Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-06-17 · Administracinė byla Nr. I1-3556-402/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
I1-3556-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00529-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Viešajai įstaigai „Bruneros“, Bruneros
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3556-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00529-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 1 900 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-3).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2018-10-24 iki 2020-03-01 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN. Pažymėjo, kad Pataisos namuose toleruojama kastų sistema, tarp nuteistųjų egzistuoja nerašytos taisyklės, kurias Pravieniškių PN administracija toleruoja. Nuteistieji valgykloje maitinami pagal nuteistųjų susiskirstymą, daliai nuteistųjų maistas patiekiamas pažymėtuose induose. Nurodė, kad būdamas Pravieniškių PN II sektoriuje, buvo priverstas valgyti valgykloje, kuri neatitinka higienos normų reikalavimų. Dėl valgyklos patalpų būklės, joje tvyrančio kvapo, jam pradingdavo apetitas, ne kartą jis likdavo alkanas, nes tiesiog nebuvo įmanoma prie tokio kvapo valgyti. Nurodė, kad tiekiamas maistas yra nesveikas, nešvarus, valgyklos aplinka yra baisi ir pavojinga jo sveikatai. Visą laikotarpį (nuo 2018-10-24 iki 2020-03-01) dėl atsakovo neveikimo jis buvo priverstas valgyti nežmoniškomis, žeminančiomis sąlygomis, dėl to patyręs didelius nepatogumus, dvasines kančias, emocinę depresiją, apetito sutrikimus, garbės ir orumo pažeminimą. Nurodo, kad pataiso namai sąmoningai, tyčia pažeidinėja higienos normų reikalavimus, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, reikalauja priteisti 1 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13-16) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo. Visi nuteistieji yra lygūs, tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgūdžiais. Pataisos namams maistą tiekia VšĮ „Bruneros“ ir dėl nuteistiesiems teikiamų indų pataisos namai pasisakyti negali, taip pat apie valgyklos įrengimą. Remiantis Psichologinės tarnybos ir Sveikatos priežiūros tarnybos pažymomis, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių nėra kreipęsis. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala yra ne bet koks nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertini pinigais. Pravieniškių PN pareigūnai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ (b. 1. 28-33) nurodė, jog maitinimo paslaugas Pravieniškių PN teikia vadovaudamasi 2019-01-29 tarp Pravieniškių PN ir VšĮ „Bruneros“ pasirašyta Maitinimo paslaugos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 76-11. Pataisos namų II sektoriuje maitinimas teikiamas vidutiniškai apie 800 nuteistųjų pagal nurodytą maitinimo grafiką ir laikantis Sutarties bei jos priedų (techninių specifikacijų) reikalavimų. Valgiaraščiai nuteistiesiems yra patvirtinti 2017-11-07 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d. Maitinimo paslaugą teikiantis subjektas, deda pastangas, jog nuteistiesiems būtų suteiktos kaip įmanoma geresnės sąlygos. Valgyklos patalpos yra suremontuotos, švarios, jaukios, patalpos yra prižiūrimos. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuteistųjų maitinimo paslaugų užtikrinimui atsakovas 2019-01-29 Patalpų, kito ilgalaikio turto ir ūkinio inventoriaus nuomos sutartimi Nr. 76-12, perdavė maitinimo paslaugo organizavimui skirtas maisto gaminimui/maitinimui skirtas patalpas bei inventorių. Teikiant maitinimo paslaugas, kas metus, prasidedant šiltajam metų laikui atliekamas einamasis remontas tiek maisto gaminimo, tiek pagalbinėse patalpose. Pastatų, kuriuose yra maisto gaminimo patalpos sienos, lubos nėra niekaip apšiltintos. Dėl perdangų ir sienų paviršiuose esančių temperatūrų skirtumų susidaro kondensatas, kuris kenkia tiek sienų, tiek lubų paviršiams, todėl kiekvienų metų pavasarį, atšilus orams, atliekamas patalpų einamasis remontas, pašalinami nusilupę dažai, perdažomos lubos, sienos, kiti paviršiai). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento nustatyti trūkumai yra pašalinti, ir apie tai informuotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas. VšĮ „Bruneros“ Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos yra išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, suteikiantis VšĮ „Bruneros“ teisę Pravieniškių PN antrojo sektoriaus patalpose užsiimti maisto tvarkymo veikla ir patalpos atitinka maistą reglamentuojančių tesės aktų reikalavimus. Dėl indų trūkumo, jų būklės yra atsakingi patys nuteistieji. VšĮ „Bruneros“ nuolat atnaujina indus, tačiau dėl nuolatinių indų vagysčių, jaučiamas jų trūkumas. Pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis nuo 2018-10-24 iki 2020-03-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN administracija (pareigūnai) toleruoja nuteistųjų elgesio subkultūrą bei pasiskirstymą į kastas. Nurodo, kad daliai nuteistųjų maistas valgykloje pateikiamas pažymėtuose induose, ir, nors Pravieniškių PN administracija (pareigūnai) apie tai žino, tačiau nesiima veiksmų pakeisti esamos situacijos.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnis nustato, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 3 punkte reglamentuojama, jog taikant taisykles, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių. Pagal šių taisyklių 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skundo argumentus dėl kastų susidarymo ir jų toleravimo iš Pravieniškių PN administracijos pusės. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Pravieniškių PN administracija nepripažįsta nuteistųjų suskirstymo ir visi nuteistieji yra lygūs. Tariamas susiskirstymas į kastas yra susijęs išskirtinai su pareiškėjo suvokimu, bendravimu su kitais nuteistaisiais bei socialiniais įgūdžiais. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad jis turėjo valgyti iš pažymėtų indų. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad indai yra pažymėti, niekaip nelemia lygybės principo pažeidimo ir Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų, nes nėra tokių duomenų, jog atitinkamai pažymėti indai būtų išduodami tik atrinktų kalinamų asmenų grupei. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas realiai priklauso tam tikrai kastai ir dėl to patiria konkrečias neigiamas pasekmes.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo priverstas valgyti valgykloje, kuri neatitinka higienos normų reikalavimų. Dėl valgyklos patalpų būklės, joje tvyrančio kvapo, jam pradingdavo apetitas, ne kartą jis likdavo alkanas, nes tiesiog nebuvo įmanoma prie tokio kvapo valgyti. Nurodė, kad tiekiamas maistas yra nesveikas.

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pažymėtina, kad būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Pataisos įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.).

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Pravieniškių PN nuteistųjų maitinimą organizuoja ir patalpas nuomojasi VŠĮ „Bruneros“. Pataisos namams maistą tiekia VŠĮ „Bruneros“ ir dėl nuteistiesiems teikiamų indų pataisos namai pasisakyti negali, taip pat apie valgyklos įrengimą.

VŠĮ „Bruneros“ atsiliepime nurodė, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuteistųjų maitinimo paslaugų užtikrinimui atsakovas 2019-01-29 Patalpų, kito ilgalaikio turto ir ūkinio inventoriaus nuomos sutartimi Nr. 76-12, perdavė maitinimo paslaugo organizavimui skirtas maisto gaminimui/maitinimui skirtas patalpas bei inventorių.

Pravieniškių PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktais bei sudaryta Maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2019-01-29 (2019-01-29) (toliau – Sutartis) (b. l. 20-27). Maitinimo paslaugą tiekia VŠĮ „Bruneros“.

Sutarties 5.1.1 punkte numatyta, jog paslaugos teikėjas įsipareigoja teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai pilnai atitinka Sutarties 1 priede nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias.

Sutarties 1 priede numatyta, jog paslaugos teikėjas privalo savo sąskaita atlikti įstaigos patalpų ir virtuvės įrangos komunalinio ūkio priežiūrą ir einamąjį remontą. Į komunalinio ūkio sąvoką įeina: išnuomotų patalpų, virtuvės įrangos valymas ir šiukšlių iš jų šalinimas; vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos prietaisų išnuomotose patalpose priežiūra, išskyrus išnuomotų patalpų sienose, grindyse ir lubose paslėptus tinklus; išnuomotų patalpų elektros ir telefono įrengimų priežiūra ir aptarnavimas, išskyrus sienose, grindyse ir lubose paslėptus tinklus, sugedusių durų, esančių išnuomotose patalpose, spynų remontas ir keitimas, perdegusių elektros lempų išnuomotose patalpose keitimas ir pan. (22 p.); Paslaugos teikėjas atsako už sanitarinių higieninių normų laikymąsi maisto gaminimo vietoje ir maisto kokybę iki maisto suvartojimo (23 p.).

Pareiškėjo argumentus dėl netinkamai tiekiamo maitinimo iš dalies patvirtina byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020-02-13 raštas Nr. 33S-(33.6)-364 (b. l. 4), kuriame konstatuota, kad Pravieniškių PN 2-ame sektoriuje maisto tvarkymo veiklą vykdo VŠĮ „Bruneros“, maistas gaminamas vietoje ir išdalinamas nuteistiesiems. Maisto tvarkymo skyriuje, esančiame Pravieniškių PN nuteistųjų maitinimui naudojamų dalies metalinių lėkščių paviršiai yra sulankstyti, nelygūs, trūksta indų, iš viso nėra puodelių, maistas dedamas į šlapius tinkamai neišdžiovintus indus, indai plaunami „stovinčiame vandenyje”. Dalis darbuotojų maisto tvarkymo metu nedėvi darbo drabužių. Maisto virimo ir išdalinimo patalpose lubos ir sienos gausiai padengtos pelėsiu. Dėl rastų pažeidimų Kauno departamento spendimu, VŠĮ „Bruneros“ atsakingam asmeniui paskirta piniginė bauda, taikant Administracinių nusižengimų kodeksą, duotas nurodymas pateikti Trūkumų šalinimo planą, kuriame numatytos priemonės ir terminai pažeidimams pašalinti (b. l. 4).

Tačiau iš į bylą pateiktos Sutarties 1 priedo 23 p. matyti, kad paslaugos teikėjas (t. y. VŠĮ „Bruneros“) atsako už sanitarinių higieninių normų laikymąsi maisto gaminimo vietoje ir maisto kokybę iki maisto suvartojimo, taip pat Pravieniškių PN minėta sutartimi VŠĮ „Bruneros“ perdavė maitinimo paslaugos organizavimui skirtas maisto gaminimui/maitinimui skirtas patalpas bei inventorių, todėl teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN nėra atsakingi už rastus pažeidimus Maisto tvarkymo skyriuje, taigi šiuo aspektu nėra nustatyti būtent Pravieniškių PN, kuris nagrinėjamoje byloje yra atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, neteisėti veiksmai.

Dėl nekokybiško maisto, pareiškėjas aplinkybių nedetalizavo, kada konkrečiai buvo patiektas netinkamos kokybės maistas, kokias konkrečiais pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė, todėl teismas pagal abstrakčias skundo aplinkybes, neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamos kokybės maisto konstatavimui.

Svarstant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytu, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių jis patyrė neturtinę žalą. Nenustatyta objektyvių priežasčių, kuriomis remiantis skundą būtų galima patenkinti, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė