Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-03-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-894-1100/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-03-16
Bylos Nr.
A6.-894-1100/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00680-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Darius Lukaitis (pirm.)
Pažeidėjas
R. I.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-894-1100/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00680-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. I., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. vasario 5 d., žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą, kuris susidarė nuo 2019 m. kovo 26 d.) ir finansinius įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, taip nevykdė pareigos, tuo metu nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje. VMI 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini), kai tuo metu bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams sudarė 25 129,20 Eur.

R. I. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

R. I. teismo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad pusbrolis nupirko įmonę, kurią laikinai įregistravo jo vardu, t. y. jis tapo įmonės akcininku ir direktoriumi. Šiuo metu pusbrolis yra (duomenys neskelbtini), su juo bendravo iki išvykimo, ryšių nebepalaiko, jis neatsako į skambučius. Įmonė turėjo vykdyti logistikos veiklą, tačiau realiai jokios veiklos nevykdė, viskas buvo daroma tik formaliai. R. I. kartą skambino iš VMI, sakė, kad reikia susimokėti mokesčius. Pirmą kartą buvo paskirtas įmonės direktoriumi, nežino, iš kur atsirado skola. Mano, kad galimai buhalterė buvo įpareigota. (duomenys neskelbtini) yra buvusi akcininkė, su ja bendravo pas notarą (2019 m. balandžio mėnesį). R. I. moka naudotis internetu bei elektroniniu paštu, nurodė, kad neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur pardavinėja automobilius.

VMI atstovė A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškime išdėstytos faktinės aplinkybės bei pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2019 m. balandžio 8 d. R. I. buvo įmonės direktoriumi. Iš dokumentų matyti, kad, pateikus PVM deklaraciją, mokestinė nepriemoka nebuvo laiku sumokėta, todėl VMI ėmėsi priverstinio išieškojimo. Buvo išieškoma iš įmonės sąskaitų, tačiau lėšų nebuvo, tada išieškoma iš įmonės turto ir perduota antstoliui, tačiau išieškoti taip pat nepavyko, nes buvo nustatyta, kad įmonė neturi registruotino turto. Nepriemoka nebuvo padengta, įmonė neteikė juridinių asmenų registrui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, o R. I., būdamas įmonės vadovu, nesiėmė jokių veiksmų sumažinti nepriemoką bei laiku nepateikė pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto iškėlimo. VMI nustatė, kad įmonė nemoki ir 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į teismą dėl bankroto iškėlimo. Nemokumo fakto įrodinėti nereikia, nes 2020 m. sausio 27 d. priimta teismo nutartis dėl bankroto iškėlimo ir 2020 m. vasario 4 d. ji įsiteisėjo.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. Pagal VMI apskaitomas prievoles UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas 2020 m. vasario 18 d. Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 25 129, 20 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. kovo 26 d., pateikus privalomų deklaruoti mokesčių deklaracijas. VMI nuo 2019 m. balandžio 4 d. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš lėšų banko sąskaitose, vėliau iš bendrovės turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. UAB (duomenys neskelbtini) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centrui“ nebuvo teikusi iš vis, o 2020 m. vasario 18 d. balanso duomenimis mokestinė prievolė buvo 25 129, 20 Eur. Taigi pagal balansą UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 20 d. buvo nemoki (b. l. 2–10).

Šalies argumentai

Esant tokiai susidariusiai situacijai, VMI 2019 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 27 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą bendrovei. Šioje nutartyje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centrui“ neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, įmonėje nėra registruotų darbuotojų, ji nevykdo veiklos, neturi jokio turto. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vykdomi du išieškojimai: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai išieškotina 844,35 Eur, VMI naudai – 8 212,18 Eur. UAB (duomenys neskelbtini) neturi nekilnojamojo turto, įmonės vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Padaryta išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki (b. l. 14–16).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui).

Bylai reikšmingu laiku ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. I. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad R. I. nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki VMI kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buvo šios bendrovės vadovas. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad sutiko su įmonės įregistravimu jo vardu bei pripažino, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir, turėdamas pareigą, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė nežinantis, iš kur atsirado skola, tačiau patvirtino, kad VMI jį informavo telefonu apie atsiradusią mokestinę nepriemoką. R. I. net ir tada nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti nepriemoką bei nepateikė pareiškimo teismui dėl įmonės bankroto. Tokias aplinkybes įrodo VMI pateikti dokumentai dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties bei VMI atstovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu. R. I. nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, viena iš UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių VMI kreipėsi su prašymu į teismą iškelti bendrovei bankroto bylą. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis, kuria tenkintas toks VMI prašymas. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas R. I. laiku nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus.

R. I. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės teisės. Tai, kad, pasak R. I., bendrovė veikė formaliai, neturi įtakos sprendžiant dėl jo administracinės atsakomybės, nes R. I., nuspręsdamas būti UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, taip pat prisiėmė pareigas, susijusias su bendrovės tinkamu valdymu, be kita ko, ir jos bankroto inicijavimu.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. I. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo informuotas VMI apie UAB (duomenys neskelbtini) susidariusį įsiskolinimą, tačiau jis nieko nedarė, kad įsiskolinimas būtų sumažintas, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti R. I. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu nedirba, daug kartų baustas administracine tvarka už perėjimą į kitą kelio pusę ne per pėsčiųjų perėją, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje ir kitus administracinius nusižengimus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 26–35), byloje duomenų apie teistumą nėra. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Be to, R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. I. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą – 1600 Eur – dydžio baudą. Skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei sankcijoje nustatyta minimali, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. I. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1600 Eur (tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-894-1100/2020.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis