Panevėžio apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. K. ir jo atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

dalyvaujant nuotoliniu būdu per ZOOM programą institucijos, priėmusios nutarimą, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovei R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., gyvenančio (duomenys neskelbtini)., dirbančio MB „(duomenys neskelbtini)“, patikslintą skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. sausio 24 d. M. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-(duomenys neskelbtini) ir 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK) 463 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2023 m. liepos 21 d. 14.05 val. Pasvalio r. sav., magistralinio kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 50,460 kilometre kelių transporto priemone „Scania R470LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais, nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Tokiai veiksmais M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. M. K. paskirta 850,00 Eur bauda.

3. Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su M. K. patikslintu skundu nesutinka. Pažymi, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pažymėjo, jog kelių mokestį reikia mokėti prieš važiavimą mokamu keliu, kad pareiga mokėti kelių mokestį numatyta ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir valdytojui. Nurodė, kad M. K. administracinio nusižengimo metu vairavo transporto priemonę ir važiavo mokamu keliu neturėdamas sumokėto kelių mokesčio. Akcentavo, kad naudotojas gali ir privalo žinoti apie savo pareigą mokėti mokestį už naudojimąsi keliais. Tai viešai prieinama informacija. Akcentavo, kad magistralinio kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruožas nuo 4,57 km iki 66,10 km yra mokamas kelio ruožas. Šiuo atveju administracinis nusižengimas padarytas minėto kelio 50,460 km ruože, kuris patenka į mokamą ruožą. Ši informacija, taip pat, prieinama viešai. Kelių naudotojas prieš įvažiuodamas į mokamus magistralinius kelius privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę. Administracinis nusižengimas fiksuotas stacionariu įrenginiu. Akcentavo, kad pagal ANK 463 straipsnį atsakomybė yra numatyta ne tik transporto priemonės savininkui, bet ir vairuotojui. Kelių naudotojas pagal įstatymą yra asmuo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai naudojasi keliu. Vairuotojas gali ir privalo žinoti visus įstatymus kuriais vadovaudamasis jis atlieka darbines funkcijas. Pareiga mokėti kelių mokestį tenka ir vairuotojui. Tai, kad darbdavys nepasakė vairuotojui, kad reikia mokėti kelių mokestį vairuotojo atsakomybės nepanaikina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė M. K. patikslinto skundo netenkinti ir palikti Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimą nepakeistą.

6. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Ir, kad M. K. yra buvęs darbuotojas. Su M. K. santykiai buvo neblogi. Nusižengimo padarymo dieną įmonės trys darbuotojai vežė žvyrą į Pasvalio rajoną. Žvyrą vežė jo sūnus R., M. K. ir dar vienas vairuotojas. Kad nereikėtų mokėti kelio mokesčio jo sūnus vairuotojus įspėjo nevažiuoti tuo keliu, t. y. Panevėžys-Pasvalys-Ryga keliu. M. K. savo iniciatyva pravažiavo mokamu keliu. Kiti vairuotojai važiavo nemokamu keliu. M. K. buvo supažindintas, kad už kelius reikia mokėti. Anksčiau jis yra važiavęs į Radviliškį. Tada jam paduodavo pinigus ir jis pats susimokėdavo. Lietuvos transporto saugos administraciją informavo, kad nusižengimo dieną transporto priemonę vairavo M. K.. Įmonė mokėti baudą atsisakė. M. K. priėmimo į darbą dieną informavo jį apie kelių mokestį. Paprastai kelių mokestį turi mokėti įmonė. Bet tada buvo nutarta nemokėti šio mokesčio ir važiuoti kitu keliu per Saločius. Jei kerti kelią, už kurį privalu mokėti kelių mokestį, kelių mokesčio mokėti nereikia.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas skundas netenkintinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

8. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų vertintina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Pažymėtina, kad tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodyta, kad M. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnis dalių neturi. Tai vertintina kaip rašymo apsirikimas ir nėra esminis pažeidimas, lemiantis nutarimo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 3 dalimi, institucijos nutarime šią nuorodą į Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnio 1 dalį keičia nurodydamas Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnį. Šis patikslinimas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties nesunkina ir jo veiksmų kvalifikavimo nekeičia.

10. Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnyje numatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos, užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo 700 iki 1000 Eur. Iš lingvistinės šios normos formuluotės matyti, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą gali būti baudžiami tiek vairuotojai, tiek transporto priemonių savininkai (valdytojai), nagrinėjamu atveju, tiek darbuotojas, kuris vairavo minėtą automobilį, tiek darbdavys, kuris yra automobilio valdytojas.

11. Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad M₂, M₃, N₁, N₂, N₃ motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais.

12. Administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo, jog M. K., būdams UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, 2023 m. liepos 21 d. 14.05 val. magistralinio kelio Panevėžys – Pasvalys – Ryga 50,460 kilometre kelių transporto priemone „Scania R470LA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais, nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi magistraliniais keliais. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad turėjo būti sumokėtas transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatytas mokestis už naudojimąsi magistraliniais keliais – šiuo atveju už važiavimą magistraliniu keliu A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga. Administracine tvarka nubausto asmens M. K. patikslintu skundu yra keliamas jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo klausimas, teigiant, kad šiuo atveju kelių mokesčio sumokėjimu turėjo rūpintis darbdavys, o to nepadarius, bauda skirtina ne jam, o darbdaviui.

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė darbo sutartį su M. K. vairuotojo pareigoms vykdyti (b. l. 33-35). Darbo sutartis įsigaliojo ir M. K. pradėjo dirbti – 2022 m. kovo 14 d. Liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. K. buvo supažindintas su maršrutu, su tuo, kad magistraliniu keliu nevažiuotų, nors tai yra arčiau, bei, kad minėtas magistralinis kelias yra mokamas. Kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė Institucijos atstovė, pareiškėjas M. K., išmanydamas Kelių eismo taisykles ir žinodamas, kad įvažiuoja į mokamą magistralinio kelio atkarpą, turėjo pasirūpinti, kad būtų laikomasi 2007 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-97 patvirtintų „Elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kitai transporto priemonei tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 11 punkto reikalavimų, ir prieš išvažiuodamas į mokamo magistralinio kelio atkarpą sumokėti kelių naudotojo mokestį.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde ir teisme nurodomos aplinkybės, jog darbdavys jam nesakė, kad reikia sumokėti kelių mokestį važiuojant keliu A10, kad jis manė, kad kelių mokesčio sumokėjimu yra pasirūpinęs būtent darbdavys, laikytinos pareiškėjo gynybine pozicija ir siekiu išvengti atsakomybės. Savo parodymuose teisme M. K. nurodė, jog anksčiau nėra mokėjęs kelių mokesčio, kad konkrečiu atveju jam darbdavys nesakė, kad reikia mokėti kelių mokestį. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad M. K. vis dėlto žinojo, kad reikalinga mokėti kelių mokestį, patvirtina buvusio darbdavio liudytojo K. P. nurodytą aplinkybę, kad kiekvienas darbuotojas turi pats, jeigu reikia, pasirūpinti kelių naudotojo mokesčio mokėjimu. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. K. buvo nurodytas maršrutas, kuriuo keliu važiuoti, pateikė teismui automobilio kelionės lapą su nurodytais maršrutais, tačiau vairuotojas M. K. nurodyto maršruto nesilaikė ir savo iniciatyva važiavo keliu A10. Iš dokumentų, kuriuos teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad 2023 m. liepos 21 d. M. K. krovinį (žvyrą) vežė tris kartus (važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 64). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, stacionariu matuokliu buvo užfiksuotas tik vienas nusižengimas, todėl darytina išvada, kad du kartus M. K. važiavo darbdavio nurodytu maršrutu, t. y. maršrutu Biržai-Biržų r. - Pasvalio r. Namišiai - Biržų r. Biržai (b. l. 51). Todėl netikėti ar abejoti liudytojo K. P. parodymais, kad M. K. buvo įspėtas nevažiuoti magistraliniu keliu, teismas neturi pagrindo.

15. Pažymėtina, kad pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Be to, M. K. analizuojamu atveju kilus bet kokiai abejonei dėl elektroninės vinjetės įsigijimo reikalingumo galėjo kreiptis į darbdavį. Taigi, M. K. turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, nustatytas atitinkamas pareigas ir taikomą atsakomybę, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis kaltas dėl padaryto administracinio nusižengimo. Net ir manydamas, jog kelių naudotojo mokesčio sumokėjimu rūpinasi darbdavys, M. K. žinodamas jam, kaip vairuotojui nustatytas pareigas, privalėjo asmeniškai patikrinti, ar transporto priemonė turi visus reikiamus dokumentus, o jų negavus, reikalauti juos pateikti ir tik tuomet vairuoti įmonei priklausančią transporto priemonę. To nepadaręs, asmuo prisiėmė galimas savo neatsakingo elgesio pasekmes, todėl vien tik jo neatsakingas požiūris į jam priskirtų darbinių funkcijų vykdymą, jo atsakomybės vertinamu atveju nešalina.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje, pritartina Institucijos išvadoms dėl M. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 463 straipsnyje. Jo kaltė yra įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurių patikimumu ir objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.

17. Taip pat pažymėtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarimo administracinio nusižengimo byloje nurodyta administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. pažeidimo esmė yra aiški ir suprantama. Todėl nėra teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko M. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. K. patikslinto skundo netenkinti.

2024 m. kovo 14 d. Lietuvos transporto saugos administracijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnį, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.