- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 2YT-2387-666/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00546-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- P. D., J. D., O. K., S. A.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. D., J. D., O. K., S. A., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. B. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po (duomenys neskelbtini)mirusio tėvo P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad yra palikėjo P. D. dukra E. B. (ikisantuokinė pavardė D.) ir po tėvo mirties palikusio turto įstatyminė įpėdinė. Po tėvo P. D., mirties 2001-01-02, ji faktiškai valdo ir naudoja P. D. nuosavybės teise priklausiusį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama O. D. mirė (duomenys neskelbtini), nepalikusi jokio palikimo. P. D. testamento nebuvo surašęs ir po mirties jokia forma savosios valios išraiškos nepaliko. Nurodė, kad mirus tėvui P. D. pareiškėja toliau gyvena tėvų name, tvarko ir prižiūri palikusį turtą. Pareiškėja dėl nepakankamo teisinio išprusimo ir amžiaus manė, kad tėvo palikimą jau yra priėmusi, nes turtą toliau faktiškai valdo ir papildomi formalumai nebūtini. Nuo palikimo atsiradimo dienos yra praėjęs trijų mėnesių terminas, per kurį reikėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl pareiškėja nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti tėvo palikimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys, P. D., J. D., O. K. ir S. A. per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškimą.
Teismo posėdžio 2019-09-19 metu pareiškėja E. B. pareiškimo reikalavimus palaikė, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad suinteresuoti asmenys, jos broliai ir seserys palieka jai tėvo palikimą, nes ji nuo vaikystės ten su tėvais visą laiką gyveno, prižiūrėjo tėvą, juo rūpinosi senatvėje, palaidojo, moka mokesčius, prižiūri pastatus ir žemę, remontuoja, pjauna žolę, gano gyvulius, bei ūkininkauja savo poreikiams. Pažymėjo, kad broliai ir seserys dėl palikimo neprieštarauja. Paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo nesikreipė anksčiau, nes kad nežinojo reikia tai padaryti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Kęstutis Kanišauskas pareiškimo reikalavimus palaikė pareiškime išdėstytais motyvais, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys P. D., J. D., O. K. ir S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja yra jų sesuo. Patvirtino, kad pareiškėja po tėvo mirties priėmė jo palikimą jį valdydama ir naudodama. Nurodė, kad E. B. gyveno tėvų name ir gyvena jame iki šiol. Ji rūpinasi tėvo paliktu turtu, jį prižiūri, moka mokesčius. Sutinka, kad po tėvo P. D. mirties visas jo palikimas liktų pareiškėjai, pareiškimui neprieštarauja ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjos tėvas P. D., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėja E. B.(ikisantuokinė pavardė D.) po tėvo P. D. mirties faktiškai valdo jam nuosavybės teise priklausiusį turtą. Iš Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro 2019-03-28 pažymos Nr.S-36, nustatyta, kad po P. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure iki 2019-03-28 vedama nebuvo, palikimas nėra priimtas, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (b.l. 22).
Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos 1956-08-14 išduotas gimimo įrašas Nr.40, patvirtina, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini) yra O. D. ir P. D. dukra (b.l. 6). Darbėnų valsčiaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr.59, patvirtina, kad O. D. (ikisantuokinė pavardė – K.) ir P. D. buvo sudarę santuoką (b. l. 11). Pareiškėjos mama O. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr.349, duomenimis E. B. (ikisantuokinė pavardė Drąsutytė) susituokė su V. B. (b. l. 7). Iš 2018-05-18 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog 1996-12-03 apskrities viršininko įsakymo Nr.1330, 2005-05-18 Apskrities viršininko sprendimo Nr.12832 ir 2005-05-18 apskrities viršininko įsakymo Nr.13.6-1914 pagrindu, P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruota nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 35400/51000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)( b.l. 13-21.) Pareiškėja pateikė duomenis apie savo ištuoką su V. B. (b. l. 8), pažymą apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 12), bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvena savo tėvų name, faktiškai jį valdo, prižiūri, moka mokesčius. Suinteresuoti asmenys teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėja priėmė mirusio tėvo P. D. palikimą faktiniu turto valdymu ir pareiškimui neprieštaravo.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėja įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo po palikėjo P. D. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė. Pripažintina, kad pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti turtą po tėvo mirties, priėmė jo palikimą (CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo P. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą, kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.