Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2217-806/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
1-2217-806/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2217-806/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00229-2011-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.; 1.2.18.11. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Indrės Kupcikevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje V. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2006-03-01 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos 2006 m. vasario 6 d. valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buhalteriu ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą – „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 str. 2 d. nuostatą „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingu už duomenų tikrumą ir buhalterinių įrašų teisingumą, kartu nuo 2008-11-28 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotos 2006 m. vasario 6 d. valstybinės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale, adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, ir 2 p. nuostatą ,,už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą,

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6.2 straipsnio reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, netvarkė ir neišsaugojo apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruotas įsigytų medžiagų užpajamavimas, sunaudotų medžiagų ir darbuotojų darbo užmokesčio nurašymas, likučiai laikotarpio pradžiai ir pabaigai, sąmatų, darbų priėmimo aktų, todėl nėra galimybės nustatyti, kiek medžiagų buvo sunaudota, koks medžiagų likutis kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje;

taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” 9 p. nuostatą, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą”, LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr.719 patvirtintu „Inventorizacijos tvarkos“ 3 punkto nuostatą, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį <...>turtą, pinigus, gautinas skolas<...> mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą>“, 10 p. nuostatą, kad ,,Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu <...>”, neorganizavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)” kasos ir turto inventorizacijų ir tyrimui nepateikė kasos inventorizacijos aktų, turto inventorizacijų duomenų, inventorizacijų atlikimo dokumentų,

pažeisdamas apskaitos dokumentų juridinę galią reglamentuojančius bei privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nurodančius teisės aktų reikalavimus, t.y. 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 dalies 6 p. reikalavimus, kad „asmens (-ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2 dalies reikalavimus, kad „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai...“, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais, 2004 m. spalio 27 d. Nr. 1341 redakcija, 2007-12-19, Nr.1360 redakcija, 4 p. reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas, vyriausias buhalteris (buhalteris) ir kasininkas“, 19 punkto reikalavimus „Jeigu kasos išlaidų orderyje... nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti“, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų įforminimo, kadangi pradedant 2007 m. rugpjūčio 13 d. išlaidų orderiu dėl atlyginimų išmokėjimo iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nei išlaidų orderiai, nei mokėjimo žiniaraščiai nepatvirtinti darbuotojų parašais apie išmokėtus atlyginimus (iki 2007 m. rugpjūčio mėn. pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai pasirašyti), taip pat nuo 2008-11-28 iki 2010-12-31, kasos išlaidų orderiai išrašyti be pinigų gavėjo parašo, nepatvirtinti įmonės vadovo parašu, kasos knygos atspausdintos vėliau, negu jose suregistruoti tyrimo atlikimui pateikti išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai, be to daugeliu atvejų kasos dokumentai nepasirašyti pinigus gavusiųjų asmenų, 2007 m. balansuose pinigų likučiai nesutampa su kasos knygoje bei banko išrašuose nurodytais likučiais,

tokiu būdu V. M. laikotarpiu nuo 2006-03-01 iki 2010-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir dėl jo padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2010-12-31.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Parodė, kad anksčiau tyrimo metu buvo davęs parodymus dėl įtarime nurodytų aplinkybių. Netvarkė apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruotas įsigytų medžiagų užpajamavimas, sunaudotų medžiagų ir darbuotojų darbo užmokesčio nurašymas, likučiai laikotarpio pradžiai ir pabaigai, sąmatų, darbų priėmimo aktų, nes įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedidelė įmonė, nebuvo didelių apyvartinių apimčių ir jis manė, kad tai nebūtina buvo tvarkyti. Dėl tos pačios priežasties neorganizavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)” kasos ir turto inventorizacijų. Įmonės veikla buvo vykdoma asmeninėmis lėšomis, todėl žala nebuvo padaryta. Taip pat dėl kasos dokumentų pildymo jis buvo davęs anksčiau (t. 9, b. l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis V. M. dėl aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, parodė, kad nuo 2006 metų jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriu, tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo registruota ir įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis ruošdavo pranešimus Sodrai, deklaracijas, pranešimus mokesčių inspekcijai. Surašydavo algalapius. Įmonės veikla buvo gyvenamųjų namų statyba. Įmonės direktorius A. M. ieškojo statybos objektų, statybinių medžiagų, samdydavo darbininkus. Atlyginimus statybininkams mokėdavo A. M. grynais pinigais. Jis surašydavo algalapius, kuriuose nurodydavo darbininkams išmokamus atlyginimų dydžius, pagal įmonės įsakymuose nurodytus darbininkams atlyginimų dydžius ir algalapius paduodavo A. M., kuris sumokėjęs darbininkams atlyginimus grąžindavo jam algalapius. Jis darbininkams atlyginimų nemokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje grynųjų pinigų nebūdavo. Atlyginimai būdavo mokami iš asmeninių pinigų, statybines medžiagas pirkdavo iš nuosavų pinigų, o po to tą pačią išleistą sumą įrašydavo įmonės kasoje, kad buvo įnešta pinigų suma ir išmokėta. A. M. nupirkęs statybines medžiagas jam pateikdavo sąskaitas-faktūras, pagal kurias jis pildydavo buhalterinės apskaitos dokumentus. Būdavo, kad ir jis pats pirkdavo reikiamas statybines medžiagas, po ko apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje. Jam pareikštame įtarime nurodyta, kad nėra įmonės buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruotas įsigytų medžiagų užpajamavimas, sunaudotų medžiagų ir darbuotojų darbo užmokesčio nurašymas, likučiai laikotarpio pradžiai ir pabaigai, nesurašyti inventorizacijų atlikimo dokumentai, sąmatos, darbų priėmimo aktai, įmonės patvirtintų ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, įvedimo į eksploataciją aktai, turto inventorizacijos. Jis manė, kad šių registrų vesti nereikėjo, nes kaip minėjo, viską darė savo, kaip akcininkų, lėšomis. Dėl trūkstamų kasos knygose ir kasos pajamų orderiuose bei kasos išlaidų orderiuose nesančių parašų, gali paaiškinti tik tiek, kad šie dokumentai buvo atstatyti pagal senus dokumentus. Kur yra seni kasos dokumentai, paaiškinti negali, nes nežino, gal aš juos išmetė. Senuosius dokumentus reikėjo atstatyti, nes senieji kasos dokumentai buvo užpilti skysčiu. Apie šių dokumentų atstatymą jokio atskiro dokumento nesurašė. Tiksliai neprisimena, bet mano, kad dokumentus atstatė 2009 metais. Privalomų parašų iš naujo nerinko. Koks asmuo surašė kasos dokumentus, jis įvardinti atsisako. Jis tiesiog paprašė, kad perrašytų gražesne rašysena. Dėl pranešimuose Sodrai, kuriuos jis ruošdavo, esančių A. M. parašų gali pasakyti, kad kai kuriuose pranešimuose, dabar tiksliai negali pasakyti kuriuose, jis pasirašydavo už jį, rašydamas A. M. parašą, nes A. M. būdavo užgėręs ir negalėjo pasirašyti. Jokio atskiro įsakymo, kuriuo būtų paskirtas įmonės kasininkas nebuvo (t. 9, b. l. 49-51).

Liudytoju Lietuvos Respublikos BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka apklaustas V. M. parodė, kad 2006 metų pradžioje kartu su savo pažįstamu A. M. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės steigimo iniciatoriumi buvo jis. Asmeniškai mokėjo savo asmenines lėšas atsiskaitant už suteiktas paslaugas dėl bendrovės įsteigimo, jos įregistravimo, antspaudų pagaminimą. Įstatyminį kapitalą - 10 000 Lt su A. M. įnešė lygiomis dalimis. Jis pasiūlė A. M., kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi būtų jis, o jis bus buhalteriu. Su A. M. pasidalino lygiomis dalimis ir akcijas. Bendrovės buveinė buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Visi bendrovės dokumentai buvo saugomi bendrovės buveinėje registruotu adresu. Dokumentai buvo saugomi darbo stalo stalčiuje. Seifo nebuvo. Bendrovė buvo įregistruota jo žmonos gyvenamajame name. Visi bendrovės dokumentai ir buvo saugome to namo pirmojo aukšto kambaryje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų ir išlaidų orderiai buvo laikomi namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2008 metų kasos knygos parodė, kad negali paaiškinti, kodėl pati knyga išleista tik 2009 metais, o joje yra įrašai apie 2006-2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos duomenis. Šioje knygoje ties įrašu „buhalteris“ pasirašė jis. Kodėl šioje kasos knygoje nėra kasininko ir direktoriaus parašų negali paaiškinti. 2012-04-11 ikiteisminiam tyrimui pateikė 2007 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus turimus buhalterinius dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos, sąskaitų registrų, kitų buhalterijos registrų neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos registrai nebuvo vedami. Daugiau jokių 2007 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų neturi ir niekam buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti. Nuo 2008-11-28, kai A. M. buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų priėmimo - perdavimo iš A. M. jie nebuvo surašę. Laikotarpiu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo A. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kuriuos jam perduodavo A. M., buvo laikomi įmonės buveinės adresu, jo gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini). Ar visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus A. M. jam perdavė, nežino. Patikslina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialiai atsakingų asmenų sąrašo nebuvo sudaryta, bendrovės inventorizacijos nebuvo atliekamos, įmonės vadovo patvirtinto sąrašo asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus nebuvo (t. 8, b. l. 129-131, 150, 151-152, 153-154, 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodė, kad 2006-01-10 buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo šios bendrovės direktoriumi, o V. M. - buhalteriu. Akcijas jie pasidalino po lygiai, t.y. kiekvienam atiteko po 50 procentų. Jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis nepasirašinėjo pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijų nei už 2007, nei už 2008, nei už 2009 metus. Deklaracijas, jo manymu, pasirašinėjo V. M.. Visus dokumentus tvarkė V. M., kadangi jis buvo bendrovės buhalteriu. Bendrovėje vykdavo susirinkimai, tačiau susirinkimų protokolų niekas nepildydavo ir nepasirašinėdavo. Bendrovės susirinkimų registracijos žurnalo jis nematęs. Kol bendrovė vykdė veiklą, visą korespondenciją, dokumentus, gaudavo V. M.. Sutinkamai su Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 24 p., įmonės apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris arba buhalteris. Be to, kasos darbo organizavimo taisyklių 17 punktas nustato, kad visus įrašus kasos dokumentacijoje daro kasininkas. O 18 punktas nustato, kad vyriausiasis buhalteris turi kontroliuoti kasininko darbą. Šios taisyklės įmonės vadovui nenustato kasos operacijų atlikimo kontrolės ir įforminimo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. nustato, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyr. buhalteris (buhalteris), kuris tvarko ūkio subjekto buhalterinę apskaitą (t. 8, b. l. 19-20, 37, 164-165).

2013-03-07 A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad įsakymas Nr. 3 dėl V. M. paskyrimo kasininku buvo priimtas 2006 m. kovo mėn., iš karto po jo paskyrimo buhalteriu 2006-03-01. V. M. buvo pasirašytinai supažindintas su Kasos darbo organizavimo taisyklėmis, tą pačią dieną su juo buvo sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis. Visas kasos operacijas vykdė tik V. M.. V. M. tvarkė visą buhalterinę apskaitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje buvo laikomi visi bendrovės dokumentai. Finansines ataskaitas iki 2010 m. V. M. pateikdavo ir A. M. jas pasirašydavo (t. 8, b. l. 166).

Liudytoja B. M. parodė, kad bendrovėje dirbo nuo tada, kai bendrovės direktoriumi buvo A. M.. Bendrovės buhalteriu tuo metu buvo jos vyras - V. M.. Jos pareigos buvo ir yra iki šiol - apskaitininke. Ji apskaičiuoja sąmatas. Prie buhalterinių dokumentų priėjimo neturėjo. Šiuo metu bendrovės direktorius ir buhalteris yra jos vyras V. M.. Kelintais metais bendrovė buvo įkurta, neatsimena, bet žino, kad bendrovę įkūrė V. M. ir jo pažįstamas A. M. lygiomis dalimis. Jie abu buvo akcininkai ir turėjo akcijų po lygiai. Žino, kad bendrovėje dirbo A. M. sūnus S. M. ir jo žmona A. V.. Neatsimena, kelintais metais tai buvo, bet A. M. parašė pareiškimą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų. Jos nuomone, A. M. pareiškimą dėl atleidimo parašė dėl to, kad nebuvo darbo. Ji niekada nesikišo į savo vyro V. ir A. M. verslą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke taip pat dirbo tik „popieriuje“, t.y. oficialiai buvo įdarbinta, tačiau realiai jokios UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos nevedė. Kaip minėjo, ji nesikišo į savo vyro V. M. reikalus įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 75-76, 77-78).

Liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. Ž., O. B., E. G. parodė, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. M., o buhalteris ir kasininkas - V. M.. Atlyginimą jie gaudavo grynais pinigais, dažniausiai atlyginimą mokėdavo V. M.. Už gautą atlyginimą pasirašydavo atlyginimų mokėjimų žiniaraščiuose, tačiau ne visada, kartais nesutapdavo realiai išmokėtos ir žiniaraštyje nurodytos sumos. Koks nurodytas išmokamo atlyginimo dydis žiniaraštyje nesigilino (t. 8, b. l. 107-108, 109-110, 112-113).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012-12-17 specialisto išvados Nr. 5-1/155, dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, matyti, kad:

Pagal Valstybinės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigoms nuo 2006-01-23 iki 2008-11-28 paskirtas A. M., nuo 2008-11-28 direktoriaus pareigoms paskirtas V. M.. Tyrimo atlikimui pateiktame 2012-04-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (27.4-30-3)-RD-894 nurodyta, kad VMI prie FM turimais duomenimis, įmonės vadovas nuo 2006-02-06 iki 2009-01-30 buvo A. M., nuo 2009-01-30 V. M., apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2006-03-03 V. M.. Tyrimo atlikimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė apskaitos registrų, kuriuose būtų įregistruotas įsigytų medžiagų užpajamavimas, sunaudotų medžiagų ir darbuotojų darbo užmokesčio nurašymas, likučiai laikotarpio pradžiai ir pabaigai, inventorizacijų atlikimo dokumentų, sąmatų, darbų priėmimo aktų, todėl nustatyti kiek medžiagų buvo sunaudota, koks medžiagų likutis kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatyti nėra galimybės. Tyrimo atlikimui nepateikti įmonės patvirtinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvai, įvedimo į eksploataciją aktai, turto inventorizacijų duomenys.

Pradedant 2007 m. rugpjūčio 13 d. išlaidų orderiu dėl atlyginimų išmokėjimo iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos, t.y. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nei išlaidų orderiai, nei mokėjimo žiniaraščiai nepatvirtinti darbuotojų parašais apie išmokėtus atlyginimus (iki 2007 m. rugpjūčio mėn. pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai pasirašyti). 2007 m. tyrimo atlikimui pateiktuose balansuose pinigų likučiai nesutampa su kasos knygoje bei banko išrašuose nurodytais likučiais, kasos inventorizacijų duomenys tyrimo atlikimui nepateikti, nėra galimybės nustatyti tikrojo piniginių lėšų likučio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 6.2 straipsnio reikalavimus „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 4 straipsnio reikalavimus „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad per tiriamąjį 2006 - 2010 m. laikotarpį piniginės įplaukos į kasą buvo įforminamos pagal kasos pajamų orderius, o išlaidos iš kasos pagal išlaidų orderius, tačiau daugeliu atvejų kasos išlaidų orderiai išrašyti be pinigų gavėjo parašo, nepatvirtinti įmonės vadovo parašu. Apskaitos dokumentų juridinę galią reglamentuoja bei privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nustato 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str., kurio 1 dalies 6 punkte nurodyta: „asmens (-ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2 dalyje nurodyta: „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai...“. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas, vyriausias buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, 19 punkto reikalavimus „Jeigu kasos išlaidų orderyje... nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais, 2004 m. spalio 27 d. Nr. 1341 redakcija, 2007-12-19, Nr.1360 redakcija ).

Kadangi tyrimui pateiktos kasos knygos atspausdintos vėliau, negu jose suregistruoti tyrimo atlikimui pateikti išrašyti kasos išlaidų ir pajamų orderiai, be to daugeliu atvejų kasos dokumentai nepasirašyti pinigus gavusiųjų asmenų (plačiau kituose specialisto išvados klausimuose), tyrimo atlikimui nepateikti inventorizacijų duomenys, 2007 m. tyrimo atlikimui pateiktuose balansuose pinigų likučiai nesutampa su kasos knygoje bei banko išrašuose nurodytais likučiais, nėra galimybės nustatyti tikrojo piniginių lėšų likučio. Tyrimo atlikimui nepateiktos kasos inventorizacijos, todėl nustatyti kiek kasoje buvo grynųjų pinigų nėra galimybės. Vadovaujantis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 29 p. pinigai inventorizuojami pagal Inventorizavimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, kurių 3 p. nurodyta, kad įmonės privalo inventorizuoti grynuosius pinigus ne rečiau kaip kartą per metus.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kuri neatitinka aukščiau nurodytų apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti 2006, 2007, 2008, 2009, 2010 metų bendrovės turto, bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalį - „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d. nuostatą - „už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šio įstatymo reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas“. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą – „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“ (t. 4, b. l. 98-121).

Iš papildomo FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės I. J. paaiškinimo matyti, kad pradedant 2007 m rugpjūčio 13 d. išlaidų orderiu dėl atlyginimų išmokėjimo iki pat tiriamojo laikotarpio pabaigos t.y. iki 2010 m. gruodžio 31 d. nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų orderiai, nei mokėjimo žiniaraščiai nepatvirtinti darbuotojų parašais apie išmokėtus atlyginimus. Pagal tyrimo atlikimui pateiktus dokumentus kasos knygoje apskaityta darbuotojų parašais nepatvirtintų atlyginimų išmokėjimų:

2007 m. rugpjūčio – 2007 m. gruodžio mėn. 9 231,43 Lt,2008 m. vasario – 2008 m. gruodžio mėn. 28 333,13 Lt,2009 m. vasario – 2009 m. gruodžio mėn. 6 911,05 Lt,

2010 m. vasario – 2010 m. gruodžio mėn. 8 736 Lt.

2007 m. sausio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 02 dėl 2300 Lt išmokėjimo Š. M., kuris nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nepasirašytas pinigus gavusiojo asmens, nepatvirtintas vadovo parašu, nenurodyta už ką išmokėti pinigai. Apskaitos dokumentų juridinę galią reglamentuoja bei privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus nustato 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str., kurio 1 dalies 6 punkte nurodyta: „asmens (-ų), kuris (ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos“, 2 dalyje nurodyta: „Kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai...“. Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. reikalavimus „Pinigai iš kasos išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas, vyriausias buhalteris (buhalteris) ir kasininkas, 19 punkto reikalavimus „Jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti.“ (Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 su vėlesniais pakeitimais, 2004 m. spalio 27 d. Nr. 1341 redakcija, 2007-12-19, Nr.1360 redakcija ). Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kuri neatitinka aukščiau nurodytų apskaitos tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2012-05-08 raštu Nr.(7.31)3-50571 „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikimo“ informavo, kad „minėta įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2012-05-07 yra skolinga 1,58 Lt delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas socialinio draudimo įmokas“. 2012-04-17 Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos raštu Nr. (27.4—30-3)-RD-894 informavo, kad „Prievolių apskaitos skyriaus turimais duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-04-16 valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams skolinga 35,39 Lt“. (t. 8, b. l. 125-126).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012-05-08 rašto Nr. (7.31)3-50571, taip pat iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM 2012-04-17 rašto Nr. (27.4-30-3)-RD-894 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2006-01-23 iki 2008-11-28 paskirtas A. M., nuo 2008-11-28 - V. M.. Bendrovės vyr. finansininkas nuo 2006-03-03 yra V. M. (t. 3, b. l. 2, t. 4, b. l. 2).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. V. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kadangi aplaidžiai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2010-12-31.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

V. M. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka sumokėti baudą, prašo Teismo atsižvelgti į jo sveikatos būklę ir į tai, kad valstybei nėra padaręs jokios žalos ir siūlomą bausmę sumažinti (t. 10, b. l. 102).

Skirdamas bausmę V. M., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą (neatsargi kaltės forma), į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tiriant V. M. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, vedęs, nedirbantis, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. M. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. M. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Prokuroras prašo skirti V. M. 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu. Baudos dydis yra per didelis atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes skiriant bausmę, pagal įstatymą už veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1, kurios padarymu yra kaltinamas V. M. gali būti paskirta bauda iki 100 MGL (Lietuvos Respublikos BK 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007 m. liepos 21 d. (Žin., 2007, Nr. 81-3309) redakcija), kuri galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu.

Dokumentai ir daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratų metu rasti ir paimti, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 97 str. tvarka pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, įmonės pažymėjimas, antspaudas, 2015-06-19(22) nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 6, b. l. 159-160, 161), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas, -

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., ir paskirti jam 48 MGL (1 807,68 Eur) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 32 MGL (1 205,12 Eur) dydžio bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Dokumentus ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratų metu rastus ir paimtus, taip pat Lietuvos Respublikos BPK 97 str. tvarka pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, įmonės pažymėjimą, antspaudą, 2015-06-19(22) nutarimu perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK Centrinę daiktų saugojimo saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilniuje (t. 6, b. l. 159-160, 161), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė