Kauno apygardos teismo nutartis

2024-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-432-919/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-14
Bylos Nr.
1S-432-919/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
N. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-432-919/2024Proceso Nr. 1-05-2-00035-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.17;
2.5.19(S)Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo N. V. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2 - jo kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. V., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

1.3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių apylinkės rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pakeistas 2023 m. lapkričio 7 d. nuosprendis, veika iš BK 260 straipsnio perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

1.4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrintos 2022 m. gegužės 16 d., 2022 birželio 1 d. ir 2023 m. spalio 10 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Bausmės pradžia – 2023 m. vasario 23 d., bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 22 d.

3. Komisijos 2024 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta N. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Ir nors yra stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose, dalyvauja resocializacijos procese, siekia asmeninio tobulėjimo, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti. Nutarime pažymima, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine nuobauda, nustatytas gana didelis skaičius kriminogeninių veiksnių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ankščiau yra teistas penkiolika kartų, tačiau išvadų nepadarė. Komisija sprendė, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistasis N. V. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis N. V. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta bei priimta netinkamai ir tik formaliai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Pažymima, kad nuteistasis yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo dalį, numatytą BVK 82 straipsnyje.

5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo, lankė įvairias programas, yra skatintas už gerą elgesį, darbą, stengiasi elgtis nepriekaištingai, mokosi mokykloje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, nuteistojo nuomone, yra akivaizdu, jog jis daro pažangą.

5.3. Skunde nurodoma, kad norint taikyti lygtinio paleidimo institutą teismas turi vertinti ne kaip nuteistais elgėsi laisvėje iki pradėjimo atlikti bausmę, bet kaip jis elgiasi bausmės atlikimo metu. Skundžiamoje nutartyje vis primenama, kad nuteistasis būdamas laisvėje vartojo narkotikus ir t.t. Tačiau, nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nėra užfiksuotas nei vienas narkotinių medžiagų vartojimo atvejis. Nuteistasis tvirtai yra nusprendęs nebevartoti narkotikų nei dabar nei ateityje. Mano, kad tokią aplinkybę reikėtų laikyti kaip išskirtinę, nes bandžiusiam narkotines medžiagas asmeniui ir jas vartojusiam yra labai sunku jų vartojimo atsisakyti.

5.4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, todėl sutinka su teismo nuomone, kad neturi darbo patirties, nes jos negali būti jo amžiaus asmeniui. Tačiau, pažymi, kad būdamas laisvėje dirbo užsienyje statybose, kituose darbuose, kas leistų manyti, jog patirtį po truputėlį įgijo. Be to, tik pradėdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę nuteistasis iš karto įsidarbino, kur sėkmingai atlieka įvairius su statyba susijusius darbus, kas leis jam laisvėje geriau įsitraukti į statybos darbus.

5.5. Skunde nurodoma, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dirba, atlyginimas nėra didelis, tačiau kiek leidžia galimybės atlygina įsiskolinimus. Pažymi, kad jeigu jam būtų taikytas lygtinio paleidimo institutas jis galėtų pilnai save realizuoti dirbdamas. Nuteistasis nurodo, jog skolas moka maksimaliai, kiek tai leidžia galimybės tai padaryti. Jeigu būtų išleistas lygtinai, gautų geriau apmokamą darbą, negu dabar turi ir atitinkamai jo galimybė dengti skolas padidėtų.

5.6. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netaikydamas nuteistajam lygtinio paleidimo pabrėžė, kad nuteistasis yra ne kartą teistas. Nuteistojo nuomone, šias aplinkybes vertinęs apylinkės teismas, neatsižvelgė į tai, kad negalima asmens bausti antrą kartą, o teismas priimdamas nuosprendį vertino nusikaltimo veiką ir kitas aplinkybes susijusias su padarytu nusikaltimu, kurios jau buvo vertintos atitinkamai priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę.

5.7. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad nuteistasis deda pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, yra orientuotas į savo resocializacijos bei integracijos procesą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimaisiais. Nuteistojo nuomone, visų šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jo atžvilgiu galima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tuo labiau, kad apylinkės teismas pats nurodo, kad nuteistasis vykdo visas Komisijos rekomendacijas ir individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Nuteistasis pažymi, kad jis kaip galėdamas stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgesį kiek gali koreguoja teigiama linkme, bet šios aplinkybės visumoje paėmus kartu, nebuvo vertinamos atitinkamai ir visapusiškai.

5.8. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui (Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartis Nr. 1S-130- 238/2016).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis N. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Įvertinus N. V. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, įkalinimo įstaigoje dirba, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama N. V. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į N. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, praeityje buvusius teistumus, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju N. V. atlieka jau šeštą laisvės atėmimo bausmę už penkis subendrintus nuosprendžius, dešimt nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo ir su tikslu jas platinti, vagystėmis, turto sunaikinimu ar sugadinimu, neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

11. Pažymėtina, kad nuteistasis baustas penkiolika kartų. Taigi nuteistasis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nepasimoko iš neigiamų patirčių. Be to, pastebėtina, kad N. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus (būdamas nepilnametis) ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Pažymėtina, kad praeityje N. V. buvo ne kartą skiriama laisvės atėmimo bausmė bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, N. V., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 10 mėnesių (iš paskirtų 3 metų 4 mėnesių). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų N. V. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra didelė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant didelę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad 2024 m. liepos 12 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam N. V. nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką, teigiama pažanga nefiksuota. Didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo, atlikto 2024 m. sausio 23 d. metu. Nors didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant didelei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta.

14. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad N. V. vis dar nustatoma 14 dinaminių kriminogeninių veiksnių – nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas narkotikais; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Nustatyti 4 statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), būdingas teisės pažeidimų modelis. Nustatytas vienas apsauginis veiksnys – teigiama darbinė motyvacija.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo N. V. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos esant nustatytai didelei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

16. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus praeityje buvusį nuteistojo elgesį, ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Pažymėtina, kad atlikdamas bausmę nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir yra baustas drausmine tvarka už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios minėtos aplinkybės asmenį itin neigiamai charakterizuoja ir parodo jo atsainų požiūrį.

17. Abejonių tinkamu N. V. pasirengimu toliau savo elgesį koreguoti laisvėje, apeliacinės instancijos teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas, kuris šioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje yra itin aktualus. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iki įkalinimo nuteistasis yra dirbęs, tačiau oficialios darbinės patirties turi ne tiek ir daug - pradėjo dirbti 2018 m. vasario 9 d., darbai buvo trumpalaikiai ir nepastovūs, nuo 2018 m. iki 2021 m. nuteistasis pakeitė 5 darbovietes, ilgiausiai vienoje darbovietėje išdirbo 3 mėnesius. Nuteistasis teigia, jog užsienyje yra dirbęs statybų srityje oficialius ir neoficialus darbus. Be to, šiuo metu išskiriami pakankamai dideli N. V. finansiniai įsiskolinimai – 25857,66 eurų. Išieškota suma – 46,00 eurai, savanoriškai padengta skola – 0,00 eurų. Pažymėtina, kad darant nusikalstamas veikas be kitų tikslų buvo siekiama ir finansinės naudos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant minėtoms aplinkybėms dėl finansinių įsipareigojimų ir mažos darbinės patirties, abejotina, jog nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad nuteistojo finansiniai įsipareigojai, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams. Be to, kaip matyti nuteistasis neturi nei patvirtintos gyvenamosios vietos, nei patvirtintos darbo vietos. Šios aplinkybės, aukštesniojo teismo vertinimu, tik dar labiau sustiprinimą manymą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę negebės laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

18. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad N. V. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam N. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus N. V. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

20. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam N. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo N. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis