Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejusi baudžiamaja byla, kurioje:

L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliu m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasiu išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, Šiauliu suaugusiuju vidurines mokyklos 12 klases moksleivis, nevedes, gyvenantis )duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliu m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aštuoniu klasiu išsilavinimo, nedirbantis ir nesimokantis, vedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2000-09-18 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal BK 271 straipsnio 2 da.li; 2001-04-10 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dali, pagal BK 272 straipsnio 2 dali; 2002-01-31 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal BK 272 straipsnio 2 dali; 2006-07-17 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal BK 24 straipsnio 5 dali, 22 straipsnio 1 dali ir 213 straipsnio 3 dali; 2006-09-18 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal BK 281 straipsnio 1 dali, teistumas neišnykes, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliu m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, dešimties klasiu išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, vedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinis teistumas 2004-10-26 Šiauliu m. apylinkes teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dali, teistumas neišnykes, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

K. L. K., 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) tycia, del asmeniniu paskatu, vairuojamo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, siekdamas keršto ir sumušti D. P., parbloške nukentejusiji ant žemes, o pastarajam pakilus ir pradejus begti, pasivijes, smoge smugius beisbolo lazda ir kojomis i ivairias kuno dalis, tame tarpe smugi beisbolo lazda i galva, tuo padarydamas nukentejusiajam D. P. muštine žaizda galvoje, dešiniojo smilkinkaulio luži, sukeldamas kraujo išlaja virš kietojo smegenu dangalo dešineje puseje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenu kaireje puseje, galvos smegenu sumušima, t.y. savo tyciniais veiksmais – D. P. sukeldamas sunku sveikatos sutrikdyma, ivykde nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.

Be to tuo pat metu kaltinamieji L. K., R. K. ir R. T., t.y. 2007 m. balandžio 29 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, ižuliai ir tycia, del asmeniniu paskatu ir keršto, o R. K. ir R. T. padedami L. K., demonstravo nepagarba aplinkiniams ir sutrikde visuomenes rimti ir tvarka:

kaltininku veika pažeidžiant viešeja tvarka pasireiške tokiais ju veiksmais:

L. K. automobiliu privažiaves prie nukentejusiojo D. P. ji partrenke, po to pastarajam pakilus ir siekiant pabegti, visi ji pasivijo ir viešoje vietoje, kitu žmoniu akivaizdoje, demonstuodami nepagarba aplinkiniams, bei sutrikdydami viešaja tvarka ir visuomenes rimti panaudojo prieš nukentejusiji fizini smurta, - t.y. L. K., R. K. ir R. T. bendrai veidami sudave smugius nukentejusiajam D. P. rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, del ko buvo nežymiai sutridyta D. P. sveikata, o L. K. dar smoge nukentejusiajam smugius beisbolo lazda i ivairias kuno vietas, tame tarpe ir i galva, sunkiai sutrikdydamas nukentejusiajam sveikata.

Tokiu budu kaltinamieji L. K., R. K. ir R. T., tycia,del asmeniniu paskatu ir keršto, o R. K. ir R. T. padedami L. K. atkeršyti, ižuliais veiksmais sumušdami viešoje vietoje D. P. ir rodydami aiškia nepagarba aplinkiniams, bei sutrikdydami visuomenes rimti ir tvarka, pažeide viešeja tvarka, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinejimo metu, ištirtu ir išanalizuotu irodymu pagrindu teismas nustate tokias faktines bylos aplinkybes:

kaltinamasis L. K. ir nukentejusysis šioje byloje D. P. buvo gerai pažistami jau anksciau. Del teisminio nagrinejimo metu nenustatatytu tikruju priežasciu, kuriu neatskleide bylos duomenys, jie buvo susipyke, todel dar prieš tiriama ivyki, t.y. 2007-04-24 susimuše netoli Talšos ežero, kur nuo D. P. nukentejo L. K.. Po to ivykio nors ir buvo iškviesta policija, niekas skundo ar pareiškimo pradeti ikiteismini tyrima policijai nepadave. Po to nakties metu buvo tycia subraižytas L. K. naudojamas automobilis VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), po šiu ivykiu L. K. su draugais, kuriu nustatyti nepavyko, pravažiudamas pro D. P. namus pastarajam grasino. Kita nakti , prieš tiriamo nusikaltimo diena, automobilis dar karta buvo subraižytas, del šio ivykio A. K. jau kreipesi i policija.

2007-04-29 L. K. minetu automobiliu, su savimi pasiemes beisbolo lazda ir pasikvietes draugus – R. K. ir R. T., važinejo minimu automobiliu (duomenys neskelbtini), tikedamiesi sutikti D. P., tikslu jam atkeršyti. Kaltinime nustatytu lauku, t.y. apie 14 val. 30 min., pamate netoli (duomenys neskelbtini), prie vaiku darželio D. P., ji pasivijo ir del asmeniniu paskatu, ir keršto, o R. K. ir R. T. siekdami padeti draugui, nukentejusiji viešoje vietoje, kitu žmoniu akivaizdoje, sutrikdydami viešeja tvarka ir visuomenes rimti, ižuliai sumuše. L. K., turedamas ypatingai asmenini keršta, nukentejusiojo sumušimui panaudojo beisbolo lazda ir smogdamas ypac pavojingai nukentejusiajam i galva, jam sunkiai sutrikde sveikata del asmeniniu priežasciu.

Tokius nusikalstamos veikos faktus teismas nustate ištyres, išanalizaves bei ivertines baudžiamosios bylos irodymu visuma, juos sugretines tarpusavyje, duomenis sujunge i vientisa irodymu grandine, bei susiejes juos su logine ivykiu seka, tuo tikslu ivertines ir šalutines faktines aplinkybes, kurios atskleidžia, papildo ir pagrindžia viso ivykio paveiksla, - t.y. nukentejusiojo elgesi ir jo gyvenimo buda iki ivykio bei po jo, taip pat kiekvieno kaltinamojo veiksmus, ju apimti, ir konkretu elgesi.

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis L. K. paaiškino, kad dar iki to ivykio, kuomet jis sunkiai sužalojo nukentejusiji, buvo su nukentejusiuoju pažistamas. Balandžio 24 d. sportuodamas ji susitiko ir buvo sumuštas, bei prismaugtas. Nors atvykusiai policijai pasake, kad neturi pretenziju, nutare atkeršyti, ypatingai po to, kai P. po to dvi naktis iš eiles braiže jo automobili. Isidejo i automobili beisbolo lazda, tikedamas sutikti ir atkeršyti. Balandžio 29 d. važiuodamas pamate „(duomenys neskelbtini)“ (D. P.) prie vaiku draželio, vijosi ji automobiliu, stabde, jis atsitrenke i automobili ir parkrito, atsikeles pradejo begti, tuomet pasivijo ir beisbolo lazda sudave apie trejeta smugiu, galejo pataikyti ir i smilkinkauli. Sudave, nes tokiu budu norejo atkeršyti už save ir už subraižyta automobili. Dar nukentejusiajam spyre keleta kartu, tuo metu pribego R. K. ir R. T., kurie yra jo draugai. Jie megino ji atskirti nuo D. P., ji stume, ar sudave smugius nemate. Beisbolo lazda veliau išmete R. K..

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis R. K. parode, kad galejo buti 2007-04-29. Ta diena jis su R. T. apie pietus ejo (duomenys neskelbtini), pamate L. K. automobiliu sukanti i vaiku darželio teritorija, pamate, kaip jis pradejo muštis su nukentejusiuoju, todel nubego link ju. Pribeges skyre, mate, kad L. K. turi beisbolo lazda ir trenke ja nukentejusiajam. Mate du smugius.Veliau atbego R. T.. Jis mugiu nesudave. O be to L. K. pagalbos ir nereikejo. Nukentejusiji paliko gulinti. Jis rankose nieko neturojo, nemuše, apie ankstesni nukentejusiojo ir L. K. konflikta sužinojo po to. Beisbolo lazda išmete, nes pamate policija, o draugas dalyvavo ivykyje. Ar prieš keleta dienu kartu su K. važiavo pro P. namus, nepamena.

Teisiamojo posedžio metu kaltinamasis R. T. paaiškino, kad ta diena, kai juos sulaike policija jis su K. ejo (duomenys neskelbtini), pamate L. K. automobiliou sukanti i keliuka link vaiku darželio. Pamate, kaip L. K. muša kita žmogu. Kai priejo, jie jau traukesi atgal. Jis muštynese nedalyvavo, gal tik atitrauke nukentejusiji, todel ir atsirado tos mikrodaleles ant jo rubu, be to perženge gulinti nukentejusiji. Po to visi kartu iš stadiono išvažiavo K. automobiliu, K. pažinojo per K. su kuriuo yra geri draugai. Po to sužinojo, kad nukentejusysis prieš tai buvo sumušes L. K. ir šis keršijo.

Nukentejusioji L. P. parode, jog, tikslios datos nepamena, bet iki nelaime dvi dienos, jos sunui D. P. buvo grasinama. Tada prie namu buvo privažiaves automobilis (panšus – VW Golf markes ivykio diena partrenke jos sunu), iš kurio pro langus vaikinai grasino sunui. Buvo keturi vaikinai. Kas važiavo nežino. L. K. ji pažinojo, jos sunus taip pat, bet jie kažko buvo susipyke, todel viskas ir ivyko. L. K. keršijo jos sunui, o i pagalba pasikviete kitus du. Ar sunus vartojo narkotikus nežino, nes paskutiniu metu mažai bendravo, buvo labai uždaras po to, kai buvo nuteistas.

Apie sunaus sužalojima sužinojo iš atbegusiu ir apie tai pasakiusiu vaiku, nes gyvena netoli ivykio vietos. Sake, kad sunu sumuše keturiese. Du muše lazdomis, o kiti du sparde. Sunus šiuo metu komoje. Jos sveikata taip pat bloga, todel reiškia civilinius ieškinius del turtines ir neturtines žalos sau ir sunaus vardu. Po ivykio buvo ir atsipraše tik L. K. motina, atlygino dali žalos, apie tai ji pasiraše kvitus.

Mažamecio liudytojo D. S. Ž. parodymai, užrašyti ikiteisminio tyrimo teisejo liudija, kad 2007-04-29 apie 14-15 val.,tarp (duomenys neskelbtini) namu jis mate ibeganti matyta vaikina, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuri atsivijo trys vaikinai. Jie ji muše, sparde pargriuvusi, ir muše pagaliu, kuris panašus i beisbolo lazda. Kojomis sparde i šonus ir kojas, o pagaliu du kartus sudave i galva. Po to visi vaikinai nubego kartu. (t.1., b.l. 118-119).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauka protokolo turinys (t.1., b.l. 120-126) liudija apie tai, kad liudytojas D.S. Ž. atpažino nuotraukose pažymetose Nr.2, Nr.5 ir Nr.12 – R. K., L. K. ir R. T., kurie jo parodymais 2007-04-29 apie 14 val., (duomenys neskelbtini)., sumuše nukentejusiji D. P..

Liudytojas M. S. parode, kad 2007-04-24 patruliavo Šiauliu m., kai buvo pranešta apie muštynes prie Talšos ežero. Nuvyke rado besigrumiancius du jaunuolius, kuriu vienas buvo kaltinamasis šioje byloje L. K.. Pretenziju jie vienas kitam atsisake.

Liudytoja S. T. D. parode, kad ta diena, kai buvo sumuštas jaunuolis, ji vedžiojo šuni mokyklos stadione. Pamate nukentejusiji beganti nuo ji besivejancio kito vaikino su ilga lazda, o po to labai greitai atvažiavo automobilis, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), jis atleke ir tiesiai trenkesi i ta beganti vaikina, kuris nuos smugio krito ant variklio dangcio, o po to ant žemes. Po to ji vijosi jau du, vienas ju turejo ilga lazda, antrasis trumpa, panašia i beisbolo. Mate, kad jis nesigyne, nes nuo smugiu rnkos buvo nukare. Smugiu neskaiciavo, ju buvo daug, muše ir parkritusi. Buvo toliau nuo ivykio, bet spyrius kojomis mate. Mate iš pradžiu du jaunuolius, kurie vijosi ir muše. Su ilgu pagaliu per nugara ir per rankas. Mate i automobili grižtancius du vaikinus, ilgo pagalio jau nemate, jo ir nerado po ivykio.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolu turinys (t., 1., b.l. 136-138 ir 139-141) liudija, kad liudytoja S. D. nuotraukose atpažino R. K. ir L. K., kurie jos parodymais 2007-04-29 sumuše nukentejusiji D. P..

Liudytojas E. L. parode, jog 2007-04-29 po pietu buvo namuose, kai lauke išgirdo triukšma ir muštyniu garsus. Priejes prie lango pamate kaip trise muše viena. Ju nepažinojo. Mate, kaip vienas iš bemušanciuju turejo beisbolo lazda. Kai du nuejo vienas likes dar spyre gulinciajam ir nuejo. Išejes mate automobili, kuris važiavo per stadiona.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo turinys (t.,1., b.l. 171-174) liudija apie tai, kad liudytojas, pateikus jam ivairiu asmenu nuotraukas, atpažino R. K., kaip asmeni sudavusi smugius kojomis gulinciam nukentejusiajam D. P..

Liudytoja S. L. parode, jog 2007-04-29 ji buvo namuose ir mate ivyki pro langa. Mate, kaip trise muša viena vaikina. Mate, kaip vienas bemušanciuju turejo beisbolo lazda, kaip dauže i galva, i pilva, mate kaip sparde, taip pat ir i galva. Viskas vyko šalia langu, todel mate gerai, sudave daug smugiu, negailedami. Po to visi nuejo i ta pacia puse pavieniui.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauka protokolo turinys (t.,1., b.l. 163-168) liudija apie tai, kad liudytoja pateikus jai ivairiu asmenu nuotraukas, ji atpažino R. K., ir L. K., kaip asmenis sumušusius prie jos namu langu nukentejusiji D. P..

Liudytoja Z. Ž. parode, jog ivykio diena buvo namuose, buvo pavasaris, šilta. Išgirdo už lango triukšma, mate, kaip nuo stadiono puses atbego du jaunuoliai, iš automobilio išlipo dar vienas su beisbolo lazda. Tris jaunuolius tikrai mate. Mate, kaip pradejo viena mušti, tas ištruko, po to nežiurejo. Patikslindama nurode, kad nukentejusiji pradžioje vijosi du jaunuoliai, po to dar vienas prisidejo išlipes iš automobilio.

Liudytoja S. B. parode, kad D. P. – jos sugyventinio brolis. Apie ivyki nežino nieko, bet dar prieš ivyki kažkuria diena buvo kieme, kaip pro ju namus pravažiavo VW Golf automobilis šviesios bronzines spalvos ir iš jo atsidare langus vaikinai grasino šaukdami: „(duomenys neskelbtini) gaidys, užmušim“.

Liudytojas H. K. parode, kad ivyki jis mate, nes prieš tai išgirdo šauksma lauke. Mate beganti vaikina, ji vijosi kitas, kuris turejo beisbolo lazdaiš tos pacios puses bego dar vienas. Muše nukentejusiji su beisbolo lazda. Kai išejo jau kitu nebuvo. Buvo tik vienas – nukentejusysis, kuris buvo sužalotas, buvo prakirsta galva, stipriai kraujavo.

Liudytojai I. M. ir R. V. parode, kad jie ta diena patruliavo, gavo pranešima, kad sumuštas jaunuolis, nuvyko i vieta (duomenys neskelbtini) ir pastebejo priešais važiuojanti automobili , žinojo numerius to kuris buvo ivykio vietoje, todel pasivijo, sulaike. Buvo L. K., K. ir T., ten kur sustojo automobilis, netoli vietos rado beisbolo lazda.

Liudytoja K. parode, kad jos sunus kaltinamasis. Prieš ši ivyki, ji mate sunu sumušta, tai galejo buti balandžio 24 d., po to ta pacia nakti buvo subraižyta ju automobilis. Buvo subraižytas plonu aštriu irankiu, kita nakti – iš balandžio 28 i 29 nakti buvo subraižytas dar labiau. Sprende, kas tai galejo padaryti, tai galejo buti tik tas vaikinas, kuris sumuše sunu L. K.. Apie tai, kad sunus sužalojo nukentejusiji sužinojo iš policijos, stengiasi kiek gali atlyginti nuostolius nukentejusiojo šeimai. Nukentejusiji sunus pažinojo seniai, nuo jo buvo nukentejes,- buvo sumuštas, po to nukentejusysis subraiže ju automobili. Mano, kad tai ivyko del paminetu dalyku, iš keršto, nors ji sake sunui kad nesugalvotu keršyti, geriau kreiptis i policija. Bet jis neklause.

2006 m. balandžio 29 d. ivykio vietos apžiuros protokolas (t. 1, b.l. 28-43) liudija apie tai, jog ivykio vieta, kurioje buvo sumuštas ir sužalotas D. P., yra (duomenys neskelbtini), ant pievos už 20 m. nuo (duomenys neskelbtini), o vieta, kur buvo rastas nukentejusysis yra šalia (duomenys neskelbtini), prie metalines tvoros. Aptiktas nukentejusysis ir kraujo demes. Netoli ivykio vietos, jau (duomenys neskelbtini) namo automobiliu stovejimo aikšteleje, kur buvo sulaikyti kaltinamieji, netoli tos vietos, prie namo pirmosios laiptines už 6 m., aptikta beisbolo lazda, kaip galimas nusikaltimo irankis prijungta prie bylos.

MRU TMI Šiauliu skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 818/07(04) (t.1., b.l. 52) konstatuojama, kad D. P. padaryti kuno sužalojimai: muštine žaizda galvoje, dešinio smilkinkauslio lužis, traumine kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje puseje, kraujo išlaja po kietuojugalvos smegenu dangalu kaireje puseje, galvos smegenu sumušimas, nubrozdinimai dešineje alkuneje, atitinka ivykio aplinkybese nurodytam laikui ir jiems padaryti reikejo triju smuginiu kontaktu su bukais kietais paviršiais. D. P. sunkiai sutrikdyta sveikata del kaukoles pamato kaulu lužio, chirurgines operacijos metu nustatyto galvos smegenu sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje puseje ir po kietuoju galvos smegenu dangalu kaireje puseje, sukelusiu galvos smegenu suspaudima.

MRU TMI Šiauliu skyriaus specialisto išvadoje Nr.PG 95-818/07(04) (t., 1., bl.l 56) konstatuojama, kad vertinant D. P. kune sužalojimus atskirai, muštine žaizda galvoje, dešiniojo smilkinkaulio lužis, traumine kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje puseje, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenu dangalu kaireje puseje ir galvos smegenu sumušimas sukelia sunku sveikatos sutrikdyma del kaukoles pamato kaulu lužio, chirurgines operacijos metu nustatyto galvos smegenu sumušimo, kraujo išsiliejimo virš kietojo galvos smegenu dangalo dešineje puseje ir po kietuoju galvos smegenu dangalu kaireje puseje, sukelusiu galvos smegenu suspaudima.

Nubrozdinimai dešineje alkuneje sukelia nežymu sveikatos sutrikdyma.

Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada Nr. 11-1656(7), 11-2344(07) (t. 2., b.l. 4-14) liudija apie tai, kad ant D. P. sportiniu kelniu ir ant lipnios juostos su mikrodalelemis nuo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) galines sedynes rasti tamsiai rudi medvilnes pluoštai yra vienodi su R. T. sportinio bliuzono dominuojanciais pluoštais.

Ant D. P. drabužiu rasta juodos spalvos plastiko mikrodaleliu, vienodu su tirti pateiktu R. T. sportiniu batu padu plastiku.

Ant lipnios juostos su mikrodalelemis nuo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo sedynesrasti melyni su violetiniu atspalviu poliesteriniai pluoštai yra vienodi su L. K. sportiniu kelniu atinkamais pluoštais.

Ant lipnios juostos su mikrodalelemis nuo automobilio VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) priekines keleivio sedynes ir ant R. K. sportinio švarkelio rasti juodi viskozes pluoštai yra vienodi.

Byloje surinktu ir teisminio nagrinejimo metu ištirtu irodymu analize ir vertinimas, pagrindžiant kaltininku veiku juridines kvalifikacijas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies atitinkamas teises normas

Esminiai duomenys, kuriais buvo grindžiama kaltinamuju L. P., R. K. ir R. T. veiku juridine kvalifikacija iš sutapties pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta, yra:

pirmiausia – MRU TMI specialisto J. S. išvados apie rastus sužalojimus D. P. kune, bei sveikatos sutrikdymo pobudi bei laipsni ir paties specialisto paaiškinimai;

antra - tai liudytoju D. S. Ž., N. R., S. D., A. K., E. L., H. K., Z. Ž., S. B., I. M., R. V. parodymai apie faktines ivykio aplinkybes, ju parodymu atpažinti pagal nuotraukas protokolai, parodymu patikrinimo vietoje protokolai.

trecia – nukentejusiosios L. P. parodymai, bei kaltinamuju parodymai apie faktines ivykio aplinkybes, ir Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvada Nr. 11-1656(07), 11-2344(07) išvada.

Štai, byloje apklausti liudytojai, nors kiek ir skirtingai nurodydami asmenu, dalyvavusiu sumušant nukentejusiji skaiciu, iš esmes vienodai nurode ir patvirtino ivykio laika, vieta, kaltininku veiksmus: nurode, kad pirmiausia nukentejusiji partrenke automobiliu, po to ji pasivijo trise, vienas besivejanciu rankose turejo pagali, panašu i beisbolo lazda, kuria smoge nukentejusiajam i nugara, o po to ir i galva. Liudytojai nurode (S. D.), kad beisbolo lazda turejo automobili vairaves jaunuolis. Be to ji teige, kad buvo dar viena ilga lazda, kuria turejo vienas iš besivejanciuju išlipusiu iš automobilio jaunuoliu, taciau tvirtino, kad po ivykio šio pagalio (lazdos) ji nerado. Kiti gi liudytojai, betarpiškai mate ivyki teige, kad tik vienas vaikinas turejo beisbolo lazda, su kuria smoge nukentejusiajam tame tarpe ir i galva. Kiti - muše ir sparde kojomis. Lazdos neturejo. Liudytojai iš esmes vienodai aiškino, jog pasivijo nukentejusiji trys jaunuoliai, nors kai kurie ju nurode skirtinga ir besivejanciu, ir ivykio dalyviu skaiciu.

K. L. K. aiškindamas faktines ivykio aplinkybes, nurode, kad automobiliu jis važinejosi vienas, o nukentejusiojo specialiai nepartrenke, šis pats atsitrenke i jo vairuojama automobili, pargriuvo ir pakiles pradejo begti, o jis tuomet pasiemes beisbolo lazda, kuria turejo automobilyje, ji pasivijes smoge, taip pat ir i galva smilkinkaulio srityje. Ir tik tuomet jo pažystami ir draugai – R. K., ir R. T. atejo i ivykio vieta, taciau ar jie muše nukentejusiji nemate. Gi kiti du kaltinamieji – R. K. ir R. T. paneige dalyvave mušant nukentejusiji, taciau neneige galimu fiziniu kontaktu su jiuo, nes teige, noredami atskirti besimušancius, nukentejusiji galejo stumteleti, o R. T. nurode, jog jis perženge parkritusi nukentejusiji, taigi taip galejo ant jo likti bendru pluoštu ir mikrodaleliu.

Vertinant šiuos kaltinamuju ir liudytoju parodymus visumoje, sugrtinus juos tarpusavyje, bei su kitais bylos duomenimis: specialistu išvadomis, nukentejusiosios parodymais, vietos apžiuros protokolais, kur buvo nustatyta nusikaltimo padarymo vieta, nukentejusiojo suradimo po ivykio vieta ir kaltininku sulaikymo bei beisbolo lazdos, kuria pastarieji išmete iš automobilio suradimo vieta, akivaizdu, kad ivykyje dalyvavo visi trys kaltinamieji, kad visi trys kaltinamieji praktiškai i nusikaltimo vieta atvyko vienu automobiliu, vairuojamu L. K., ir turejo viena tiksla- surasti nukentejusiji D. P.. Taip pat šiu ištirtu bylos duomenu pagrindu teismas konstatuoja, kad nera pakankamai surinkta duomenu, o esantieji kelia pagristas abejones, kad nusikalstamai veikai ivykdyti buvo panaudoti du pagaliai, t.y. kad nukentejusysis buvo mušamas dviem pagaliais. Nekelia abejoniu ta aplinkybe, jog nukentejusiji , turedamas asmenini keršta, turedamas neapibrežta tycia su beisbolo lazda sumuše, taip pat ir sudave gyvybei ir sveikatai pavojinga smugi i galva L. K., o R. K. ir R. T. padejo savo bendrininkui, suduodami smugius nukentejusiajam kojomis ir rankomis, išskyrus pavojinga smugi i galva.

Šiame kontekste, vertinant, bei atribojant kaltininku veiksmus, teismas remiasi visuma bylos duomenu, taip pat ir Mykolo Riomerio Universiteto teismo medicinos instituto Šiauliu skyriaus specialisto išvadimis, kuriose jis konstatuoja, kad sužalojimai nukentejusiajam padaryti trimis trauminiais smugiais, kuriu vienas i galva sukele sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam. Kitais gi smugiais nukentejusiojo sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai.

Byloje jokiais irodymais nebuvo nustatyta, jog visi kaltininkai veikdami kartu butu tureje iš anksto apibrežta tycia sunkiai sutrikdyti nukentejusiojo sveikata ir kad veike iš chuliganišku paskatu. Kaltininkai veike neapibrežta, nekonkretizuota, netiesiogine tycia, todel kiekvienas atsako už savo veiksmu sukeltus padarinius, o ju bendri veiksmai vertintini tik tiek, kiek jie nusikalstamai veikdami viešoje vietoje, savo ižuliu elgesiu demonstruodami nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, panaudodami fizini smurta prieš nukentejusiji, sutrikde visuomenes rimti ir viešaja tvarka. O veiksmu dalyje del kilusiu žalingu padariniu nukentejusiojo D. P. sveikatai, kaltininku veiksmai atribojami, nes bylos duomenimis nustatyta, kad lemiamus sunkius sužalojimus nukentejusiajam, smugiuodamas beisbolo lazda i galva smilkinio srityje padare L. K..

Taigi teismas ivertines bylos irodymus atskleidžiancius kaltininku padarytu nusikalstamu veiku fakta, šiu ištirtu irodymu turini susiejes su kitais bylos duomenimis, juos nuosekliai ir logiškai susiejes su veiku faktinemis aplinkybemis, kurias atskleidžia kiti ištirti bylos duomenys, taip pat kaltinamojo L. K. atviruma aiškinant netgi jam nenaudingus faktus ir aplinkybes, priima juos ir konstatuoja, kad del nusikalstamu veiku fakto ir aplinkybiu, taip pat kaltinamuju veiksmu pobudžio ir apimties, kurie buvo nustatyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje abejoniu nera.

Taciau atskleidžiant veiku sudeties požymius ir teisingai kvalifikuojant kaltininku veiksmus svarbu ir kiti nusikalstamu veiku požymiai. Šiuo atveju ypatingai svarbu kaltininku padarytos veikos motyvas, tikslas ir paskatos. O tai jau yra teises aiškinimo ir taikymo dalykas ir sritis.

Teises aiškinimo ir taikymo klausimai, kaltinamuju veiku atribojimas ir kvalifikavimas

Nusikaltimo sudeti sudaro objektyviu ir subjektyviu nusikaltimo požymiu visuma. Subjektyviaja puse apibudina tycios turinys - kalte, nusikalstamos veikos tikslai, motyvai ir paskatos. Nuo tycios turinio nustatymo pagal jos apibrežtuma priklauso veikos kvalifikavimo teisingumas. Todel ir šioje byloje yra butina nustatyti, ištirti ir išanalizuoti subjektyviuosius kiekvieno kaltinamo asmens nusikalstamos veikos sudeties požymius ir pagal juos teisiškai ivertinti kiekvieno kaltininko atliktu veiksmu apimti, tycios turini, tikslus ir motyvus, bendrininkavimo pobudi ir laipsni, ir veikos kvalifikavima pagal baudžiamojo istatymo specialiosios dalies normas.

Tokiais juridiniais kriterijais aiškinant baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto dispozicija pažymetina, kad šio nusikaltimo motyvas ir paskatos pirmiausia ir išimtinai turi buti tik chuliganiškos ir šios vidines chuliganiškos paskatos turi nulemti asmens pasiryžima padaryti nusikaltima. Nusikaltimo numatyto aptariamoje teises normoje subjektyvioji puse pasireiškia tiesiogine tycia. Kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje ižuliais veiksmais, grasinimais, fiziniu smurtu demonstruoja nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad del to bus sutrikdyta visuomenes rimtis ar tvarka, ir pirmiausia, bei svarbiausia, nori tokiu padariniu. T.y. pirmiausiai tokiais savo veiksmais jis siekia priešpastatyti save aplinkiniams ir aplinkai, ir siekti visuomenes rimties sutrikdymo. Kiti gi padariniai šiuo atveju nera tikslas ir lemiantys motyvai nusikalsti.

Ivertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurias atskleidžia ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji požymiai – tai byloje nustatyti faktai, kad jau iki pastarojo ivykio kaltinamasis L. K. ir nukentejusysis ne tik konfliktavo, bet buvo susimuše, susipyke ir kerštavo vienas kitam, o kaltinamasis L. K. buvo netgi nukentejes nuo D. P. [tai patvirtina liudytojo M. V., iš dalies nukentejusiosios L. P., kaltinamojo L. K. parodymai, iš dalies MRU TMI Šiauliu skyriaus specialisto išvada Nr. G 814/07(04) (b.l. 57., t.2), bei prie bylos prijungta baudžiamosios bylos medžiaga apie pradeta ikiteismini tyrima del K. naudojamo automobilio sužalojimo], darytina irodymais pagrista išvada, kad D. P. kaltinamojo L. K., pasitelkus draugus, minima kaltinime diena buvo ieškomas siekiant realizuoti asmenines paskatas - pykti ir keršta, o nukentejusiojo sumušimo ir sužalojimo motyvas nebuvo chuliganiškos paskatos. Šiu kaltininku veiksmu tikslas pagal nustatytas bylos aplinkybes buvo ankstesnis L. K. konfliktas su nukentejusiuoju, del to kiles pyktis ir noras atkeršyti. Gi kaltinamieji R. K. ir R. T. taip pat turejo specifini tiksla ir motyva – padeti savo draugui L. K. atkeršyti, t.y. asmenines paskatas.

Taigi dar karta grižtant prie bylos faktu, teismas konstatuoja, kad nenustacius specialaus nusikalstamo elgesio motyvo – siekio ižuliais veiksmais priešpastatyti save aplinkiniams, sutrikdyti visuomenes rimti, sutrikdyti viešaja tvarka, veika negali buti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkta (sunkus sveikatos sutrikdymas del chuliganišku paskatu).

O nenustacius kad kaltininku veikos motyvas buvo chuliganiškos paskatos, veika, kuria buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo D. P. sveikata turi buti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali.

Be abejo, vertinant visu kaltininku atliktu veiksmu turini ir pobudi – fizinio smurto, siekiant keršto ir satisfakcijos už ankstesniu konfliktu buvima panaudojima viešoje vietoje prieš nukentejusiji, - jie buvo ižulus, demonstravo nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikde visuomenes rimti ir tvarka, taciau nesant šiu veiksmu motyvo – chuliganišku paskatu, kaltininku veika turi buti kvalifikuojama iš sutapties pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali.

Bylos duomenimis, kurie jau buvo analizuojami šiame nuosprendyje, nustatyta, kad sužalodami nukentejusiji D. P. kaltinamieji L. K., R. K. ir R. T. veike del asmeniniu paskatu, neapibrežta, netiesiogine tycia, taigi turi atsakyti tik už savo konkrecius veiksmus ir del ju kilusius padarinius. Bylos aplinkybes liudija, kad nukentejusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta tik del kaltinamojo L. K. suduoto tiesioginio smugio nukentejusiajam beisbolo lazda i galva. Kiti gi sužalojimai sukele tik nežymu sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam. Todel kaltinamojo L. K. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 styraipsnio 1 dali ir 284 straipsnio 1 dali. Gi kaltinamuju R. K. ir R. T. veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dali, nes nežymaus kuno sužalojimo padaryma pagal normu konkurencijos taisykles ši norma apima.

Grižtant prie kaltinamuju kaltes pagal pareikštus kaltinimus klausimo, kolegija primena, kad kaltnamieji R. K. ir R. T. viso bylos tyrimo metu neige ir neigia kai kurias kaltinimui svarbias faktines aplinkybes, kurios iš esmes ir sudaro jiems pareikštu kaltinimu turini – tai fakta, kad jie apskritai prisidejo sumušant viešoje vietoje nukentejusiji D. P., ir tai, kad jie esa nežinojo apie kaltinamojo L. K. nora atkeršyti nukentejusiajam. Taciau teismas, bylos irodymais nustatytu faktu šešelyje, ivertines visuma kaltinamuju parodymu, kitus byloje ištirtus irodymus, liudytoju parodymus, kuriais buvo iš dalies nuneigti kaltinamuju duoti parodymai del ju betarpiško dalyvavimo sumušant nukentejusiji, pagaliau pacias faktines ivykio aplinkybes ir visa jo eiga nuo pirmojo konflikto tarp L. K. ir D. P. pradžios, visu kaltinamuju artima ir sena draugyste, ir pakankamai artimus santykius, priima juos kaip pasirinkta gynyba nuo pareikštu kaltinimu visumos, ir šiu duomenu pagrindu konstatuoja, kad tokiu budu kaltinamieji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes apskritai. Kartu teismas primena, kad kaltinamieji neneigia, jog jie buvo nusikaltimo vietoje, kad savo veiksmais – nustumdami, ar pan. nukentejusiji prisidejo, ju aiškinimu, siekdami išskirti nukentejusiji ir L. K., prie muštyniu, o ištirtieji iodymai, kuriuos teismas jau anksciau nuosprendyje apraše ir ivertino patvirtina, kad kaltinamieji R. K. ie R. T. visiškai nesistenge atskirti D. P. ir L. K., o prisijunge prie L. K., bei smogdami smugius, ispirdami padejo L. K. atkeršyti, ir nors ju veiksmu motyvas buvo asmenines paskatos padeti draugui, taciau tokiais kaltinamuju veiksmais buvo sutrikdyta visuomenes rimtis ir tvarka, ir nežymiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata. Todel kaltinamieji R. K. ir R. T. pripažintini kaltais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Del kaltinamiesiems R. K. ir R. T. pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte jie išteisintini, nenustacius ju veikoje šio nusikaltimo požymiu.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia i padarytu nusikaltimu sunkuma, pavojingumo visuomenei laipsni, i konkrecias ivykdytas nusikalstamas veikas dviem aspektais:

visu pirma i tai, kaip istatymo leidejas traktuoja jas pagal objektyvuji pavojinguma, nesiejant nei su konkrecia byla, nei su konkreciais atliktais kaltininku veiksmais, nei su su konkreciais subjektais;

ir antra - i konkreciai ivykdytas veikas nagrinejamojoje byloje, siejant jas su faktinemis aplinkybemis, su konkreciais objektyviaisiais kaltininku veikos požymiais ir konkreciais subjektais.

Be to, bausmiu kaltininkams skyrimui reikšme turi ir ju atliktu ir pripažintu irodytais nusikalstamu veiksmu intensyvumas, kile žalingi padariniai, konkreti susiklosciusi ivykiu raida ir situacija, ju motyvas ir tikslas, taip pat kaltininku asmenybes bruožai.

Todel teismas dar karta pasikartoja, kad, skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia i ju padarytu nusikaltimu sunkuma, pavojingumo visuomenei laipsni, nusikalstamo kesinimosi dalyko vertinguma, nusikaltimo padarymo buda, padarytos žalos ir konkreciu, tiesiogiai iš šios nusikalstamos veikos kilusiu neigiamu padariniu dydi, nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltininku asmenybes apibudinancias aplinkybes, ju atsakomybe sunkinancias ir lengvinancias aplinkybes, i kiekvieno kaltininko atliktu veiksmu pobudi, dalyvavimo nusikaltimuose laipsni.

Viena iš veiku, kurios padarymu pripažistamas kaltas L. K., istatymo leidejo pripažinta sunkiu nusikaltimu, o šiuo istatymu ginamos vertybes – žmoniu sveikata, visuomenes saugumas ir viešoji tvarka turi ypatinga svarba;kartu teismas primena, kad ivertinus kaltinamuju padarytu konkreciu veiku apimti, masta, konkrecius nusikalstamu veiku požymius ir del to kilusius konkrecius žalingus padarinius, ju padarytos veikos tarp tokio paties pobudžio nusikaltimu buvo pavojingos, sukele itin sunkius neigiamus padarinius nukentejusiajam, o viešoji tvarka ir visuomenes rimtis buvo pažeisti itin grubiai.

Tokia išvada teismas daro remdamasis teismo nustatytu ir pripažintu irodytomis kaltininku padarytu veiku faktiniu aplinkybiu viseto analize, kuri atskleidžia kaltinamojo L. K. iniciatyvuma ir veiksmu reikšminguma, o kitu kaltinamuju antraeili vaidmeni tik nedidele dalimi prisidedant prie nusikaltimo ir smurto prieš nukentejusiji pavartojimo. Todel teismas, svarstydamas bausmes skyrimo klausimus kaltinamiesiems išskiria galimybe ir taiko kaltinamiesiems proporcingumo principa, kai paskiriamos bausmes turi pirmiausiai buti proporcingos padarytoms ju veikoms, ir tik po to formaliai atitikti istatymo reikalavimus. Taciau šiuo atveju pirmenybe teikiama bendrajam konstituciniam, taip pat baudžiamosios teises doktrinoje itvirtintam – teisngumo principui, o po to proporcingumo, o taip pat ir teisines valstybes principams, kurie i nacionaline teise yra perkelti iš Europos Sajungos teises ir yra privalomi, ir tiesiogiai taikomi.

Svarstant ir individualizuojant kiekvienam kaltininkui skiriamu bausmiu pobudi ir dydi, teismas primena, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatos reikalauja, kad skirdamas bausme teismas, vadovaudamasis teisine samone, be kitu aplinkybiu (nusikaltimo pobudžio, pavojingumo laipsnio ir kt.) atsižvelgtu i kaltininko asmenybe ir bylos aplinkybes, lengvinancias bei sunkinancias atsakomybe.

Be to šiame kontekste paminetinas ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo pradmenis“ 2 p., kur nurodyta, jog, vadovaudamasis teisine samone, teismas turi tinkamai pritaikyti istatyma konkreciam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausme butu teisinga ir kad butu pasiekti bausmes tikslai. To paties senato nutarimo 5 p. pabrežta, kad kaltininko asmenybes ivertinimas yra svarbi teisingos bausmes parinkimo salyga.

Taigi, vertindamas nusikaltima padariusiosio L. K. asmenybe, teismas išskiria jo asmenybes požymius, kurie lemia šio asmens pavojinguma, ir požymius, kurie tam itakos neturi. Kaltininko pavojinguma nulemia požymiai, charakterizuojantys ji iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo.

Todel ivertines kaltininko L. K. asmenybe, jos esmines savybes, teismas atkreipia demesi i tai, kad nusikaltima L. K. padare atsitiktinai, del gyvenimiškos patirties stokos, jaunumo ir neteisingai ivertines galimas savo veiksmu pasekmes, taip pat atsitiktinai nepalankiai susikloscius jo gyvenimo aplinkybems ir salygoms. Byloje nera duomenu apie ankstesni kaltininko nusikalstama elgesi, jis nebuvo teisesaugos instituciju akiratyje del galimo nusikalstamo elgesio, o pareigunams atskleidus nusikaltimo fakta buvo pakankamai atviras ir nuoširdus, iš esmes nuosekliai dave parodymus apie padaryta nusikaltima ir jo motyvus. Taip pat nustatyta, kad kaltinamojo elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nekele ir nekelia jokiu problemu. O kaltinamojo artimieji emesi galimu priemoniu nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Taigi iš to, kas pasakyta, teismas daro išvada, kad L. K. padaryti abu nusikaltimai, kurie yra glaudžiai ir tiesiogiai susije tarpusavyje (padaryti esant sutapciai), yra daugiau atsitiktiniai, salygoti jauno kaltininko amžiaus, jo nepakankamos socialines brandos, bei nesugebejimo tinkamai ivertinti staiga susiklosciusiu aplinkybiu ir galimu padariniu.

Kaip jau buvo mineta, bylos medžiaga irodo, kad kaltininkas L. K. anksciau nebuvo teistas, nors padares administraciniu teises pažeidimu, pagal gyvenamaja vieta mokyklos ir darbovietes charakterizuojama teigiamai, dirba ir mokosi, o tai taip pat vienas iš svariu argumentu, jog jo antivisuomenines nuostatos nebuvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, kuris patvirtina, kad nusikaltimas nebuvo logine kaltininko gyvenimo budo bei jo ankstesnio gyvenimo ar elgesio pasekme. Taciau kile del kaltininko elgesio itin neigiami padariniai, padaryta veika daro žymiai pavojingesne, todel tai taip pat salygoja teismo pasirinkima nustatant bausmes kaltininkui dydi.

Kita vertus tokia situacija suponuoja teismui pareiga paskirti teisnga bausme, kuria butu pasiekta adekvati satisfakcija nukentejusiajam, padariniams, veikai ir kaltininko asmenybei, kad kuo mažesnemis žmogiškosiomis sanaudomis butu pasiekti bausmes tikslai ir tinkamai ir teisingai butu realizuota valstybes baudžiamoji politika. Todel jam skirtina laisves atemimo bausme mažesne nei bausmes už šia veika vidurkis.

Skirdamas kitiems kaltinamiesiems – R. K. ir R. T. bausmes teismas, taip pat ivertines tas pacias, faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teisingumo ir proporcingumo principai yra svarbus parenkant jiems ir bausmiu ruši ir ju dydi. Taigi, tokios pat salygos ir išimtys taikytinos ir kitiems kaltinamiesiems. Taciau kaltinamieji R. K. ir R. T. anksciau teisti, faktines bylos aplinkybes ir kaltininku asmenybes liudija apie tai, kad ju padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktine, salygota nepalankiai susiklosciusiu faktiniu aplinkybiu ar gyvenimiškos situacijos, ja salygojo iš dalies pasirinktas gyvenimo budas, savanaudiški tikslai (noras padeti draugui), motyyvas buvo savaip suprantamas draugiškumas, taciau ju veiksmai visgi buvo antraeiliai, o pati veika nesukele itin neigiamu padariniu, taciau netiesiogiai paskatino itin pavojingam L. K. nusikalstamam poelgiui, todel skiriant bausme R. K. ir R. T. teismas atsižvelgia i paminetas aplinkybes ir motyvus ir skiria jiems realias laisves atemimo bausmes.

Del civilinio ieškinio – neturtines žalos priteisimo.

Nukentejusioji L. P. baudžiamojoje byloje pareiške ieškinio del turtines žalos atlyginimo, pareiške reikalavima priteisti jai 3420, 32 Lt, kuri sudaro nukentejusiojo D. P. papildomas maitinimas, vaistai ir kitos butinosios priemones, bei atlyginti jai neturtine žala, kuria sukele kaltininku nusikalstami veiksmai – viso 500000 lt, nurodo, kad del sunaus sužalojimo ji patyre didžiule psichologine trauma, pati neteko sveikatos.

Taip pat nukentejusiojo advokate – Jurate Bieliauskiene pareiške reikalavima atlyginti neturtine žala jos atstovaujamajam D. P. ir prašo iš kaltininku priteisti jos atstovaujamajam 700000 Lt neturtines žalos.

Teismas iš dalies tenkindamas nukentejusiosios L. P. ieškinio reikalavimus, pripažista, kad nukentejusioji ir tiesiogiai (patirdama materialinius nuostolius) ir netiesiogiai (patirdama dvasinius išgyvenimus) nukentejo nuo kaltininku tyciniu veiksmu, jos reikalaujamas turtines žalos dydis pagristas, adekvatus ir proporcingas toms išlaidoms, kurias ji patre, slaugydama sunu. Kartu teismas patenkindamas jos reikalavima, ji mažina jau atlygintos žalos daliai – 1420 Lt sumai. Taciau jos reikalaujamas neturtines žalos dydis aiškiai neproporcingas tai reliai patirtai žalai, kuria sukele nusiklastami kaltininku veiksmai. Teismas pažymi, kad dižiausia neturtine žala šiuo atveju patyre pats nukentejusysis D. P., kuris tiesiogiai nukentejo nuo kaltininku veiksmu, todel pirmiausiai turetu buti atsižvelgiama i jo patirtos žalos dydi, o po to vertinama L. P. patirta neturtine žala.

Kartu teismas primena, kad neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Todel ja galima ivertinti tik salygiškai, taigi ir tokios žalos atlyginimo paskirtis – kompensacine, t.y. jai negali buti taikomas visiško žalos atlyginimo principas. Todel atsižvelgiant i tai, galimybe tretiesiems asmenims del ju artimuju sveikatos sužalojimo patyrusiems skausma, dvasinius dvasinius ir kitokius išgyvenimus reikalauti neturtines žalos atlyginimo gana ribota. Taciau vertinant tai, kad šiuo atveju auka yra civilines ieškoves sunus, ir juos siejo nors ir nelabai, taciau pakankamai artimi ryšiai, jos reikalavimas iš esmes tenikinamas, taciau žymiai mažinamas, atsižvelgiant i teismu praktikoje susiklosciusias tendencijas ir taikomus tokios žalos atlyginimo dydžius, taip pat i galimybe gauti realiai žalos atlyginima iš kaltininku. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama ir turima galvoje, kad yra pareikštas reikalavimas atlyginti neturtine žala betarpiškai paties nukentejusiojo.

Todel tik iš dalies tenkinant nukentejusiosios ieškinini reikalavima priteistina nukentejusiajai 30000 Lt. Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas. Iškinys iš nuteistuju tenkinamas netaikant solidarines atsakomybes principo, bet atsižvelgiant i tai, kad kaltininku veiksmai sužalojant nukentejusiji buvo skirtingi ir nevienodi. Didžiausius sužalojimus, sukelusius itin neigiamus padarinius, del kuriu labiausiai išgyveno nukentejusioji padare L. K., todel iš jo priteistina 28000 Lt, o iš R. K. ir R. T. – po 1000 Lt.

Del D. P. atstoves reikalavimo priteisti jos atstovaujamajam neturtine žala, reikalavimas paliekamas nenagrinetu, kadangi tik pripažinus D. P. neveiksniu, del ko yra pradetas civilinis procesas teisme, galima bus tinkamai ji atstovauti ir tinkamai pareikšti nukentejusiojo pozicija, bei istatymiškai ginti nukentejusiojo turtinius ir kitokius interesus.

Del nukentejusiojo gydymo stacionare ieškinys tenkinamas iš L. K., nes jo tyciniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata, del ko jis iki šiol gydomas, o del apmokejimo už teisne pagalba, reikalavimas pagristas ir tenkintinas iš nuteistuju, taikant daline atsakomybe.

Daiktiniai irodymai gražintini pagal paskirti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (del A. P. sunkaus sveikatos sutridymo) ir 284 straipsnio 1 dalyje (del viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dali – laisves atemima (3) rejiems metams (6) šešiems menasiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 dali - laisves atemima (1) vieneriems metams (6) šešiems menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutine subendrinta bausme L. K. paskirti - laisves atemima (3) rejiems metams (6) šešiems menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2007 m. balandžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista – suemima.

R. K. pripažinti kalta nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (del viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti jam laisves atemimo bausme (1) vieneriems metams (6) šešiems menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2007 m. balandžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeistas – suemima.

R. T. pripažinti kalta nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (del viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti jam laisves atemimo bausme – (1) vieneriems metams (6) šešiems menesiams.

Bausme paskirti atlikti pataisos namuose.

I bausmes laika iskaityti sulaikyme išbuta laika nuo 2007 m. balandžio 29 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti nepakeista – suemima.

R. K. ir R. T. del jiems pareikšto kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte išteisinti, nesant ju veikoje šio nusikaltimo požymiu.

Nukentejusiosios L. P. civilini ieškini del turtines žalos tenkinti. Priteisti iš nuteistojo L. K. nukentejusiajai L. P. likusia 2000, 32 Lt suma.

Del neturtines žalos - tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. K. - 28000 Lt, iš R. K. ir R. T. – po 1000 Lt neturtines žalos L. P..

Nukentejusiojo D. P. atstoves civilini ieškini del neturtines žalos priteisimo jos atstovaujamajam, palikti nenagrineta.

Šiauliu apygardos prokuraturos ieškini del nukentejusiojo gydymo tenkinti. Priteisti iš nuteistojo L. K. valstybinei ligoniu kasai už D. P. gydyma 23818,60 Lt.

Priteisti iš nuteistuju L. K., R. K. ir R. T. po 140 Lt valstybei už nukentejusiajai suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba.

Daiktinius irodymus – beisbolo lazda sunaikinti, nukentejusiojo ir nuteistuju rubus nuosprendžiui isiteisejus gražinti ju savininkams, DNR pavyzdžius saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienu nuo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma. Nuteistieji nuosprendi gali apskusti per dvidešimt dienu nuo jo nuorašo iteikimo.