Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-09-25 · Civilinė byla Nr. 2A-391/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-25
Bylos Nr.
2A-391/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
Atsakovas
Z. V., A. B., A. I., V. J., S. J.
Kategorijos
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-391/2007Procesinio sprendimo kategorija 121.20 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Algiui Kleivai,atsakovei Z. V. ,atsakovo A. B. atstovui adv. Arvydui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. I. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-171-278/2007 pagal ieškovo bankrutavusios žemės ūkio bendrovės ,,Mediniai“ ieškinį atsakovams A. B. , V. J. , Z. V. , A. I. ir S. J. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų A. B. , V. J. , Z. V. , A. I. ir S. J. solidariai 24475,72 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad ŽŪB ,,Mediniai“ 2000 m. kovo 30 d. visuotinis narių susirinkimas nusprendė likviduoti bendrovę ir likvidacinės komisijos nariais išrinko atsakovus. Minėtu metu bendrovė turėjo 1 110 369 Lt vertės turto. Likvidacinė komisija 2000 m. gegužės 10 d. nutarė rengti aukcionus ir parduoti bendrovės turtą. Šiuose aukcionuose bendrovės turtas buvo parduodamas apmokant už jį grynais pinigais ir bendrovės pajais, o 2000 m. pabaigoje bei 2001 m. dalis turto buvo perduota bendrovės nariams už pajus. Ieškovas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pajininkams negalėjo būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Parduodama turtą, likvidacinė komisija pažeidė kreditorių ir bendrovės teises bei padarė žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovų Z. V. , V. J. ir S. J. po 2 000 žalos atlyginimą, o iš atsakovų A. B. ir A. I. solidariai 18 475,72 Lt bankrutavusios ŽŪB „Mediniai“ naudai.

Teismas, konstatavęs, kad turto pardavimas ir perdavimas pajininkams už pajus iš esmės laikytinas atsiskaitymu su bendrovės pajininkais turtu, padarė išvadą, kad likvidacinė komisija, parduodama bendrovės nariams turtą už pajus, pažeidė bendrovės įstatų bei galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo nuostatas. Teismas nurodė, kad, pardavus visą bendrovės turtą ir lėšas paskirsčius kreditoriams, šių lėšų neužteko visiškai atsiskaityti su kreditoriais, bendrovė kreditoriams liko skolinga 24 475,72 Lt. Teismas konstatavo, jog atsakovai, pažeidę Žemės ūkio bendrovių įstatymo 1999 m. birželio 9 d. redakcijos 34 straipsnį, 2001 m. gegužės 30 d. redakcijos 33 straipsnį, bendrovės įstatus, savo veiksmais padarė žalą bendrovei, todėl turi ją atlyginti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad likvidacinė komisija ne tik priėmė nutarimus parduoti bendrovės turtą, neatsiskaičius su kreditoriais, bet ir nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti bendrovės turtui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad likvidacinės komisijos nariams Z. V., V. J. ir S. J. nebuvo mokama už darbą likvidacinėje komisijoje, jie likvidacinės komisijos darbe aktyviai nedalyvavo, padarė išvadą, kad priteisti žalą solidariai iš visų atsakovų nėra pagrindo ir tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Teismas sprendė, kad didesnę žalos dalį bendrovei solidariai turi atlyginti likvidacinės komisijos nariai A. I. ir A. B. , nes žalos bendrovei atsiradimą iš esmės įtakojo jų bendri veiksmai. Teismas konstatavo, kad atsakovai A. B. ir A. I. , nors ir buvo atleisti iš darbo bendrovėje 2001 m. liepos 14 d., teismui nepateikė duomenų, kad jie buvo pateikę prašymus atleisti iš likvidacinės komisijos narių ir jų prašymai buvo patenkinti. Kadangi A. B. ir A. I. perdavė bendrovės administratoriui bendrovės dokumentus ir juos pasirašė, tuo pripažino, jog nauja likvidacinė komisija sudaryta nebuvo.

Šalies argumentai

Atsakovė A. I. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą: 18 475,72 Lt žalą priteisti iš visų atsakovų solidariai. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo iš visų likvidacinės komisijos narių priteisti žalą solidariai, kadangi žalos bendrovei atsiradimą iš esmės sąlygojo A. I. ir A. B. bendri veiksmai. Apeliantė nurodo, kad visi likvidacinės komisijos nariai buvo išrinkti bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo. Visi komisijos nariai netinkamai vykdė jiems pavestas pareigas ir dėl to bendrovė patyrė žalą. Apeliantės teigimu, bendrovė patyrė žalą ne todėl, kad ji, kaip buhalterė, netinkamai vykdė atsiskaitymus, o todėl, kad visi komisijos nariai komisijos posėdžiuose priėmė sprendimus, pažeisdami ŽŪB ,,Mediniai“ įstatų 4 punktą dėl bendrovės likvidavimo tvarkos. Visi likvidacinės komisijos nariai nevykdė 2000 m. kovo 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nutarta, kad pirmiausiai reikia atsiskaityti su valstybe, VSDFV, darbuotojais ir kitais kreditoriais.

Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netenkino atsakovų prašymų, nes priimdamas sprendimą, nesutikslino ieškinio reikalavimų sumos, rėmėsi ne byloje esančiais dokumentais, o atsakovų nepagrįstais žodiniais paaiškinimais teismo posėdyje. Netaikė ieškinio senaties, nors jis yra praleistas. Neįvertino svarbios aplinkybės, kad apeliantas iš likvidacinės komisijos pirmininko pareigų dėl ligos buvo atleistas nuo 2001 m. liepos 17 d. Pas atsakovę A. I. buvo visi buhalterinės apskaitos dokumentai, bendrovės dokumentai, kreditorių sąrašai, kuriuos ji sudarė ir žinojo visą informaciją. Teismas nepriėmė dviejų kreditorių – R. K. ir J. A. – raštiškų patvirtinimų (prideda), kad bankrutavusi ŽŪB ,,Mediniai“ jiems yra neskolinga, ir nepagrįstai priteistos sumos nesumažino 4 700 Lt suma.

Atsiliepimas

Ieškovo ŽŪB ,,Mediniai“ administratorius ir atsakovas S. J. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai V. J. bei Z. V. atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo apeliantės A. I. apeliacinį skundą atmesti, o apelianto A. B. apeliacinį skundą patenkinti – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas turėjo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškinio senatis yra atnaujinta, todėl atsakovo A. B. argumentai dėl ieškinio senaties antrą kartą šioje byloje neaptariami.

Žemės ūkio bendrovės ,,Mediniai“ visuotinis narių susirinkimas 2000 m. kovo 30 d. nusprendė bendrovę likviduoti. Visuotinis narių susirinkimas išrinko likvidacinę komisiją: M. A. B., W. J. , S. J. , A. I. ir Z. V. (b. l. 19-23, t. 1). Žemės ūkio bendrovių likvidavimo tvarką, likvidacinės komisijos funkcijas, jos teises bei pareigas ŽŪB ,,Mediniai“ likvidavimo laikotarpiu reglamentavo 1991 m. balandžio 16 d. Žemės ūkio bendrovių įstatymas, šios bendrovės įstatai. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 33 str. 4 d. (1991 m. įstatymo Nr. 1-1222 redakcija) buvo nustatyta, kad pajininkams iš bendrovės turto negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Tokia pat turto išmokėjimo pajininkams tvarka buvo nustatyta ir ŽŪB ,,Mediniai“ įstatų ,,Bendrovių likvidavimo tvarka“ 4 punkte. 2000 m. kovo 30 d. visuotinis ŽŪB ,,Mediniai“ narių susirinkimas taip pat nusprendė pirmiausia atsiskaityti su kreditoriais (b. l. 22, t. 1). Visuotinio bendrovės narių sprendimo likviduoti bendrovę dieną bendrovė turėjo turto, kurio vertė 1 110 369 Lt. Kreditoriniai įsipareigojimai buvo lygus 78 476 Lt sumai (b. l. 12, 16-18, t. 1).

2005 m. liepos 15 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė ŽŪB ,,Mediniai“ bankroto bylą. Pagal likvidacinės komisijos pirmininko bendrovės ,,Mediniai“ pasirašytą balansą bendrovės turtas buvo lygus 25 100 Lt (b. l. 13-14, t. 1). Panevėžio apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtino ŽŪB ,,Mediniai“ kreditorinius reikalavimus 24 475,72 Lt sumai (b.l. 15, t. 1). Likvidacinės komisijos sprendimų pagrindu bendrovės turtas buvo pardavinėjamas bendrovės nariams aukcionuose. Turtas buvo įsigytas už grynus pinigus (70 % kainos), o kita dalis (30 % kainos) - apmokant pajais. Likvidacinei komisijai nustačius tokią atsiskaitymo už aukcione nupirktą bendrovės turtą tvarką, pajininkams tokiu būdu buvo išmokėta jiems priklausančio bendrovės turto dalis.

Kaip jau buvo pasakyta, Žemės ūkio bendrovių įstatymas likvidatoriams draudė išmokėti pajininkams jų turto dalį, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai. Tuo tarpu ŽŪB ,,Mediniai“ pajininkams buvo išmokėta jų turto dalis, nors ne visi kreditoriniai reikalavimai buvo patenkinti.

Žemės ūkio bendrovių įstatymo 34 straipsnis numatė, kad bendrovės likvidacinės komisijos nariai įstatymo nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jų kaltės. Dėl tos priežasties, kad dalis bendrovės ,,Mediniai“ turto buvo išmokėta pajininkams, bendrovė neteko turto. Sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės atlyginti padarytą nuostolį (žalą) klausimą, yra svarbu nustatyti, ar atsakovų, kaip likvidacinės komisijos narių, veiksmai buvo neteisėti, ar nuostoliai (žala) yra jų veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas, t. y., ar yra priežastinis ryšys tarp jų veiksmų ir žalos ir ar atsakovai kalti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žalos atsiradimą iš esmės įtakojo likvidacinės komisijos narių A. I. ir A. B. bendri veiksmai, todėl didesnę žalos dalį jie privalo atlyginti solidariai. Tuo tarpu atsakovus Z. V. , V. J. bei S. J. pirmosios instancijos teismas pripažino netinkamai vykdžius likvidacinės komisijos narių pareigas ir taip bendrovei padariusiais žalą (nesiėmė priemonių išsaugoti bendrovės turtą, atsiskaityti su kreditoriais). Teismas šiems atsakovams taikė dalinę civilinę atsakomybę, iš kiekvieno priteisdamas po 2 000 litų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atsakomybės tarp atsakovų paskirstymu negalima sutikti.

Ieškovo reikalavimas priteisti bendrovei padarytą žalą yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio faktinis pagrindas), kad atsakovai bendrai padarė žalą, priimdami sprendimą už aukciono metu parduotą turtą su pajininkais atsiskaityti pajais, kas draudžiama daryti įstatymu, kol bendrovė neatsiskaitė su kreditoriais.

Byloje esantys likvidacinės komisijos posėdžių protokolai rodo, kad visi likvidacinės komisijos narių nutarimai buvo priimti vienbalsiai. Tačiau atsakovai V. J., S. J. , Z. V. nurodo, kad, parduodant pajininkams bendrovės turtą, nedalyvavo, kad jiems nebuvo žinomi likvidacinės komisijos priimti nutarimai. Tuo tarpu likvidacinės komisijos pirmininkas A. B. ir komisijos narė A. I. nurodo, kad visi komisijos nariai sprendė ir priėmė nutarimus už pajus parduoti pajininkams bendrovės turtą. Likvidacinės komisijos protokolus pasirašė atsakovai A. B. , kaip posėdžio pirmininkas, ir atsakovė A. I. , kaip posėdžio sekretorė. Tačiau protokoluose nėra nurodyta, kas dar be šių dviejų komisijos narių dalyvauja posėdyje. Byloje yra tik vienas 2000 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolas, kuriame fiksuota, kad posėdyje dalyvauja turto inventorizacinės komisijos nariai ir yra išvardintos šių narių pavardės (b. l. 28, t. 1). Iš 2000 m. gegužės 19 d. likvidacinės komisijos posėdžio protokolo turinio matyti, kad buvo nuspręsta pajininkams leisti įsigyti bendrovės turtą aukcione, sumokant 30 % kainos pajaus ir 70 % - pinigais (b. l. 28, t. 1). Tačiau ir šiame protokole, kaip ir kituose, nėra užfiksuota, kas iš komisijos narių, be A. B. ir A. I. , dalyvauja. Ieškinys atsakovams yra pareikštas kaip bendraskoliams CK 6.279 str. pagrindu, t. y. kad atsakovai yra padarę žalą bendrai, todėl atsako solidariai. Todėl yra svarbu nustatyti aplinkybę, ar visi atsakovai (likvidacinės komisijos nariai) atliko bendrus veiksmus (priėmė sprendimą) pajininkams išmokėti jų turto dalį. Tuo atveju, jeigu atsakovai V. J., Z. V. ir S. J. nepriiminėjo sprendimų pajininkams išmokėti jų turto dalį, kol dar nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, tai žala bendrovei buvo padaryta ne dėl šių asmenų veiksmų, o dėl veiksmų asmenų, kurie tokius sprendimus priėmė (CK 6.279 str. 4 d.).

Tais atvejais, kai asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas, jie gali būti nuo atsakomybės atleisti (CK 6.279 str. 4 d.). Atsakovai Z. V. , A. J. ir S. J. savo paaiškinimais įrodinėjo, kad žala ieškovui buvo padaryta ne dėl jų veiksmų. Nors šie atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, tačiau atsakovė A. I. apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad minėtų atsakovų, kaip likvidacinės komisijos narių, atsakomybė yra solidari, todėl, jos manymu, teismo sprendimas dėl jų dalinės atsakomybės yra neteisėtas. Atsakovai Z. V., V. J. ir S. J. nurodo aplinkybes, kad jie sprendimų už parduotą bendrovės turtą atsiskaityti pajais nepriiminėjo. Tuo tarpu kiti du atsakovai teigia priešingai. Pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepanaikino ir nenustatė aplinkybės, ar likvidacinės komisijos sprendimai buvo priimti tik dviejų komisijos narių A. B. ir A. I. , kaip nurodo Z. V. , V. J. ir S. J. , ar visų komisijos narių, kaip nurodo A. B. ir A. I. . Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Ši norma įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, kad galutinai įvertinti įrodymus palikta teismo kompetencijai. Teismas konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą gali tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. V. Š. ir kiti, Nr. 3K-3-294/2003 ir kt.).

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neišaiškino ir nenustatė aplinkybės, ar atsakovai S. J. , Z. V. ir A. J. priiminėjo sprendimus parduoti bendrovės turtą pajininkams už pajus, ar jie nuo šio sprendimų priėmimo, kaip jie teigia, buvo nušalinti, ir likvidacinės komisijos sprendimai buvo priimti be jų žinios. Pažymėtina, kas asmenys, kurių atsakomybė yra solidarioji, siekiantys išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad nėra priežastinio jų veiksmų ir žalos ryšio, o toks ryšys sieja žalą ir kito asmens, kuris taip pat yra atsakingas solidariai, veiksmus. Todėl teismo sprendimas vieniems atsakovams taikyti solidariąją atsakomybę, kitiems – dalinę atsakomybę, yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi išaiškinti ir nustatyti šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartas aplinkybes dėl likvidacinės komisijos veiksmų parduodant ŽŪB ,,Mediniai“ turtą pajininkams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasDanutė Milašienė