Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-49-581/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
1S-49-581/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05890-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Nuteistasis
J. Š.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-49-581/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05890-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Š. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 8 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 5 metams, BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 9 d. Faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. vasario 10 d. nutarimu „Dėl lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam J. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. J. Š. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Vis dar egzistuoja tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis šią riziką dar gali mažinti. Anksčiau teismo teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir toliau nusikalto, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. J. Š. neatliktos bausmės dalis (2 metai), įvertinus ją visų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Skundžiamą nutartį ir patvirtinti Komisijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą „Dėl lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam J. Š.“. Skunde nurodoma, kad nuteistasis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisijos nutarime aiškiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Dabar yra atlikęs 3 metus ir 2 mėnesius jam paskirtos bausmės, t. y. ženkliai didesnę bausmės dalį nei numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apylinkės teismas nepilnai, nevisapusiškai, neišsamiai, netinkamai ir formaliai išnagrinėjo visas aplinkybes, spęsdamas lygtinio paleidimo klausimą bei tinkamai nesivadovavo Komisijos pateiktomis išvadomis dėl J. Š. elgesio atliekant bausmę. Komisijos nutarime aiškiai ir smulkiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas išskirtinai vertino nuteistojo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą ir dar nuteistajam būnant laisvėje, o ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Atsisakius J. Š. lygtinai paleisti, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kad priimtas sprendimas bus teisingas. Teismai privalo gerbti nuteistojo lūkesčius ir atsižvelgti į visas J. Š. pastangas bausmės atlikimo vietoje taisytis, elgtis tinkamai. Komisijos nutarime aiškiai nurodomi J. Š. siekiai ateityje daugiau nenusikalsti. Nuteistasis laisvėje turi galimybę įsidarbinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atliko privalomą paskirtos bausmės dalį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl lygtinai paleidus J. Š. iš pataisos įstaigos bus tinkamai įgyvendintos BVK 1 straipsnio 2 dalies nuostatos. Lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, pasiekti bausmės tikslai. Taikant lygtinį paleidimą bei taikant baudžiamojo poveikio priemones yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiketi J. Š. būnant laisvėje.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

7. Svarstydamas klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, jog nuteistasis atliko privalomą BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos bausmės dalį, kadangi įstatymu numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik formalusis pagrindas, kuriam esant galima taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, taip pat turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, t. y. teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, bei kitas svarbias aplinkybes.

8. Išnagrinėjęs nuteistojo J. Š. skundo argumentus, Skundžiamą nutartį, nuteistojo asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad priešingai nei sprendė apylinkės teismas, yra visos sąlygos taikyti J. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, tikrindamas Komisijos nutarimo pagrįstumą bei teisėtumą, pernelyg sureikšmino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, savaip interpretavo nuteistojo požiūrį į bausmės paskirtį, kas neleido visapusiškai įvertinti J. Š. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumos, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Spręstina, kad nuteistasis J. Š. šiuo metu atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus.

9. Priimant Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos J. Š. taikymo, buvo vadovautasi tuo, kad nuteistasis vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, į tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (22 balai pagal „OASys“ metodiką), įvertinti ir nuteistojo apsauginiai riziką mažinantys veiksniai, jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės. Nors apylinkės teismas Komisijos nutarimo netvirtino, tačiau J. Š. charakterizuojančios aplinkybės, apygardos instancijos teismo vertinimu, leidžia manyti, jog nuteistasis gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės bei ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nors teismas nėra saistomas Komisijos sprendimo taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau yra svarbu, jog Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą J. Š. Komisijos nariai priėmė balsų dauguma, t. y. keturiems iš penkių narių balsavus už lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą nuteistajam.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. nuteistas už dviejų, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, nusikaltimų padarymą, kurie yra priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, naujas nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis padarė turėdamas išnykusį teistumą (2007-05-06 buvo teistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį 6 MGL dydžio bauda), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, duomenų, jog būtų susiformavęs nusikalstamų veikų modelis, teismui pateikta nėra. Iš Skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo aplinkybes nulėmusias nuteistojo apsisprendimą padaryti nusikalstamas veikas, o būtent: nuteistasis gavo pasiūlymą už atlygį gabenti psichotropines medžiagas ir buvo patikintas, jog jam negrės teisinės pasekmės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog J. Š. pozicija dėl būtinybės laikytis visuomenėje galiojančių elgesio taisyklių gali kisti, jeigu jos pakeitimas atneštų asmeninės naudos ir asmeniškai nesukels neigiamų pasekmių. Taip pat Skundžiamoje nutartyje (3 nutarties lapas) nurodoma, jog nuteistojo mąstymas konkretus, remiasi daugiausia asmenine patirtimi, todėl neneigia, kad yra ganėtinai kategoriškas, bet stengiasi neiti į kraštutinumus sprendžiant problemas, tai kartais gali trukdyti pažvelgti į situaciją ir suprasti kitų požiūrį. Be to, nuteistasis skeptiškai žiūri į ilgas bausmes. Šiais Skundžiamos nutarties argumentais dėl socialinio tyrimo išvadoje nurodyto statinio kriminogeninio veiksnio - ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pataisos procesas nuteistajam kol kas yra nepakankamas ir jis toliau turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, tačiau aukštesniojo teismo nuomone būtina vertinti visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų ir šio statinio kriminogeninio veiksnio vertinimas atsietai nuo kitų veiksnių negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

11. Priimant Skundžiamą nutartį buvo įvertinti ir kiti kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu medžiagomis, teismui nurodant, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo požiūrį į alkoholio vartojimą bei nuteistojo pastangas siekiant sumažinti šio dinaminio kriminogeninio veiksnio įtaką jo elgesiui. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu pažeidimų dėl alkoholinių gėrimų ar psichotropinių medžiagų vartojimo nustatyta nebuvo. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog nuteistasis teigia 26 metus nevartojantis alkoholio, supratęs, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo, lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus; laisvės atėmimo vietoje nuo 2021 m. lapkričio 4 d. iki šiol nuteistasis V. Š. bausmę atlieka Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, kur ne tik aktyviai užsiėmimuose dalyvauja pats, bet ir veda anoniminių alkoholikų terapijas kitiems nuteistiesiems. Spręstina, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina J. Š. pasiryžimą nevartoti alkoholio, todėl pagrįstų objektyvių priežasčių netvirtinti Komisijos Nutarimo šiuo aspektu nėra. Svarbu paminėti, jog apylinkės teismui įvertinus nuteistojo kriminogeninius veiksnius, jie nebuvo įvertinti apsauginių riziką mažinančių veiksnių kontekste.

12. Nustatyta, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis laikėsi pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, nuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos, todėl per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas nei drausmine, nei administracine tvarka. Nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina ir tai, kad J. Š. už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje skatintas tris kartus, jam skirtos paskatinimo priemonės – pasivaikščiojimo laiko pailginimas ne daugiau kaip dviem valandoms, didžiausios apsipirkimo sumos padidinimai 1 BSI dydžio suma, perkėlimas į lengvąją nuteistųjų grupę. Taip pat, nuteistajam buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus 2022 m. spalio 15-18 d., 2022 m. gruodžio 24-27 d., 2023 m. sausio 27-30 d., 2023 m. vasario 25 d., 10-18 val., 2023 m. kovo 10-13 d. Teismui pateiktuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad šių išvykų metu nuteistasis būtų pažeidęs jam nustatytas pareigas. Nors apylinkės teismas įvertino aplinkybes, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau nurodė, jog tinkamas elgesys atliekant bausmę yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pareiga, o lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju J. Š. elgesys bausmės atlikimo metu leidžia manyti, kad jo resocializacija galima ir neizoliavus nuo visuomenės.

13. Apygardos teismo vertinimu, sėkmingai probacijai reikšmingos įtakos turi ir nuteistojo darbinė motyvacija. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog iki įkalinimo nuteistasis dirbo, atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti, ir nors šiuo metu nedirba dėl pensinio amžiaus bei dėl to, jog dalyvauja Priklausomybes turinčių įkaltinų asmenų reabilitacijos centro programoje, tačiau išėjęs į laisvę planuoja darbinę veiklą (2022 m. sausio 4 d. gauta informacija apie J. Š. įdarbinimą po bausmės atlikimo) (Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 4.3 punktas). Pažymėtina ir tai, jog teigiamos nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos yra pripažintos kaip nuteistojo apsauginis riziką mažinantys veiksnys. Šios aplinkybės, įvertinus jas kartu su tuo, jog nuteistasis turi gyvenamąją vietą, neabejotinai sustiprina sėkmingesnę nuteistojo integraciją į visuomenę.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, pernelyg sureikšmino nuteistajam likusią neatliktą bausmės dalį (2 metus), nurodydamas, kad neatlikta bausmės dalis kitų aptartų aplinkybių kontekste neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog neatliktos bausmės trukmė nėra lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga. Kartu teismas pažymi, kad skiriant laisvės atėmimo bausmę J. Š. jau buvo įvertintas jo padarytos veikos pavojingumas ir sunkumas, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kadangi priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju, J. Š. šiuo metu jau yra atlikęs didesnę bausmės dalį, privalomą taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

15. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas išnykusį teistumą, atlikdamas bausmę elgiasi gerai, išėjęs į laisvę yra motyvuotas dirbti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį J. Š. neizoliuotą nuo visuomenės. Juolab, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia, kad nuteistasis yra atleidžiamas nuo jam paskirtos bausmės. J. Š. pažeidus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, būtų svarstomas jo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį pataisos įstaigoje klausimas. Probacijos tarnybos pareigūnai ne tik kontroliuoja paskirtų įpareigojimų laikymąsi, tačiau taiko ir įvairias reabilitacijos priemones, padedančias lygtinai paleistam asmeniui integruotis į visuomenę ir tapti socialiai atsakingu asmeniu. Aukštesniojo teismo nuomone, lygtinai paleidus J. Š. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visumą ir nepagrįstai, daugiau deklaratyviais teiginiais nei objektyviais faktais ar jų analize, atsisakė tvirtinti Komisijos Nutarimą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Š. lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam J. Š.“.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė