- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- 1S-535-116/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00259-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- I. D.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo I. D. skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. D. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., ir jam paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis I. D. 2015 m. kovo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismui pateikė prašymą taikyti naujai įsigaliojusios BK 75 str. redakcijos nuostatas ir paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Skundžiama Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi nuteistojo I. D. prašymas atemstas, motyvuojant tuo, kad I. D. tik iš dalies pripažino padaręs nusikalstamas veikas, visiškai nesigailėjo, jo atsakomybę lngvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo baustas administracine tvarka, ir, kad šios aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam realiai atlikus paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis I. D. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pritaikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnį, paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
Nurodo, kad nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija, kuri lengvina jo padėtį leisdama jam taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Teigia, kad jis pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi, siekė įsigyti tik apie 20 g kanapių, bet paveiktas jas parduodančio asmens nupirko didesnį kiekį, apie 120 g, tačiau didžiąją dalį savanoriškai išmetė, ką nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek apeliaciniame skunde. Iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo buvo neteistas, o BK orientuoja, kad pirmą kartą teisiamiems asmenims būtų skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Nurodo, jog iki sulaikymo dirbo ir turėjo pastovias pajamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra įstojęs mokytis, turi tikslą siekti išsilavinimo bei gauti tik legalias pajamas. Mano, kad paskirtos bausmės dydis, jos dalies atlikimas yra pakankamas pagrindas manyti, jog tolimesnė jo atskirtis nuo visuomenės prarado prasmę ir ji nėra būtina, o be to, tai prieštarauja bausmės paskirčiai bei teisingumui. Teigia, kad jo atžvilgiu bausmei keliami tikslai yra pilnai pasiekti iki šiol atlikta jos dalimi, o patenkinus jo prašymą ir atidėjus paskirtosios laisvės atėmimo bausmės neatliktosios dalies vykdymą tik būtų sustiprintas siekis ateityje nebekartoti padarytų klaidų ir sąžiningai gyventi. Šios nuostatos laikymosi kontrolė būtų užtikrinta paskirtų įpareigojimų laikymusi, ką prižiūrėtų probacijos tarnybos pareigūnai. Padarius pažeidimus, visada lieka galimybė bausmės vykdymo atidėjimą panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. D. skundas atmetamas
2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti tai, kad I. D. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų sunkių, BK 260 str. 1 d. numatytų, nusikaltimų įvykdymą, ir jam buvo paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. Taigi šiuo atveju yra formalusis pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo atžvilgiu.
Tačiau pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
Taigi BK 75 str. 1 d. įtvirtintas ir materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui – tai pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Šiuo atveju byloje esanti medžiaga tvirtina, kad I. D. nusikalto būdamas neteistas, padarė dvi sunkias nusikalstamas veikas, dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino tik iš dalies, neigė pardavęs narkotines medžiagas, taip pat neigė neteisėtai miške laikęs narkotines medžiagas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kėlė įvairias versijas, baustas administracine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad I. D. supranta padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, nėra jokio pagrindo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra materialiojo pagrindo taikyti nuteistajam jo prašomas BK 75 straipsnio nuostatas.
Kartu pažymima tai, kad nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jau yra atlikęs dalį jam skirtos bausmės, iki sulaikymo dirbo ir turėjo pastovias pajamas, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra įstojęs mokytis, turi tikslą siekti išsilavinimo bei gauti tik legalias pajamas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia anksčiau išdėstytų motyvų, kuriems esant bausmės vykdymas negali būti atidėtas.
Dėl to, kas paminėta, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. D. skundą atmesti ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.