- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- 1A-55-593/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-0-00006-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. M.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2 metų 8 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme, paskirta 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, o į šią bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Pripažinta proceso išlaidomis nuteistajam V. M. šioje byloje teiktos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir priteista iš nuteistojo 133,17 Eur valstybei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų Kolegija nustatė:
V. M. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad pasipriešino valstybės tarnautojui – 2016 m. vasario 28 d., apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)), kur atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, vesdinamas į laikino sulaikymo kamerą jo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti ir siekdamas to išvengti, įeinant į kontrolinį praleidimo postą (toliau – KPP) Nr. 2 tyčia sudavė kumščiu į dešinį šoną vykdančiam tarnybą vyresniajam prižiūrėtojui R. B., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pagrindu pakanka padaryti išvadą, jog nuteistasis tyčia pasipriešino jį konvojavusiam nukentėjusiam ir sudavė smūgį ranka jam į šoną, sukeldamas fizinį skausmą, o skirdamas bausmę (subendrintą bausmę), apylinkės teismas vadovavosi BK 54, 64 straipsnio nuostatomis.Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, arba sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę, taip pat panaikinti priteistas 133,17 Eur proceso išlaidas už gynėjo paslaugas.Skunde jis teigia, kad tinkamai nesurinkęs jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas buvo šališkas, kuo buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Apeliantas nurodo, kad savo nepasitenkinimą pareigūnams jis išreiškė tik žodžiais, o pareigūnų vedamas, spontaniškai, iš pykčio į vieną iš jų metė savo segėtą skiriamąjį ženklą, kai jis paprašė duoti tą ženklą. Sviesdamas tą ženklą tuo metu gal ir galėjo netyčia užkabinti kurį nors pareigūną, bet tai buvo ne tyčinis veiksmas, ką ir patvirtina vaizdo medžiaga, o už tokius veiksmus nuteistieji paprastai baudžiami pagal vidaus tvarkos taisykles. V. M. teigia, kad įtarimai šioje byloje jam pareikšti tik po daugiau nei dviejų su pusės mėnesio. Be to, teismas nepagrįstai iš jo priteisė proceso išlaidas už advokato pagalbą, kuris net kokybiškai neatliko savo pareigų, nes jis pats neprašė skirti jam gynėjo, o apie galimybę jo atsisakyti nebuvo informuotas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos subendrintos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).
Dėl nuteistojo V. M. kaltės
Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę teigdamas, kad pareigūnų vedamas, spontaniškai, iš pykčio į vieną iš jų metė savo segėtą skiriamąjį ženklą, kai jis paprašė duoti tą ženklą, o tuo metu gal ir galėjo netyčia užkabinti kurį nors pareigūną, bet buvo ne tyčinis veiksmas. Tačiau toks nuteistojo įvykio aplinkybių paaiškinimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nukentėjusysis pareigūnas R. B. parodė, kad kartu su budinčiu direktoriaus padėjėju liudytoju R. B. ir pamainos vyresniuoju A. C. vedant V. M. patikrinti jo neblaivumo būsenos į laikino sulaikymo kamerą, jis buvo agresyvus ir visą kelią reiškė nepasitenkinimą, o įeinant į (duomenys neskelbtini) jis pajuto, kad iš dešinės ėjęs V. M. sudavė ranka jam į dešinį šoną, jis dėl to apie 1 val. jautė fizinį skausmą, bet sužalojimų neatsirado. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas R. B., kuris nurodė, kad V. M. konvojuojant, prie (duomenys neskelbtini) durų pastarasis netikėtai sudavė kumščiu nukentėjusiam į dešinį šoną. Parodymus, analogiškus nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo R. B. parodymams, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė ir liudytojas A. C., todėl netikėti nukentėjusiojo R. B. parodymais pagrindo nėra. Juo labiau, kad šiuos parodymus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys, t. y. iš 2016-02-28 tarnybinių rašytinių nukentėjusiojo R. B. ir liudytojo R. B. pranešimų matyti, kad jie iškarto po įvykio pranešė pataisos įstaigos vadovui, jog prie (duomenys neskelbtini) V. M. netikėtai smogė ranka nukentėjusiam į dešinį šoną, dėl ko prieš jį buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai ir antrankiai. Iš 2016-05-25 ikiteisminiame tyrime ir papildomai teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo, padarytame stebėjimo kameros prie (duomenys neskelbtini), matyti, jog užfiksuota tiek byloje nagrinėto įvykio vieta, tiek jo eiga. Įrašas patvirtina, jog V. M. buvo atlydėtas nuo lokalinio sektoriaus pusės prie (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo ir abiejų liudytojų, šiek tiek pirmiau ateina nukentėjusysis, už jo iš dešinės pusės – V. M., liudytojas R. B. šiam iš paskos. Tarpduryje V. M. nežymiai užsimoja ir suduoda dešine ranka į dešinį šoną duris darančiam nukentėjusiam, kūnu pasvyra dar į priekį link besitraukiančio nukentėjusio, tačiau yra sulaikomas, pirmiausiai už drabužių liudytojo R. B., po to ir nukentėjusiojo. V. M. skunde nurodytų aplinkybių, jog metė savo segėtą skiriamąjį ženklą, kai jį duoti paprašė pareigūnas – vaizdo įrašas nepatvirtina, kadangi jame akivaizdžiai matyti, jog tuo metu, kai buvo suduotas smūgis, jokio pokalbio tarp V. M. ir pareigūnų nebuvo. Aukščiau nurodyti ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad V. M. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pareigūną R. B. pavartojo tiesiogiai tyčia, o ne, kaip teigia nuteistasis, netyčia užkabino nukentėjusįjį. Tokiu būdu V. M. dėl savo paties neadekvataus elgesio įtariamas įstaigos režimo pažeidimu, vedamas atlikti neblaivumo patikrinimą, be jokio teisėto pagrindo tyčia pasipriešino fiziniu smurtu jį konvojavusiam nukentėjusiam R. B., tyčia suduodamas smūgį ranka jam į šoną ir taip sukeldamas fizinį skausmą. Todėl konstatuojama, kad V. M. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, yra įrodyta byloje esančiais ir abejonių nekeliančiais įrodymai, rašytine bylos medžiaga. Tuo pagrindu nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę, aiškina, kad ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikęs pareigūnas buvo šališkas, o tyrimas buvo vilkinamas ir tai, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės (subendrintos bausmės)
7. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas bausmę už BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis sudavė tik vieną nestiprų smūgį, tačiau tai padarė tarnybines pareigas atlikusiam pareigūnui pataisos namuose, kur galioja ypatingas režimas ir reikalavimai nuteistųjų elgesiui, per maždaug penkiolika paskutiniųjų metų teisiamas 14-ąjį kartą už tyčines nusikalstamas veikas, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Todėl atsižvelgęs į tai, bei įvertinęs, kad V. M. atsakomybę sunkina tai, jog šį tyčinį nusikaltimą jis įvykdė būdamas recidyvistu, apylinkės teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Todėl švelninti šios skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirtos bausmės pagrindo nėra.
7.1. Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, o į šią bausmę apylinkės teismas taip pat įskaitė bausmės dalį, atliktą pagal 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Nusikalstamą veiką, už kurią V. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neatliktos bausmės laikotarpiu, todėl bausmes apylinkės teismas pagrįstai bendrino BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindu, tačiau iškraipė šio straipsnio 3 dalies reikalavimą, kur nurodyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2016 m. rugsėjo 19 d.), iš 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, neatlikta bausmės dalis buvo 3 mėnesiai 9 dienos (skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 29 d.). Todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, turėjo būti pridėta dalis iš 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (iš 3 mėnesių 9 dienų) ir paskirta subendrinta bausmė. Tinkamai šių BK 64 straipsnio nuostatų apylinkės teismas neįvertino. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas baigėsi 2016 m. gruodžio 29 d. ir V. M. paleistas į laisvę kaip atlikęs paskirtą bausmę. Todėl priimant nuosprendį apeliacinės instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį paskirtos bausmės bendrinti BK 64 straipsnio nuostatomis nėra pagrindo, o tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Dėl priteistų proceso išlaidų
8. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas nusprendė pripažinti proceso išlaidomis nuteistajam V. M. šioje byloje teiktos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir priteista iš jo 133,17 Eur valstybei. Toks teismo sprendimas argumentuotas tuo, kad valstybės teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama jo sutikimu ir pageidavimu, jis tokios pagalbos neatsisakė. Tačiau BPK 51 straipsnyje yra išvardinti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, o šio straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. V. M. šios bylos tyrimo metu atlikinėjo ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. buvo suimtas. Todėl pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, V. M. turėjo būti užtikrintas gynėjo dalyvavimas, siekiant tinkamai užtikrinti jo teisę į gynybą. Tuo pagrindu galima teigti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo dalyvavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo, būtų nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Kadangi to aplinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertino, ką nurodė ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde, tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas) panaikinti tą nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta pripažinti proceso išlaidomis nuteistajam V. M. šioje byloje teiktos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir iš jo priteista 133,17 Eur valstybei.
8.1. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. M., išlaidas sudaro 16,17 Eur (122 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,
nusprendžia:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu paskirtoji bausmė subendrinta su 2 m. 8 mėn. terminuota laisvės atėmimo bausme, paskirta 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir V. M. paskirta subendrinta bausmė – 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, o į galutinę bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2015 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta proceso išlaidomis nuteistajam V. M. šioje byloje teiktos valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir priteista iš nuteistojo V. M. 133,17 Eur valstybei.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.