- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-458/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Artūras Driukas
- Atsakovas
- J., A. P., I. P., J. D.
- Ieškovas
- J. P.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3103-392/2009 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovams A. P. , I. P. , J. D. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. P. , I. P. , J. D. , prašydama padalinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ir priteisti ieškovei J. P. ir V. P. , mirusiam 2008 m. balandžio 20 d., po ½ dalį buto. Ieškovė nurodė, kad 1968 m. kovo 2 d. ji susituokė su V. P. , 1999 m. liepos 7 d. santuoką nutraukė ne teismo tvarka, santuokoje įgyto turto nepasidalino. Ieškovė nurodė, kad būdami santuokoje 1993 metais įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad šis butas įgytas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. P. vardu. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. balandžio 20 d. buvęs sutuoktinis V. P. mirė. Ieškovės teigimu, jai priklauso pusė bendrąja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe esančio V. P. vardu įregistruoto buto, nes santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu. Ieškovės nuomone, kompensacija šioje byloje neturėtų būti priteista, kadangi turtas dalintinas natūra ir lygiomis dalimis ieškovei bei mirusio buvusio sutuoktinio anūkams ir paveldėtojams.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; padalinti butą, esantį V. Šopeno g. 10-A. V. , priteisiant po ½ dalį J. P. ir V. P. , mirusiam 2008 m. balandžio 20 d.; priteisti iš atsakovės J. D. ieškovei J. P. 800 Lt ir 3 327,75 Lt valstybei.
Teismas nurodė, kad santuokoje įgyjamas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors įforminamas vieno iš jų vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.). Teismas pažymėjo, kad nuosavybės pobūdis – bendroji jungtinė – dėl ištuokos įforminimo automatiškai nepasikeičia, nes ginčo metu galioję Santuokos ir šeimos kodeksas ir Civilinis kodeksas nenurodė bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo, kaip santuokos nutraukimo pasekmės. Teismas nurodė, kad vieno iš buvusių sutuoktinių vardu užrašytas turtas toliau išlieka bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dėl ištuokos ji netampa bendrąja daline nuosavybe, nepasidaro asmenine nuosavybe to sutuoktinio, kurio vardu ji įforminta. Teismas pažymėjo, kad norint, jog pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalinimas, perleidimas ar kitoks sandoris, pagal kurį pasikeistų buvusių turto savininkų civilinės teisės ir pareigos (CK 4 str. 2 d. 1 p.), arba kitas teisiškai reikšmingas faktas, su kuriuo būtų galima sieti asmens teisių į jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybę pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 4 str. 2 d. 5 p.). Teismas pažymėjo, kad tai taikytina ir tam sutuoktiniui, kurio vardu turtas yra įformintas. Teismas nurodė, kad po ištuokos jo vardu įforminta bendroji jungtinė nuosavybė vien dėl santuokos nutraukimo fakto netampa jo asmenine visa apimtimi, ji, būdama bendrąja jungtine nuosavybe, toliau lieka įforminta vieno buvusio sutuoktinio vardu. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas bei aplinkybes, konstatavo, kad ginčo butas turi būti padalintas tarp butą įgijusių sutuoktinių ieškovės J. P. ir velionio V. P. . Teismas nurodė, kad preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.), todėl ginčo butas dalintinas lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, teismas nenustatė. Teismas pažymėjo, kad atlyginimą už buto pagerinimus atsakovė, jei tokius įrodytų, gali prisiteisti bendra tvarka.
Teismo nuomone, atsakovės pozicija, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl turto padalijimo, vertintina kritiškai. Teismas nurodė, kad ieškovės ir V. P. ištuoka įregistruota 1999 m. liepos 7 d. Teismas nurodė, kad Santuokos ir šeimos kodekso 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas turto padalijimui 2001 m. CK priėmimo metu nebuvo pasibaigęs, todėl šiam ginčui taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo ištuokos įregistravimo dienos. Teismas pažymėjo, kad ieškinys teismui pateiktas 2009 m. kovo 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį iš atsakovės J. D. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – 400 Lt už advokato pagalbą ir 400 Lt sumokėto žyminio mokesčio, valstybei – 33,75 Lt pašto išlaidų ir 3 294 Lt bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių sumokėjimo ieškovė buvo atleista.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigimu, jos turtinė padėtis yra sunki, ji yra pensinio amžiaus, todėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės sukeltų jai sunkias pasekmes. Apeliantė pažymi, kad per visą laikotarpį nuo santuokos nutraukimo ieškovė J. P. neatliko nė vieno aktyvaus veiksmo ar savo pasyviu neveikimu neišreiškė valios padalyti santuokoje įgyto turto, neatliko nei vieno veiksmo, kuriuo parodytų, jog savo santuokinio turto dalimi disponuoja, ja naudojasi ar rūpinasi. Dėl to, apeliantės teigimu, jos pozicija nepripažįstant ieškinio ir savo teisių bei teisėtų lūkesčių gynimas laikytinas sąžiningų savo teisių gynimu. Dėl šių aplinkybių, apeliantės nuomone, priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. P. bei atsakovai A. P. , I. P. prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o pagrindų, kurie leistų panaikinti atsakovės J. D. pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nėra. Pažymi, kad nors ir nesutinka su apeliaciniu skundu, tačiau neprieštarauja, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimas pakeistinas.
Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir nėra įstatyme nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.
Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria ieškovei J. P. nustatytas terminas už ieškinį sumokėti 3 694 Lt dydžio žyminį mokestį, ir atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimas išspręstas iš esmės – ieškovė J. P. atleista nuo 3 294 Lt dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo ir įpareigota iki 2009 m. liepos 11 d. už ieškinį sumokėti 400 Lt dydžio žyminį mokestį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenumato atleidimo nuo teismo pagal CPK 93, 98 straipsnių reikalavimus paskirstomų tarp šalių bei priteisiamų iš vienos šalies kitai šaliai bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Įstatymas taip pat nenumato atleidimo nuo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų mokėjimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik iš atsakovės J. D. priteisė ieškovei J. P. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi tik atsakovė J. D. ginčijo ir nesutiko su ieškinio reikalavimais, o kiti atsakovai ieškinio reikalavimų neginčijo (CPK 3, 93, 98 str.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės J. D. ieškovei J. P. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų yra pagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteisimo iš atsakovės J. D. į valstybės biudžetą 33,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad atsakovė J. D. yra senatvės pensininkė ir jos gaunamos senatvės pensijos dydis nėra didelis. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 83 straipsnio 3 dalimi, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagal bylos duomenis apie atsakovės J. D. turtinę padėtį sprendžia, kad taip pat kaip ir ieškovę J. P. yra pagrindas atleisti atsakovę J. D. nuo 3 294 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 96 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 14 d. sprendimas pakeistinas, sumažinant priteistą iš atsakovės J. D. valstybei sumą nuo 3 327, 75 Lt iki 33,75 Lt ir kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.
Už apeliacinius skundus dėl bylinėjimosi išlaidų nereikia mokėti žyminio mokesčio (CPK 100, 302 str.). Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu, sprendžia, kad grąžintinas atsakovei J. D. 131 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimą pakeisti. Sprendimu priteistą iš atsakovės J. D. valstybei sumą sumažinti nuo 3 327,75 Lt iki 33,75 Lt (trisdešimt trijų litų septyniasdešimt penkių centų). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovei J. D. 2009 m. gruodžio 17 d. AB Swedbank įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 131 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.