Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-18 · Administracinė byla Nr. eI-5242-484/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
eI-5242-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02623-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
E. Š.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5242-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02623-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei E. Š. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – pareiškėja ar VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės E. Š. (toliau – atsakovė) 153,48 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Rinkliava) laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. bei 7,92 Eur delspinigių.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) ji atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu, Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantis savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Teigia, kad, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, jai tenka prievolė mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomus nekilnojamojo turto objektus adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 25,04 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 3,44 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 22,16 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 21,58 kv. m.

Nurodo, kad pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti mokėjimo pranešimai ir skolos pranešimai. Pranešimas su įsiskolinimo suma ir šiais metais mokėtina rinkliavos suma buvo pateiktas adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo.

Pažymi, kad atsakovei neatlikus prievolės mokėti vietinę rinkliavą laiku, jai kiekvieną ketvirtį už pradelstą dieną buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.).

Atsakovė E. Š. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 7.5 papunktį rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą.

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).

Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo nustatytas ir Rinkliavos nuostatų redakcijoje, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. 1-226). Pagal šią Rinkliavos nuostatų redakciją, rinkliavos mokėtojas – Rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų (toliau – NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Rinkliavos nuostatų 7.5 papunktis); rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų (20 punktas); Rinkliava skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kai atliekų turėtojas tapo apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirto nekilnojamojo turto objekto savininku ir neskaičiuojama nuo to mėnesio, per kurį atliekų turėtojas neteko nuosavybės teisės į minėtą turtą (51 punktas); mokestinė prievolė nurodoma Rinkliavos mokėtojui iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. siunčiamame mokėjimo pranešime, kuriame nurodomos apskaičiuotos mokėtinos sumos už visą mokestinį laikotarpį ir kiekvieną ketvirtį (52 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teise valdo patalpas, kurių paskirtis – prekybos, adresu: (duomenys neskelbtini), bei nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. sausio 21 d. valdė dalį buto adresu: (duomenys neskelbtini), ir garažo adresu (duomenys neskelbtini).

Taigi atsakovė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

Bylos duomenys rodo, kad už minėtus atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudaro 19 Eur. Šiai sumai apmokėti 2018 m. birželio 6 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10125037, kuris išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini). Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 29 Eur. Minėtai sumai VASA 2019 m. vasario 8 d. buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10710498 ir išsiųstas jau minėtu adresu. Be to, VASA 2019 m. liepos 23 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00137095, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki šio priminimo dienos sudaro 33,36 Eur. Už 2020 m. sausio-gruodžio mėn. Rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), suma sudaro 52,68 Eur. Minėtai sumai VASA 2020 m. gegužės 22 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 11249077 ir išsiųstas atsakovės valdomo nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini). Už 2021 m. sausio-gruodžio mėn. Rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), suma sudaro 50,64 Eur. Minėtai sumai VASA 2021 m. kovo 30 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 11471015 ir išsiųstas atsakovės valdomo nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, VASA 2021 m. gruodžio 13 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00361727, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki šio priminimo dienos sudaro 129,42 Eur. Be to, VASA 2022 m. sausio 24 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00383470, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro 142,08 Eur. Už 2022 m. sausio-kovo mėn. Rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), suma sudaro 45,60 Eur. Be to, VASA 2022 m. sausio 24 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00383470, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki 2022 m. kovo 31 d. sudaro 153,48 Eur.

Kaip matyti, mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 53 punkte nurodoma, jog Rinkliava turi būti sumokama vienu mokėjimo pranešime nurodytų būdų. Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava mokama Rinkliavos mokėtojui pasirinkus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Mokant kas ketvirtį Rinkliava mokama į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už jai priklausantį nekilnojamąjį turtą apskaičiuotą vietinę rinkliavos sumą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Rinkliavos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.) 59, 60 punktuose nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą. Pagal šių nuostatų 62 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Iš byloje esančios delspinigių paskaičiavimo lentelės matyti, jog atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti Rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Iš viso nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. VASA atsakovei paskaičiavo 7,92 Eur delspinigių.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo objektu nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos patikslintas prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 153,48 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 7,92 Eur delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. Š. savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 153,48 (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką ir 7,92 (septynis eurus ir devyniasdešimt du centus) delspinigių, sumokant nurodytas sumas į biudžeto sąskaitą Nr. LT344010051004227917 Luminor Bank, AB.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė