Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-235-628/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-21
Bylos Nr.
1-235-628/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-235/2012Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1., 1.2.3.1., 2.3.6.4.5., 2.3.6.7.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjai adv. Eugenijai Liutvinskienei,ekspertui Sigitui Laimai,vertėjai Oksanai Jakšto,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1980-11-13 Trakuose, LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nesusituokęs, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta, Trakai, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 129 str. 1 d. padarymu,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudė kitą žmogų, o būtent:

Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2011-08-26 apie 22.50 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto su M. R. metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį įspiriant koja M. R. į veidą, tuo padarydamas pastarajam kraujosruvas viršutinėje lūpoje ir tokiu būdu traumuojant veidą, sukėlė galvos staigią rotaciją (pasisukimą), ko pasekoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, iš kurių įvyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu - sužalojimus vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi smegenų suspaudimu, koma, dėl ko nukentėjusysis mirė, ir taip tyčia nužudė M. R..

Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. l d..

Motyvuojamoji dalis

Nors V. L. dėl tyčinio nužudymo kaltu neprisipažino, jo kaltė dėl M. R. nužudymo yra įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais ir nuosprendyje išdėstytais įrodymais.

Apklaustas teisme V. L. parodė, kad 2011 08 26 nuėjo lošti kortomis pas V. U.. Ten buvo Ž., Gintaras, namo šeimininkas V. U., M. R., Marius. Visi žaidė kortomis. Jie gėrė odekoloną. Gėrė M. R., G. V. ir Marius. Kai pažaidė kortomis, jis (V. L.) su E. G. susiruošė eiti namo. Išėję išgirdo, kad G. V. kviečia pagalbos. Jis (V. L.) pirmas atbėgo į namą, pamatė Marių, kuris mažiausiai du kartus spyrė į krūtinę G. V.. Jis (V. L.) pastūmė Marių ir jis nukrito prie lovos. Tada nuėjo pakelti Mariaus. Kaip jis (V. L.) sudavė M. R., pats net nežino. Tikrai nejuto jokio smūgio. Kai atsisuko, tai M. R. stovėjo už jo. Nepastebėjo, kad M. R. muštų kiti asmenys. M. R. sėdėjo visas drebėdamas ir taip buvo vos gyvas. Tą vakarą jis (V. L.) išgėrė alaus ir sidro, girtas nebuvo, viską atsimena. Smūgis M. R. nebuvo stiprus. Jis atsisuko, o M. R. sėdėjo ant lovos ir trynė nosį. Per pirmąją apklausą niekas jo neklausė apie konfliktą su Mariumi. Atsimena, kad parašė nuoširdų prisipažinimą. Taip padaryti patarė pareigūnai. Su M. R. jis nekonfliktavo. Konfliktas buvo tik su Mariumi, todėl iš karto ir pasakė, kad galėjo suduoti kumščiu arba delnu. Jis pastūmė, smogė Mariui ir jis nukrito prie lovos. Tuomet nežinojo apie ką kalbama: ar apie Marių, ar apie M. R.. Po to jam jau paaiškino, kad yra kalbama apie M. R.. Tuomet jis atsisakė savo duotų parodymų. Galbūt buvo šoke. Jis tyčia niekam smūgių nesudavė, nebent Mariui. Net nežinojo, kad sudavė M. R.. Jis pareigūnams nesakė, kad galėjo M. R. alkūne suduoti, tai pareigūnai pasakė. Pats savanoriškai nebūtų parašęs nuoširdaus prisipažinimo.

2011-09-12 apklaustas įtariamuoju V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-08-26 apie 17.00 val. jis nuėjo pas kaimyną V. U., kur buvo susirinkę daugiau kaimynų ir du jam nepažįstami asmenys. Jie visi gėrė, žaidė kortomis. Tuo metu jokių konfliktų nebuvo. Apie 19.00 val. jis su kitais išėjo namo. Ryte sužinojo, kad vienas iš nepažįstamų vyrų, senesnis rastas miręs. Kodėl kiti sako, kad jis tam vyriškiui sudavė, jis nežino, bet jis niekam nesudavė nei vieno smūgio ( 2 T, b.l. 29-30 ).

Bylos medžiagoje yra 2011-09-14 V. L. nuoširdus prisipažinimas, kuriame jis nurodė, kad jau išėjęs iš V. U., išgirdo šaukiantį G. V., todėl grįžo atgal į namą. Užėjęs pamatė, kai jaunas vyriškis muša G. V., todėl jis jį tiesiog pastūmė į šoną. Bet tuomet jo ginti pašoko jo patėvis ir griebė jam už nugaros, o jam bandant išsisukti, jis kartą sudavė ar tai delnu, ar tai kumščiu į nosį tam vyriškiui, kuris nuo smūgio atsisėdo ant lovos ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis tuomet pasiėmė G. V. ir jį kartu su E. G. išsivedė. Dėl savo poelgio jis labai gailisi ( 2 T, b.l. 32).

2011-09-15 papildomai apklaustas įtariamuoju V. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-08-26 apie 17.00 val. jis nuėjo pas V. U. pažaisti kortomis, kur jau buvo L. Ž., G. V. ir savininko du draugai, kurių vienas senesnis, kitas jaunesnis. Jie turėjo alkoholio, jis taip pat gėrė sidrą, bet girtas nebuvo. Jie žaidė kortomis, vėliau prie jų prisijungė ir E. G.. V. U. nuėjo miegoti, todėl apie 19.00 val. išėjo L. Ž., o po dviejų minučių namo išėjo ir jis su E. G.. Jam išeinant G. V. sėdėjo ant fotelio, jaunesnis jam nepažįstamas vyriškis sėdėjo prie stalo, o tas senesnis su V. U. jau miegojo, tik atskirose lovose. Jam paėjus apie 10 metrų iki laiptų, jis užgirdo šaukiantį G. V.. Jis su E. G. atbėgo į namą atgal ir pamatė G. V. jau sėdint ant žemės šalia fotelio, o jį kojomis spardo tas jaunas nepažįstamas vyriškis, kuris du kartus tikrai pataikė G. V. į rankas ar pilvą. Tuomet jis pribėgęs jaunuolį pastūmė ir šis atsisėdo ant lovos šalia savo patėvio, bet jam nesudavė nei vieno smūgio. O jis pasilenkęs prie G. V., laikydamas jį už pažastų, bandė jį pakelti nuo žemės, nes jis nuo girtumo net ant kojų nestovėjo. Tuo metu, kai jis bandė kelti G. V., pajautė, kad jį kažkas tempia iš už nugaros, sugriebęs jam už rūbų, bet kas jį tempė, jis nematė, tuomet atsisukdamas pabandė nuo savęs tą žmogų atstumti ir tuo metu gal ir galėjo netyčia suduoti smūgį ranka kuria nors rankos dalimi, sukdamasis kairiu šonu. Jis smūgio asmeniškai nejautė, tik atsisukęs pamatė, kad nuo savęs atstūmė tą seną vyriškį, kuris nuo pastūmimo atsisėdo ant lovos, bet niekur nenugriuvo, galvos niekur netrenkė, tik pastebėjo, kad vyriškis sėdėdamas ant lovos trina nosį, bet kraujo nematė. Tuomet jis pakėlė G. V. ir jie išėjo. Ryte sužinojo, kad pas V. U. namuose rastas miręs tas pagyvenęs nepažįstamas vyriškis. Kodėl jis mirė nežino. Jis atsisako nuo savo nuoširdaus prisipažinimo, jis prisipažino sudavęs smūgį, manydamas, kad taip bus geriau ( 2 T, b.l. 33-34).

Savo parodymus įtariamasis V. L. patvirtino 2011-09-19 parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis parodė kaip pajautęs, kad jį iš už nugaros kažkas traukia, tiesiog norėdamas nuo savęs nustumti sukdamasis šonu atmetė kairią ranką ir atsisukęs pamatė, kad nuo savęs nustūmė V. U. draugą senuką, kuris nuo pastūmimo atsisėdo ant lovos ( 2 T, b.l. 36-42 ).

2012-02-04 apklaustas įtariamuoju V. L. kaltu neprisipažino, parodydamas, kad dėl tyčinės žmogžudystės kaltu neprisipažįsta, kadangi tyčia jokių smūgių nesudavė ir nužudyti M. R. nenorėjo. Papildomai dar kartą duoti parodymus atsisakė, pasilikdamas prie 2011-09-15 duotų savo parodymų ( 2 T, b.l. 55 ).

Apklausta liudytoja B. I. parodė, kad M. R. buvo jos brolis. Kaltinamojo V. L. nepažįsta. Apie brolio mirties aplinkybes nieko nežino. Marius nepasakojo, kaip brolis buvo nužudytas, tačiau tik pasakė, kad buvo nužudytas. V. U. nepažįsta. Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2011-08-27 ryte apie 8-9 val. jai paskambino jo brolio buvusios sugyventinės sūnus Marius, kuris pranešė, kad jis su M. R. buvo nuvažiavęs pas V. U., gyvenantį Trakų Vokėje, kur jie gėrė. Apie 02.00 val., atėjo kažkokie trys pašaliniai asmenys, kurie sumušė M. R., tačiau po to dar M. R. išgėrė ir nuėjo miegoti. Miegodamas iš pradžių knarkė, o paskui nutilo, Marius dar bandė gaivinti, bet M. R. buvo miręs (1 T, b.l. 106, 107). Liudytoja parodė, kad dėl brolio netekties civilinio ieškinio nereiškia. Jos motina yra mirusi.

Apklaustas liudytoju V. U. parodė, kad teisiamasis yra jo kaimynas. Jis matė, kaip M. R. susigrūmė su Mariumi.Viskas vyko pas jį kambaryje. Prieš tai jie žaidė kortomis. Gintaras pašaukė Vitalijų, nes jam reikėjo pagalbos. Vitalijus pastūmė Marių ir jis nugriuvo ant lovos. 2011-08-26 dieną pas jį (V. U.) namuose buvo Liončik, G. V., E. G., M. R., Marius ir V. L.. Jie visi žaidė kortomis, gėrė alų, sidrą. Jokių konfliktų jam matant nebuvo, tik Marius užpuolė Gintarą. Gintaro kojos buvo silpnos, jis sunkiai vaikščiojo. Gintaras pašaukė Vitalijų. V. L. jau ėjo namo, buvo išėjęs iš kambario, bet kai Gintaras pašaukė, sugrįžo. V. L. atstūmė Marių nuo Gintaro. Marius nukrito ant lovos. V. L. atsisukdamas su alkūne trenkė M. R. į veidą. M. R. nuo to smūgio nenugriuvo. Jis (V. U.) liepė jiems išeiti į lauką ir ten muštis. Į lauką pirmiausiai išėjo V. L. su Gintaru, o paskui Marius ir Mečislav. Po to grįžo M. R. ir Marius. Visi toliau gėrė alų, po ko jis (V. U.) nuėjo miegoti. Mečislav gėrė odekoloną. Jis (V. U.) atsikėlė naktį nuo triukšmo. M. R. ir Marius voliojosi ant grindų. Galėjo būti apie 1.30 val. nakties. Liepė eiti M. R. ir Mariui miegoti. Jie nuėjo miegoti. 6.00 val. ryto posūnis Marius atsikėlęs pradėjo šaukti, kad M. R. miręs. Marius griebė tvarkaraštį ir išbėgo į traukinį. Jis (V. U.) iškvietė greitąją. Ekspertė pakėlė M. R. lūpą ir matėsi, kad jam praskelta lūpa, tačiau kraujo nebuvo. Tamsiame kambaryje, kur stovėjo kibiras su vandeniu, buvo kraujo. Antrą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis (V. U.) nurodė, kad V. L. sudavė M. R. koja, tačiau vėliau pasakė, kad suklydo. Per širmą šito jis negalėjo matyti. Jis matė, kaip atsisukdamas V. L. trenkė alkūne Mečislav. Jis sudavė į veidą. Žaizdą pamatė, kai atvyko ekspertas, buvo praskelta lūpa. Mano, kad tikriausiai Marius sudavė Mečislav porą smūgių, jie vartėsi. Marius laikė Mečislav už rūbų apykaklės. Nematė, kad Marius suduotu smūgius Mečislav. Kai Marius kratė M. R., tai Mečislav galva galbūt trenkėsi į medines grindis, tiksliai pasakyti negali, nes nematė.

Apklaustas 2011-08-27 V. U. parodė, kad 2011-08-26 jis susitiko draugus Mečislavą ir jo sūnų Marių, kuriuos pakvietė pas save į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atvažiavę pas jį į namus, susirinko dar aplinkiniai giminaičiai ir jie visi pradėjo žaisdami kortomis, gerti alkoholį. Jis buvo labai girtas, tačiau apie 02.00 val. visi išsiskirstė ir jis nuėjo miegoti. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo, niekas su niekuo nesimušė. Jis miegojo savo lovoje, M. R. atsigulė miegoti į lovą, stovinčią šalia durų, o Marius atsigulė į lovą, stovinčią šalia jo lovos. Ryte apie 06.00 val., atsibudęs pamatė, kaip Marius atsibudęs priėjo prie tėvo, norėdamas jį pažadinti, jį pajudino, o tada pasiėmė savo daiktus ir išėjo, sakydamas, kad eina į stotį. Tuomet jis priėjęs prie M. R. pamatė, kad jis jau miręs ir iškvietė policiją. Kas ir kaip nužudė M. R. jis nežino (1 T, b.l. 108 ).

Apklaustas papildomai 2011-09-12 V. U. parodė, kad prieš dvi savaites tikslaus laiko neprisimena, bet galėjo būti rugpjūčio 26 d., susitiko M. R. su Mariumi, kuris yra jo buvusios sugyventinės sūnus. Marius turėjo pinigų, nes išeidamas iš globos namų, gavo 500 Lt valstybės pašalpą. Marius nupirko išgerti degtinės butelį ir maisto, vėliau dar kartą ėjo į parduotuvę pirkti alkoholio. Vėliau pas jį į namus atėjo dar kaimynai G. V., L. Ž., E. G., Vitalijus, pavardės nežino ir E. U.. Visi gėrė alkoholį ir žaidė kortomis. Jokių konfliktų nebuvo. Visi buvo išgėrę, bet nebuvo labai girti. Vėliau Erikas su Leonidu išėjo namo, o visi likusieji liko žaisti. Apie 19.00 val., vienu metu Vitalijus kaip ir su M. R. atsistojo, nes ketino eiti rūkyti, ir jis net nežino kodėl, bet vienu metu M. R. pastūmė Vitalijų iš nugaros, kad eitų greičiau, bet Vitalijus gal įsižeidė, nes atsisuko ir dešine koja spyrė iš paskos einančiam M. R. kartą į veidą. Kraujo iškarto jis nepastebėjo. Jis pasakė, kad liautųsi muštis ir jie išėjo į lauką parūkyti. Kol jie rūkė, jis susiruošė miegoti. Grįžus jiems, Vitalijus su E. G. išėjo namo, o jis, M. R. ir Marius atsigulė miegoti į atskiras lovas. M. R. niekuo nesiskundė. Ryte atsikėlė, nes jį pažadino Marius, sakydamas, kad jam reikia keltis, nes turi grįžti į miestą. Tada nuėjo žadinti patėvio, jam patraukė už kojos, bet jis nejudėjo ir Marius pradėjo šaukti, kad jis miręs. Jis priėjo, jokių sumušimo žymių nesimatė, jį papurtė, bet M. R. jau nejudėjo. Buvo apsirengęs, gulėjo ant nugaros, sukryžiavę kojas. Marius labai išsigando, jo liepiamas iškvietė greitąją, nes turėjo telefoną ir nelaukęs net medikų, pasiėmė traukinių grafiką ir nieko nesakęs, išbėgo. Mano, kad Marius labai išsigando. Atvykus greitosios pagalbos medikams ir atvėrus M. R. burną, matė, kad jo burna iš vidaus buvo perskelta. Medikai pasakė, kad jis miręs, todėl atvažiavo policijos pareigūnai. Laukdamas pareigūnų, pamatė, kad namuose kibire buvęs vanduo kruvinas, kaip mano, kad M. R. plovėsi kraują, nors nematė, kad po Vitalijaus suduoto smūgio bėgtų kraujas (1 T, b.l. 109-110).

Apklaustas papildomai 2011-11-03 V. U. parodė, kad anksčiau apklausiamas liudytoju, iš patirto šoko ne viską atsiminė taip kaip buvo, tačiau vėliau daug kartų viską išsamiai apgalvojęs ir išsiblaivęs, pabendravęs su kitais, prisiminė kaip viskas buvo iš tiesų. Datos neprisimena, bet pas jį į svečius atvažiavo M. R. su posūniu Mariumi, atėjo kaimynai, visi gėrė bei žaidė kortomis, jokių konfliktų nebuvo. Vėliau visi kaimynai išsiskirstė ir buvo apie 22.00 val. Pas jį namuose buvo likęs tik G. V., kuris sėdėjo ant kėdės prie stalo, atsirėmęs nugara į sieną. Marius, kuris jau gulėjo lovoje iš kairės prie lango, M. R., kuris gulėjo lovoje priešais stalą, prie sienos, o V. L. jau tuo tarpu išeidinėjo per duris, kai Marius staiga pašokęs, pribėgo prie G. V. ir užsimojo norėdamas jam suduoti. Tačiau G. V. užsidengė veidą ir pradėjo šauktis pagalbos. Tai užgirdęs, į kambarį grįžo V. L., kuris nuo G. V. nustūmė Marių taip, kad jis pusiau sėdom nukrito ant grindų šalia lovos, bet tuo metu ar Mariui iš kur bėgo kraujas, jis nematė. Mariui stojantis, V. L. nuo jo atsitraukė atbulomis, bet tuo metu nuo lovos, tikslu apginti Marių, atsistojo M. R. ir priėjo iš už nugaros prie V. L., kaip mano norėdamas jį pulti, tačiau nieko nespėjo jam padaryti, nes V. L. sukdamasis kairiu šonu, kairia alkūne sudavė M. R. į burnos sritį. Ar tai darė matydamas, kad jis ten stovi, jis nežino. Nematė, kad M. R. bėgtų kraujas. Jie iš kart su V. L. susitaikė, M. R. niekuo nesiskundė. V. L. išėjo, o jie visi atsigulė miegoti. Naktį, gal buvo apie 01.00 val., jis pabudo nuo triukšmo ir pamatė ant žemės šalia lovos, ant nugaros gulintį M. R., o šalia jo stovėdamas Marius, pasilenkęs bei sugriebęs už rūbų apykaklės šį purtė, rėkdamas ant jo dėl pinigų, dėl kažkokios grąžos. Kambaryje degė šviesa, bet jis nematė, kad Marius suduotų smūgius M. R., kraujo nematė taip pat. Tuomet Marius paguldė patėvį atgal į lovą. M. R. sveikata nesiskundė. Marius dar pasiūlė išgerti butelį degtinės, kuris stovėjo ant stalo, kurio eidamas miegoti jis nematė. Jis dar su jais išgėrė tos degtinės ir visi nuėjo miegoti. Atsikėlus ryte apie 06.00 val., Marius nuėjo pažadinti patėvio, tačiau jis jau nejudėjo ir pasakė, kad jis miręs. Tuomet jis priėjęs taip pat įsitikino, kad jis miręs. Marius pasiėmė traukinių grafiką ir jo prašomas dar iškvietė greitąją iš savo telefono, nes V. U. telefono neturėjo ir jis išbėgo (1 T, b.l. 111-114 ).

Savo parodymus liudytojas V. U. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant VTMT prie TM Vilniaus skyriaus med. ekspertui Sigitui Laimai (1 T, b.l. 115-116).

Apklaustas liudytoju M. Š. parodė, kad apie 16.00 val. su patėviu atvažiavo pas V. U. į svečius. Pas V. U. buvo Erikas, jo pavardės nežino. Vėliau atėjo Leonidas. Pradėjo žaisti kortomis. Vėliau atėjo Vitalijus su Edgaru. Vitalijus ant Gintaro visąlaik rėkdavo, jį su delnu per veidą mušė, kad per ilgai su kortomis galvoja. Vitalijus namo išėjo apie 22.00 val. Jis išėjo namo kartu su Edgaru. Nepraėjus minutei, Vitalijus grįžo ir pradėjo keiktis rusiškai. Pirmiausiai Vitalijus trenkė jam, patėvis jį (M. Š.) užstojo. Vitalijus įbėjo į kambarį keikdamasis ir nieko nesakęs pirmiausiai pribėgo prie jo (M. Š.). Patėvis rusiškai pasakė, kad jis jo (M. Š.) neliestų. Vitalijus trenkė jam (M. Š.) į nosį ir iš nosies kraujas bėgo, paskui trenkė per kaklą. Patėvis traukė Vitalijų nuo jo ir tada jie susikabino. Jis matė, kaip patėvis Vitalijui trenkė. Žino, kad Vitalijus trenkė patėviui, matė, kaip Vitalijus su kojomis mosikavosi, nes norėjo ir jam (M. Š.) pataikyti. Patėvis jam vėliau pasakė, kad gavo su koja į nosį. Jis matė, kaip patėvis susikabino su Vitalijumi ir nugriuvo ant žemės. Kad patėvis su ranka būtų gavęs per veidą, nematė. Patėvis stovėjo vidury kambario. Kaip patėvis bandė jį užstoti nuo Vitalijaus, tai jis buvo už jo (M. Š.) nugaros. Tiksliai negali pasakyti, kur sudavė Vitalijus patėviui. Patėvis M. R. jam pasakė, kad jam iš kojos pataikė į nosį. Patėviui iš nosies labai bėgo kraujas. Jie su patėviu nusiplovė kraują lauke. Patėvis gėrė odekoloną, tai yra burnos skalavimo skystį. V. L. buvo atsinešęs skardinę alaus, kurią išgėrė ir tada gėrė sidrą. Patėvis pirmas atsigulė. Apie 2.00 val. nakties girdėjo, kad patėvis garsiai knarkė. V. U. pirmas atsikėlė, jis ten kažką virtuvėje darė. Kai jis (M. Š.) atsikėlė, bandė patėvį pakelti, bet jis nesikėlė, buvo jau atšalęs. Pamatė, kad jo nosis ištinusi, todėl išsigando ir pabėgo, išvažiavo į Vilnių. V. L. tą vakarą buvo labai piktas, žadėjo sudaužyti kėdę į jo nugarą. Jis net kėdę buvo paėmęs į rankas, tai matė V. U., Edgaras. U. sulaikė L. , kad jis nemuštų jo (M. Š.) su kėde. Liepė jam išeiti iš buto. V. L. sudavė delnu Gintarui, po to mušė jį (M. Š.) ir po to įvyko konfliktas su patėviu. Patėvio M. R. daugiau niekas išskyrus V. L. tą vakarą nemušė. Jis (M. Š.) su patėviu ant žemės nesivoliojo. Tą vakarą jis (M. Š.) buvo nestipriai apsvaigęs. Atsimena beveik viską. Jokių pinigų iš patėvio nereikalavo. Patėvio tikrai nemušė.

Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-08-26 su patėviu nuvažiavo pas V. U., gyvenantį Trakų Vokėje. Jie atsivežė alaus ir maisto. Vėliau atėjo V. U. draugai Erikas, Leonidas, Gintaras, jų duomenų nežino, bet jie kaimynai. Žaidė kortomis visi gėrė. Po kurio laiko dar atėjo Vitalijus su Edgaru. Dieną išėjo į namus Leonidas su Eriku ir daugiau atėję nebuvo, o liko, tik savininkas, jis su patėviu, Gintaras, Vitalijus su Edgaru. Vitalijus žaisdamas kortomis nuolat rėkė ant Gintaro dėl žaidimo kortomis, tačiau daugiau jokių konfliktų nebuvo. Apie 22.00 val. Vitalijus su Edgaru išėjo namo, jokių konfliktų iki to nebuvo, bet po minutės jie sugrįžo, Vitalijus įbėgo į kambarį ir keikdamasis, nieko nesakęs, pribėgo prie jo ir jam sėdint kambaryje ant lovos, kartą kumščiu trenkė į veidą, bandė dar spirti, bet nepateikė. Tada patėvis M. R. iki tol sėdėjęs ant kitos lovos, atsistojo ir norėdamas jį apginti, rankomis pradėjo stumti Vitalijų nuo jo, kad jis nebemuštų ir Vitalijus tuo metu kartą M. R. spyrė dešine koja į nosį. Smūgis buvo toks stiprus, kad patėviui iš kart pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir jis už jos susigriebė, sakydamas, kad skauda. Bet Vitalijus toliau puolė jį, pervertė ant žemės ir jie pradėjo voliotis, bet ar dar sudavė kokius smūgius, jis nematė, nes tuo metu jį mušė Gintaras. Baigus jį mušti, nuo žemės pašoko Vitalijus ir pradėjo eiti link jo, norėdamas suduoti. Tuomet atsitojo V. U. ir Vitalijui užstojo kelią, bandydamas jį patraukti į kitą pusę. M. R. atsistojęs, padėjo V. U. stumti Vitalijų į šalį. Visą tai matė Edgaras, bet į muštynes nesikišo. Tuomet viskam pasibaigus Vitalijus iškart su Edgaru išėjo. Jis su M. R. nuėjo į lauką praustis kraujo, patėvis pasakė, kad jam labai smarkiai skauda nosį, bet ar sutino, jis nepastebėjo. Nusiprausę dar išgėrė ir apie 23.30 val. atsigulė. Jis atsigulė miegoti 24.00 val. Naktį jis pabudo nuo labai garsaus knarkimo, pasižiūrėjo buvo 02.00 val., nakties. Patėviui nieko nesakė, vėl užmigo. Ryte pabudo, nes Viktoras pradėjo tamsoje valgyti, kad nepažadintų jų. Jis atsikėlė, jie dar su juo išgėrė alaus, o kadangi jau laikas buvo keltis ir patėviui, nes reikėjo į traukinį, jis priėjo prie lovos, kur šis gulėjo ant nugaros, praverta burna, su rūbais, kaip ir nuėjo miegoti, kojas sukryžiavęs. Jis patėvį pajudino sakydamas keltis, bet patėvis į tai nesureagavo. Patėvis net nejudėjo, nekvėpavo. Jis pakvietė V. U., kuris priėjęs pasakė, kad patėvis miręs ir liepė jam paduoti savo telefoną, kad iškviestų greitąją. Jis iškvietė greitąją. Jis patyręs šoką, traukiniu grįžo į Vilnių. Ryte jis pranešė apie M. R. mirtį jo motinai (1 T, b.l. 117-118 ).

Akistatos metu su liudytoju V. U., M. Š. patvirtino, kad visiems susiruošus į namus, G. V. į namus nėjo, dėl ko jis prie jo priėjęs jį pastūmė ir liepė eiti namo, bet jis nuo kėdės nenukrito, bet tuo metu, į kambarį įbėgo V. L. su E. G., ir V. L. jį taip stipriai pastūmė, kad jis nugriuvo ant lovos, o V. L. priėjęs dar du kartus jam smogė kumščiu į veidą. Tuo metu, atsistojo M. R. ir norėdamas jį apginti priėjo V. L. iš už nugaros, norėdamas jį atitraukti, bet V. L. jam kartą spyrė koja į veidą ir nuo smūgio jie abu nugriuvo ant grindų, toliau jis patvirtino apklausos metu duotus parodymus (1 T, b.l. 122-125).

2011-09-08 asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu, jis atpažino liudytoją E. G., G. V., įtariamąjį V. L. (1 T, b.l. 130-133, 134-137, 142-145).

Apklaustas liudytoju G. V. parodė, kad V. L. yra jo draugas, kaimynas. Tą kartą buvo nuėjęs pas V. U.. Pas jį buvo Marius, M. R.. Visi gėrė, žaidė kortomis. Gėrė sidrą, alų, vyną, burnos skalavimo skystį. Marius pradėjo jį mušti už tai, kad garsiai rėkė ir šnekėjo. Marius jam sudavė iš kojos. M. R. tuo metu miegojo. Kai Marius jam sudavė, V. L. ir Edgaras buvo išėję į lauką. Tada jis pakvietė V. L.. V. L. pastūmė Marių ant lovos. Prabudo M. R.. Vitalijus norėjo Marių nuo lovos pakelti ir iš alkūnės trenkė M. R. į veidą. M. R. norėjo apginti Marių, o Vitalijus, kai kėlė Marių, netyčia alkūne trenkė M. R. į veidą. Smūgis nebuvo stiprus. Nuo to smūgio M. R. nenugriuvo. Nepastebėjo, kad būtų bėgęs kraujas. Jie po to susitaikė, vienas kitam rankas paspaudė. Tą vakarą jis (G. V.) buvo išgėręs daug. V. L. jam netrenkė. V. U. iš pradžių žaidė kortomis, o paskui miegojo. V. L. kėlė Marių abiem rankom. Jis sukdamasis trenkė alkūne.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2011-08-26 nuėjo pas savo draugą V. U., gyvenantį šalia, išgerti. Kartu buvo dar E. G. ir V. L.. Pas V. U. dar buvo Marius su patėviu Mečislavu. Visi buvo girti. Vėliau dar atėjo L. Ž. ir E. U.. Gerdami visi žaidė kortomis. Alkoholio pirko ir visus vaišino Marius su patėviu. Dieną išėjo Leonidas su Eriku į namus, o visi likusieji, išskyrus Edgarą, gėrė toliau ir lošė kortomis. Kelinta buvo valanda, nežino, apie 19.00 val., jis sėdėjo ant kėdės prie sienos už stalo, jam iš kairės sėdėjo V. U., priešais sėdėjo Vitalijus ir visi trys žaidė kortomis. Prie pečiaus ant lovos jau miegojo Mečislavas, Edgaras sėdėjo ant lovos priešais jį prie sienos ir žiūrėjo kaip žaidė kortomis, o už jo ant sekančios lovos miegojo Marius. Vienu metu Marius pakilo nuo lovos, priėjo prie jo ir jam pasakęs, kad jis nustotų šaukti, keliu norėjo spirti į veidą, bet nepataikė. Tada atsistojo V. L. ir Mariui sakydamas, ką jis čia sau leidžia, pastūmė jį, nes jis ėjo jau link lovos ir Marius nukrito ant lovos. Tuo metu, už Marių užsistojo jo patėvis Mečislavas, kuris atsistojo nuo lovos ir sakydamas, kad Vitalijus neliestų Mariaus, ėjo link V. L. ir jis matė, kaip Vitalijus kartą Mečislavui trenkė kumščiu į nosį. Nuo smūgio Mečislavas nenugriuvo, ar jam bėgo kraujas, jis nematė. Jis buvo labai girtas, net atsistoti nuo kėdės pats negalėjo, todėl jį nuo kėdės už parankių pakėlė Vitalijus su Edgaru ir išvedė iš namo. Lauke jie išsiskyrė. Ryte jis sužinojo, kad Mečislavas mirė, nuo ko jis mirė niekas nežinojo (1 T, b.l. 146-147 ).

Apklaustas liudytoju E. G. parodė, kad V. L. yra jo kaimynas. Rugpjūčio 26 d. buvo nuėjęs pas V. U.. Ten buvo G. V., Marius, jie visi gėrė. Tuo metu V. L. nebuvo. Jie gėrė alų, vyną, burnos skalavimo skystį bei žaidė kortomis. Jis (E. G.) pabuvo ten 5 minutes ir išėjo. Po to grįžo namo. Apie 22.00 val. atėjo pas V. U. parūkyti. Atėjo V. L.. Jis atsinešė skardinę alaus. Jie pasėdėjo apie 30 minučių ir apie 22.30 val. su Vitalijumi išeidinėjo. Jokių konfliktų nebuvo. Tuomet išbėgo G. V., kuris šaukėsi pagalbos. V. L. grįžo atgal į Vitold namus. Liudytojas mate, kaip V. L. kėlė nuo grindų Gintarą, pasodino ant kėdės, nes Gintaras sakė, kad Marius jam trenkė. V. L. tada pastūmė Marių ir Marius nukrito ant lovos. Vitalij kėlė Marių ir iš alkūnės trenkė M. R., nes jis stovėjo gale. Po to jam truputi kraujas bėgo, kraują nusiplovė. Liudytojas matė, kaip buvo suduotas smūgis. V. L. pataikė su alkūne M. R. tarp nosies ir lūpos. Nuo to smūgio M. R. nenukrito ir liko stovėti. Jam pradėjo truputi kraujas bėgti. Jis nusiprausė, atsiprašė Vitalij ir paspaudė jam ranką. Tada jie išėjo. Tą vakarą dar buvo žodinis konfliktas tarp M. R. ir Mariaus, bet jie nesimušė. Tą vakarą blaiviausias buvo M. R., girčiausias - V. U..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2011-08-26 apie 21.00 val., jis nuėjo pas kaimyną V. U., gyvenantį šalia, parūkyti. Kai jis nuėjo pas V. U., ten buvo G. V., V. L., Marius ir jo patėvis, kurį vadino Miečka. Jie visi ten gėrė alkoholį ir žaidė kortomis. Visus gėrimus pirko Marius. Visi buvo pakankamai girti. Iš pradžių viskas buvo ramu, visi bendravo draugiškai ir kokių konfliktų nebuvo. Buvo apie 22.40 val., kai jis susiruošė išeiti su V. L. į namus. Jiems tik išėjus į lauką, iš paskos einantis G. V., kelių sekundžių akimirksniu atidaręs duris, nes vos nuo girtumo stovėjo ant kojų, pradėjo rėkti, kad „padėkit mane muša“, tačiau tuo metu jo tikrai niekas nemušė, nes jis stovėjo atidaręs duris. Jis su Vitalijumi iš kart sugrįžo atgal. Įėjus į kambarį Marius gulėjo ant lovos, Vitoldas sėdėjo prie stalo, Mariaus patėvis sėdėjo ant kitos lovos, o Gintaras stovėjo šalia išėjimo durų. G. V. nieko nesakė, bet Marius iškart pradėjo rėkti, kad niekas Gintaro nemušė. Marius atsikėlė nuo lovos, bet Vitalijus priėjęs prie jo, šį pastūmė ir sudavė kartą delnu jam per veidą, sakydamas, kad ko jis lenda prie Gintaro. Marius nugriuvo ant lovos, bet Vitalijus jį sugriebė už marškinėlių ir ėmė kelti jį nuo lovos, tačiau atsistojo Mariaus patėvis Mečislavas nuo lovos, priėjo prie jų, norėdamas užstoti Marių ir atitraukti Vitalijų nuo jo, kad šis nebemuštų Mariaus. Mečislavas priėjo Vitalijui iš už nugaros ir bandė jį rankomis sugriebęs jam už kūno jį patraukti į šalį, bet Vitalijus pasakęs, kad jis atstotų, kartą dešine alkūne trenkė Mečislavui į veidą ir jam iš kart iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Mečislavas nuo jam suduoto smūgio, net atsisėdo ant lovos, neišlaikęs pusiausvyros, bet niekur nesitrenkė, nei į kampus, nei į sieną, tik paprasčiausiai atsisėdo ant lovos. Marius tada puolė atsiprašinėti Vitalijaus, sakydamas, kad atsiprašo, daugiau nelįs prie Gintaro. O Mečislavas, pamatęs kad kraujas iš nosies sruvo jam ant rankų, nuėjo nusiprausti vandeniu, kuris buvo kibire virtuvėje, o kai grįžo į kambarį jau iš nosies kraujas nebebėgo. Jis atsisėdo ant lovos, užsidegė cigaretę ir nieko nesakė, kad jam skauda. Jie išeidami dar vieni kitiems paspaudė rankas, pasiėmė su V. G. už parankių, nes šis jau ant kojų nestovėjo ir paeiti negalėjo ir jį vesdami išėjo namo (1 T, b.l. 148-150).

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo teisėjo E. G. patvirtino savo parodymus ir papildė, kad jam V. U. pasakojo, kad apie 1 val. Marius su patėviu mušėsi dėl pinigų ( 1 T, b.l. 156-158).

Apklausta liudytoja I. L. parodė, kad V. L. yra jos sugyventinis. V. U. yra jų kaimynas. V. L. išėjo pas V. U. žaisti kortomis. Niekada jokių konfliktų nebuvo. V. L. grįžo 21.00 val. namo pasiimti cigarečių pakelio. Jis nebuvo išgėręs. Pasakė, kad dar eina pažaisti kortomis. Tad grįžo apie 23.00 val., buvo išgėręs, bet ne girtas. Vitalijus jai papasakojo, kad vyko konfliktas tarp posūnio Mariaus ir patėvio M. R. dėl pinigų ir grąžos, jog nereikėjo kažko tai pirkti. Sakė, kad kai išėjo su Edgaru namo, tada G. V. pradėjo šaukti Vitalijui, kad padėtų, todėl jis grįžo. V. L. norėjo Gintarą kažkaip paimti ir netyčia pataikė M. R.. Vitalijus sakė, kad su alkūne pataikė Mečislav į veidą. Šeštadienį ryte sužinojo, kad M. R. miręs. Tą naktį pas V. U. girdėjo triukšmą. V. U. papasakojo, kad posūnis su patėviu M. R. pradėjo muštis dėl pinigų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2011-08-26 jos sugyventinis V. L. grįžęs iš darbo, apie 21.00 val., nuėjo pas kaimyną V. U. pažaisti kortomis. Vitalijus grįžo 23.02 val., nes ji pasižiūrėjo į laikrodį, nes žiūrėjo televizorių. Jie dar pakalbėjo, išėjo kartu parūkyti. V. L. tada jai ir papasakojo, kad pas V. U. buvo dar kažkoks jaunuolis su patėviu. Tas jaunuolis visus pavaišino alkoholiu, nupirko sidro, alaus. Vitalijus sakė, kad gėrė sidrą, o namo savininkas su tuo savo senu pažįstamu, kuris rastas miręs gėrė burnos skalavimo skysti „ledo“. Vitalijus papasakojo, kad jau su Edgaru buvo išėję namo, kai nueidami nuo namo užgirto G. V. šaukiantį „Vitalij padėk“. Jis greit grįžo su Edgaru atgal ir pamatė, kad kambaryje tas jaunuolis vardu Marius tampo G. V., kuris buvo toks girtas, kad ant kojų nestovėjo. Todėl V. L., norėdamas padėti G. V., nuo jo atstūmė Marių, o tuomet prie jo priėjo tas senas Mariaus patėvis ir jis keldamas G. V., norėdamas tą patėvį atstumt nuo savęs, kažkaip ar tai netyčia, sukdamasis, ar tai iš priekio trenkė jam kartą alkūne į veidą, bet nesmarkiai. Bet tas senas vyriškis nuo smūgio atsisėdo ant lovos, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Bet Vitalijus pasakė, kad jis nusiprausė, niekuo nesiskundė, Vitalijus jo atsiprašė, jie susitaikė ir jie pasiėmę G. V. su Edgaru išėjo namo. V. L. buvo visiškai ramus, jis nei kiek nesijaudino, nes to žmogaus jis ten tyčia nemušė ir net nemanė, kad kas nors gali jam nutikti, juk jie susitaikė, atsisveikino. Ryte atsikėlę sužinojo, kad tas senas žmogus naktį pas V. U. miegodamas mirė. Net tada nei ji, nei V. L. nei karto net nepamanė, kad tas žmogus gali mirti nuo V. L. veiksmų. Vėliau kaime sklido daug įvairių kalbų, visi kalbėjo skirtingai, net pats V. U. pasakojo daug skirtingų versijų (1 T, b.l. 165-167).

Liudytojas A. P. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK tyrėju. Apie 7.00 val. ryte buvo gautas pranešimas, kad namuose numirė nuomininkas. Nuvykus adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sutiko namo šeimininką, kuris parodė lavoną. Namo šeimininkas buvo V. U.. V. U. buvo neblaivus, tačiau orientavosi. Pradarius duris matėsi, kad lavonas guli lovos kairėje pusėje ant kairiojo šono, veidu į sieną. Akivaizdžiai nesimatė jokių sužalojimų. Iš išorės ant veido taip pat nesimatė jokių sužalojimų. Vėliau atidžiau apžiūrėjus matėsi, kad lūpa yra patinusi ir nosies viduje buvo kraujo krešuliai. Buvo iškviesti medikai. Pirminiai V. U. paaiškinimai buvo tokie, kad baliavojo, gėrė, žaidė kortomis, jis nuėjo miegoti, 3-4 asmenys liko prie stalo, o kai atsibudo pamatė lavoną. Su V. U. buvo bandyta bendrauti 3-4 val., kadangi jis buvo ne visai blaivus ir parodymus labai keitė, parodymai buvo nenuoseklūs. Tiksliai visko išsiaiškinti nepavyko.

Specialisto išvadoje Nr. M 1189/11 (01) nurodyta, kad M. R. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Į tai nurodo kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus galvos smegenų sferiniuose paviršiuose rasta 150 g kraujo krešulių ir skysto kraujo, kraujas smegenų skilveliuose, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, koma. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono apžiūros įvykio vietoje metu 2011-08-27d. 9:00 val., rodo, kad nuo M. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 4-8val laiko. M. R. lavone nustatyta: kraujosruvos viršutinėje lūpoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus galvos smegenų sferiniuose paviršiuose rasta 150 g kraujo krešulių ir skysto kraujo, kraujas smegenų skilveliuose. Šie sužalojimai, pagal mikro- ir makroskopinį vaizdą, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 3-6 val laikotarpyje iki mirties, traumuojant veidą tuo sukeliant galvos staigią rotaciją (pasisukimą), ko pasėkoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės, iš kurių įvyko kraujavimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. Šie sužalojimai pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktą kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. M. R. lavono kraujyje rasta 1,67 %o(promilės) etilo alkoholio, 0,24 %o(promilės) acetono ir 0,36 %o(promilės) izopropilo alkoholio. Šlapime rasta 2,74%o(promilės) etilo alkoholio, 0,36%o(promilės) acetono ir 0,42%₀(promilės) izopropilo alkoholio. Kraujyje ir šlapime metilo, n-propilo, butilinių, amilinių alkoholių nerasta. Tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį. M. R. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų visumos, t.y. nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, koma. M. R. sužalojimai galvoje, kurie lėmė mirtį, nėra būdingi griuvimui. Nukentėjusysis galėjo atlikti aktyvius veiksmus kol neprarado sąmonės. Po galvos sumušimo, nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių. M. R. lavone nustatyta kraujosruvos viršutinėje lūpoje padarytos mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. M. R. lavone nustatytuose sužalojimuose nėra užsifiksavę individualių traumuojančio įrankio pėdsakų. Atmesti galimybės, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant alkūne, kumščiu, delno vidine apatine dalimi, ar įspiriant koja, negalima (1 T, b.l. 57-64).

Teisme ekspertas Sigitas Laima parodė, kad išvada buvo padaryta remiantis odos struktūros radiniais bei papildomo tyrimo duomenimis, kurie buvo paimti autopsijos metu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pas mirusįjį viršutinėje lūpoje yra kraujosruvos, kurios atsirado traumuojant minėtą vietą, mirtis įvyko dėl smūgio į viršutinę lūpą ko pasekoje įvyko galvos staigus pasisukimas ir kurio metu plyšo kraujagyslės jungiančios kietą dangalą su galvos smegenimis ir ko pasekoje įvyko kraujavimas po kietuoju dangalu, kai kraujas užspaudė smegenis. Nukentėjusysis prieš mirtį buvo pavartojęs alkoholio, alkoholis galėjo sąlygoti didesnį galvos pasukimą ir tikimybė, kad plyšo tos kraujagyslės nuo smūgio yra didesnė, kadangi alkoholis pasižymi relaksaciniu, raumenis atpalaiduojančiu poveikiu. Kaklo raumenys nesudirbo kaip blaiviam asmeniui. Smūgis buvo į lūpą, o ne supurtant galvą, tampant už rūbų, kaklo sritį suėmus, nes jeigu žmogus guli ir jį tampo paėmę už rūbų, apykaklių, tai galvos pasisukimai yra apriboti plokštumos. Jeigu yra trauminis poveikis pakaušiui, tai turi būti kraujosruvos minkštuose galvos audiniuose, tačiau tyrimo metu, tai kategoriškai yra parašyta, kad galvos minkštuosiuose audiniuose kraujosruvų nėra išskyrus minkštuosiuose veido audiniuose, viršūtinės lūpos sužalojimas. Išvadoje nurodė, kad po galvos sumušimo nukentėjusysis galėjo išgyventi nuo kelių iki keliasdešimt minučių, tačiau tai buvo pirminė išvada, papildomai apklausiamas nurodė, kad lūpos sužalojimai galėjo būti padaryti 26 d. nuo 22.00 val. iki 24.00 val. laikotarpiu, o mirtis galėjo įvykti nuo 1.00 val. iki 5.00 val. laikotarpiu. Tiksliai pasakyti minučių ar sekundžių tikslumu negalima, nes yra alkoholio poveikis ir tai sąlygoja daug faktorių. Išvados patikslinimas įvyko tuomet, kai teko atlikti mirusiojo autopsiją, teko sudalyvauti parodymų patikrinimo įvykio vietoje ir buvo gauti papildomo tyrimo rezultatai, tai yra histologinis tyrimas.

Ekspertas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad M. R. mirtis įvyko 2011-08-27 nuo 01.00 iki 05.00 val. laikotarpyje, o sužalojimai jam padaryti 2011-08-26 tarp 22.00-24.00 val. Taip pat parodė, kad mažai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo atsirasti nuo purtymo sugriebus už rūbų apykaklės, kaip parodė liudytojas V. U. parodymų patikrinimo vietoje metu. Labiausiai tikėtina, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu įvyko alkūne pataikius į viršutinę lūpą, tuo sukeliant galvos staigų pasisukimą, ko pasekoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės ir dėl to įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, taip kaip parodė parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. L. (1 T, b.l. 175 ).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-08-27 apžiūrėta patalpa, esanti name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo grindų paimtos kelios nuoplovos nuo raudonos spalvos biologinės kilmės dėmių, panašių į kraują, marškiniai, užtiesalai, su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują (1 T b.l. 7-8 ).

Lavono apžiūros protokole nurodyta, kad 2011-08-27 apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas apie 50-55 metų amžiaus, apsimovęs kelnėmis, kojinėmis. Nosies šnervėse matosi raudonos spalvos masė, panaši į kraują, burnoje yra raudono skysčio, ties nosies kairiojo sparnelio pagrindu yra odos trauma, apsupta kraujosruva. Viršutinės lūpos kairėje vidinėje pusėje nubrozdinimas, apsuptas kraujosruva (1 T, b.l. 9-11).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame apžiūrėti mirusio M. R. rūbai, paimti iš VTMT, daiktai paimti iš įvykio vietos, įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame V. U. kviečia greitąją pagalbą. Balsas susijaudinęs, teigia, kad reikia greitosios nes žmogui bloga, o gal miręs, kas atsitiko, jis nežino (1 T, b.l. 78-94).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: daiktai paimti 2011-08-27 įvykio vietos apžiūros metu ( 1 T, b.l. 7-8 ) , 2011-09-20 paimti daiktų pateikimo protokolu iš VTMT lavono M. R. rūbai (1 T, b.l. 75), 2011-10-11 gautas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (1 T, b.l. 77 ), 2011-09-12 daiktų pateikimo protokolu paimti V. L. kelnės ir marškinėliai, kuriais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu (2 T, b.l. 25) bendrai apžiūrėti 2012-02-09 daiktų apžiūros protokole (1 T, b.l. 78-94). 2012-02-29 nutarimu, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir priduoti saugojimui Vilniaus apsk. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyriui ( 1 T, b.l. 95-96 ).

Tokiu būdu, teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. L. nusikalstama veika įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d..

Byloje nustatyta, kad V. L., konflikto metu, o būtent bandant apginti M. R. savo posūnį M. Š. nuo V. L., tyčia sudavė jam smūgį į veidą. Šios aplinkybės, t. y. smūgio sudavimo neneigia ir pats kaltinamasis, tačiau teismo vertinimu, pastarasis pateikia švelnesnę, t. y. jam palankesnę versiją apie smūgio sudavimą, t. y. kad jis norėdamas atstumti nuo savęs M. R. netyčia alkūne sudavė jam į veidą. Tačiau atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, teismas prieina išvados, jog smūgis buvo suduotas įspiriant nukentėjusiajam koja. Tokį smūgį V. L. sudavė tyčia. Apie tai teismas sprendžia iš to, kad kaip nustatyta byloje, smūgio būta stipraus ir staigaus. Būtent šis stiprus smūgis sukėlė galvos staigią rotaciją (pasisukimą), ko pasekoje plyšo kietąjį dangalą ir galvos smegenis jungiančios kraujagyslės ir įvyko mirtis. Akivaizdu, kad tokį smūgį, t. y. kontaktą su nukentėjusiuoju turėjo pajusti ir pats kaltininkas, gi kaip jis parodė teisme, jis net nejautė, kad sudavė M. R. smūgį, smūgis nebuvo stiprus. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai. Konstatuodamas priežastinį ryšį tarp V. L. veikos – smūgio sudavimo M. R. į veidą ir atsiradusių pasekmių, teismas pažymi, kad kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, tą vakarą betarpiškai buvusių vienoje patalpoje su nukentėjusiuoju, niekas kitas, išskyrus V. L., nukentėjusiajam smūgių nesudavė. M. R. mirė nuo galvos sumušimo su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu; į tai nurodo kraujosruvos viršutinėje lūpoje; sužalojimai padaryti traumuojant būtent veidą, tuo sukeliant galvos staigią rotaciją. Šie duomenys paneigia versiją apie tai, kad nukentėjusiojo mirtį galėjo įtakoti jo konfliktas su posūniu, kuomet, anot liudytojo V. U., M. R. galva buvo trankoma į grindis. Medicininio tyrimo metu jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo pakaušio nebuvo nustatyta. Be to teismas kritiškai vertina ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. U. parodymus apie jo matytą konfliktą, įvykusį tarp nukentėjusiojo ir M. Š., nes kaip nustatyta byloje, V. U. įvykio metu buvo neblaivus, t. y. pats neblaiviausias iš visų ten dalyvavusių, jo parodymai nuo pat pirminių jo apklausų buvo nenuoseklūs, tyrimo eigoje keitėsi. Konstatuojant tai, kad būtent V. L. smūgis lėmė nukentėjusiojo mirtį, taip pat atsižvelgtina į teismo medicinos eksperto parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, o būtent dalyvavavęs liudytojo V. U. parodymų patikrinimo vietoje metu, ekspertas parodė, kad mažai tikėtina, jog kraujo išsiliejimas po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo atsirasti nuo purtymo sugriebus už rūbų apykaklės, kaip parodė liudytojas V. U.. Specialisto išvada taip pat paneigta tai, kad minėtas sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam griuvinėjant.

Kaip buvo nurodoma kaltinime, V. L. sudavė M. R. ne mažiau kaip vieną smūgį alkūne į veidą. Ištyrus ir išanalizavus įrodymų visumą, visgi darytina išvada, jog toks smūgis buvo suduotas koja. Šiuo atveju teismas remiasi nuosekliais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais liudytojo M. Š. parodymais, kuris ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog patėviui V. L. spyrė koja. Toks smūgio sudavimo mechanizmas neprieštarauja ir specialisto išvadai. Beje būtent tokią aplinkybę, kad jam buvo spirta, o ne suduota ranka, nurodė savo posūniui ir pats nukentėjusysis, kai jie bendravo po smūgio sudavimo. Pažymėtina ir tai, kad dar apklausiant liudytoją V. U. 2011 09 12 jis taip pat nurodė, jog V. L. spyrė M. R. į veidą. Tuo tarpu vėlesniuose savo parodymuose, kuriuos jis, kaip pats nurodo, davė jau pabendravęs su kitais įvykio liudininkais, jis nurodo smūgį ranka. Tokį pat smūgio mechanizmą, t. y. sudavimą ranka (alkūne) nurodo ir liudytojai G. V., E. G., kurie kaip nustatyta teisme yra kaltinamojo kaimynai, draugai. Apie šių liudytojų parodymų suderinimą kaip įmanoma švelnesne kaltinamajam linkme galima spręsti ir iš jų apklausos teisme. Tokiu būdu, kaip jau minėta, šiuo atveju teismas, remdamasis M. Š. parodymais, kurie nesikeitė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsižvelgdamas į specialisto išvadą, jog sužalojimas galėjo būti padarytas ir įspiriant koja, laiko, jog smūgis, kurio pasekoje įvyko/buvo sukelta staigi galvos rotacija, buvo padarytas būtent koja, o ne nesmarkiu, netyčiniu kaltininko smūgiu ranka, kurio jis net pats nepajautė.

Taigi nustatant tikslų M. R. smūgio sudavimo mechanizmą byloje surinktų įrodymų pagrindu, pažymėtina, kad paties kaltininko ir jo draugų versija, kad jis alkūne, netyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių. Šiuo atveju teismas remdamasis nuosekliais ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme duotais liudytojo parodymais, specialisto išvada, konstatuoja, kad M. R. buvo spirta.

Padarydamas M. R. sužalojimus, kurių pasekoje jis mirė, kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smarkų ir staigų smūgį nukentėjusiajam į veidą, kas yra gyvybiškai svarbus žmogaus organas suvokė, jog tokiais savo veiksmais gali atimti gyvybę ir nors tokių pasekmių nesiekė, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (M. R. mirties) yra priežastinis ryšys.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pagrindžiant tokią išvadą, pažymėtina, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo jo požiūrį bei dorovines nuostatas. Nuoširdus gailėjimasis pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltinamojo pozicija byloje, t.y. parodymai, kad jis netyčia ir nestipriai sudavė nukentėjusiajam parodo, jog kaltinamasis nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, taigi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos LR BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra. Nustatyta, kad įvykio metu kaltininkas buvo pavartojęs palyginus nedaug alkoholio, todėl ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Padarytas nusikaltimas yra labai sunkus, sukėlęs ypatingą žalą visuomenei ir nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybė. Visgi atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis iki nusikaltimo padarymo dirbo, nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka, taigi caharakterizuojamas teigiamai, skirtinas minimalus straipsnio sankcijoje už numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmės terminas.

Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su LR BPK 93 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti jį 7 (septyneriems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką vadovaujantis LR BK 66 str., įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2011-09-12 iki 2012 06 21.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai – alaus bokalą, kilimo atraižą, lovos užtiesalus, butelius, rankluoštį, mirusiojo drabužius, laikomus Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje, nesant prašymų šiuos daiktus grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikinti (t. 1, b.l.95). V. L. asmeninius daiktus – pilkos spalvos kamufliažines kelnes, žalios spalvos kamufliažinę maikutę jam grąžinti (t. 2, b.l.25).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Sigita Bieliauskienė