Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-10-20 · Civilinė byla Nr. e2-10145-322/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
e2-10145-322/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-01028-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
Atsakovas
R. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10145-322/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01028-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.29.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. L. 41,74 Eur skolos, 164,42 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos (41,74 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė R. L., kuriai procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. kovo 2 d. atsakovė ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 57,92 Eur (200,00 Lt) vartojimo kreditas, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovei tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, pradinė kreditorė sutartį 2014 m. spalio 25 d. nutraukė.

2017 m. gegužės 4 d. pradinė kreditorė ir ieškovė sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į atsakovės vardu susidariusius įsiskolinimus ieškovei. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė 2017 m. gegužės 24 d. buvo informuota pranešimu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Ieškovė suteikė atsakovei vartojimo kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, periodinių įmokų laiku nemokėjo, todėl pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 41,74 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 164,42 Eur palūkanas ir 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (41,74 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 164,42 Eur palūkanų sumą sudaro: 63,82 Eur reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytos palūkanos ir 100,60 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos (2017 m. gegužės 4 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. liepos 20 d.), taikant 75,00 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė paskolos sutartį nutraukė 2014 m. spalio 25 d., o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Ieškovės reikalavimas priteisti 100,60 Eur mokėjimo funkciją atliekančių sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d. ir reikalavimas priteisti 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini, kadangi sutartis buvo nutraukta dar 2014 m. spalio 25 d. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Pradinės kreditorės paskaičiuotos 63,82 Eur bendros kredito kainos palūkanos, vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinas byloje sumokėtas minimalaus dydžio žyminis mokestis, t. y. 15 Eur, kadangi nuo tenkintų reikalavimų dalies turi būti sumokėtas minimalus įstatymo nustatytas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis, 80 straipsnis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 3,16 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovės nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,74 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 74 centus) skolos, 63,82 Eur (šešiasdešimt tris eurus 82 centus) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 11 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė