- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-303-491/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00156-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2014 m. gegužės 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu nubaudė Pažeidėją pagal : Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; ATPK 124¹ str. 1 d. 150 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str., Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 26 d. apie 19.42 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui, vengė neblaivumo patikrinimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18, 169 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų V. K. ir J. G. parodymais ir neatsižvelgė į tai, jog policijos pareigūnai, važiuodami iš paskos tamsiu paros metu, neturėjo jokių galimybių matyti, kas vairuoja automobilį. Pažymi, jog įvykio metu buvusios vairavimo sąlygos neleido niekaip matyti asmens, vairuojančio automobilį. Jis neneigia, kad įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tvirtina, jog automobilio tikrai nevairavo ir jau vien tai, kad būdamas neblaivus policijos pareigūnams grasino policijos generaliniu komisaru, rodo, jog būdamas tokio stovio vairuoti tikrai negalėjo. Policijos pareigūnai neapklausė kitų pakeleivių apie tai, kas vairavo automobilį. Mano, jog teismas nepagrįstai skirtingai vertino iš esmės tą pačią aplinkybę, t. y. liudytojo V. K., kuris dirba kartu su juo, parodymus atmetė, o policijos pareigūnų, kurie taip pat dirba kartu, parodymus vertino kaip pagrįstus ir jais rėmėsi. Pažymi, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnai iš karto neapklausė kitų keleivių bei nekvietė jų į skyrių, rodo jų suinteresuotumą. Be to, jokių prieštaravimų tarp liudytojų V. K. ir J. G. parodymų nėra, o teismas visiškai nepagrįstai netiki galimybe per labai trumpą laiką pasikeisti vietomis, kas turėtų būti patvirtinta atliekant eksperimentą (eksperimento nebuvo padaryta), o ne teismo įsitikinimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) – vyresnysis specialistas R. Š. cituoja skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą ir prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi byloje esančiais įrodymais, liudytojų parodymais, atsižvelgė į nustatytas įvykio aplinkybes, tinkamai individualizavo Pažeidėjo atsakomybę ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą iš esmės neigdamas, kad jis vairavo transporto priemonę. Tačiau bylos duomenys neleidžia sutikti su tokiais Pažeidėjo argumentais.
ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Pažeidėjas skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už tai, kad įvažiavo į gatvių sankryžą degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui bei už tai, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 1 d. numatytus pažeidimus, yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus.
Nors Pažeidėjas neigia vairavęs automobilį, tačiau pagal faktines bylos aplinkybes matyti, kad iš tiesų buvo kitaip. Įvykį fiksavę policijos pareigūnai H. S. ir M. K. nuosekliai tiek savo paaiškinimuose, tiek apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog įvykio dieną pastebėjo, kaip automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, nepaisydamas draudžiamo (raudono) šviesoforo signalo įvažiavo į reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, dėl ko jie nusprendė sustabdyti šį automobilį. Policijos pareigūnai pabrėžė, kad automobilis buvo sekamas visą laiką ir iš automobilio niekas negalėjo pasišalinti, ar tuo labiau vairuotojas susikeisti vietomis su šalia sėdinčiu keleiviu, automobilio stiklai nebuvo tamsinti ir viskas gerai matėsi. Tarnybiniu automobiliu jie iš karto privažiavo prie kairės pusės priekinių vairuotojo durelių apie vieno – dviejų metrų atstumu, pamatė už automobilio vairo sėdintį vairuotoją, kuris jam matant staiga išlipo pro vairuotojo dureles. Prie vairuotojo priėjo pareigūnas M. K. ir jį sulaikė. Iš automobilio, pro dešinės pusės dureles (šalia vairuotojo keleivio pusėje ir kitas keleivis sėdėjo už jo) išlipo dar du vyrai, apsirengę tamsiais rūbais ir skubiai pasišalino. Daugiau automobilyje jokių kitų keleivių nebuvo. Tada iš automobilio išlipo ir jis, prisistatė vairuotojui, pasakė sustabdymo priežastį ir pakvietė atsisėsti į tarnybinį automobilį pažeidimo įforminimui. Paprašius vairuotojo (Pažeidėjo) pateikti reikiamus dokumentus, jis jų nepateikė. Apie šį įvykį iškart buvo informuotas policijos komisariato budėtojas. Kilus įtarimams dėl vairuotojo blaivumo (nuo vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas) buvo paprašyta atlikti bendros būklės testą bei neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu. Tačiau vairuotojas kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Pažeidėjas prisipažino, kad sankryžą pravažiavo degant draudžiam (raudonam) šviesoforo signalui, paaiškino, kad vairavo blaivus, o sustojęs nuėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)” ir išgėrė alkoholinių gėrimų. Kadangi jis buvo akivaizdžiai neblaivus, bandė pasišalinti iš tarnybinio automobilio, dėl ko pažeidimo įforminti vietoje nebuvo galimybės, todėl pažeidimo įforminimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Policijos komisariate, dalyvaujant budėtojui A. M., budėtojo padėjėjui E. S. ir operatyvinės grupės tyrėjai J. K., antrą kartą pareikalavo vairuotojo Pažeidėjo atlikti bendros kūno būklės testą neblaivumui nustatyti ir pasitikrinti alkotesterio pagalba neblaivumą. Jis tai daryti vėl atsisakė (5 – 6, 7 – 8, 68 – 69, 71 – 73 b. l.). Be to, policijos pareigūnai J. K., E. S. ir A. M. savo tarnybiniuose pranešimuose, o pareigūnas E. S. ir A. M. ir apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, jog iš policijos pareigūnų H. S. ir M. K. gavo pranešimą apie automobilį, kuris važiavo per sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir kuris buvo sustabdytas. Šio automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus (kalba neriški, judesiai nekoordinuoti, jautėsi sklindantis alkoholio kvapas), tačiau atsisakė tikrintis neblaivumą. Pristatytas į policijos komisariatą vairuotojas taip pat atsisakė tikintis neblaivumą, aiškino, jog yra „(duomenys neskelbtini)“ ir todėl yra viršesnis už visus bei tvirtino tik važiavęs degant raudonam šviesoforo signalui, tačiau esantis blaivus, nors akivaizdžiai matėsi, kad šis asmuo yra neblaivus (4, 9, 10, 70 – 71 b. l.). Taigi, iš pirmiau išdėstytų duomenų akivaizdžiai matyti, kad įvykio metu pastebėjus KET taisykles pažeidžiantį ir per draudžiamą šviesoforo signalą važiuojantį automobilį policijos pareigūnai nusprendė jį sustabdyti. Bandydami tai padaryti jie nebuvo pametę automobilio iš akiračio ir matė, kad iš automobilio niekas negalėjo pasišalinti, vairuotojas ir keleivis susikeisti vietomis. Policijos pareigūnai aiškiai matė prie automobilio vairo sėdintį Pažeidėją, kuris ne tik atsisakė tikrintis neblaivumo, nors buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti), tačiau ir tvirtino, jog važiavo degant neleistinam šviesoforo signalui, bet yra blaivus. Šie policijos pareigūnų paaiškinimai bei parodymai kartu su kitais byloje esančiais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir vaizdo įrašu, papildo vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais, byloje nesant jokių duomenų apie šių pareigūnų suinteresuotumą, priešingai nei tvirtina Pažeidėjas, nėra jokio pagrindo. Vien ta aplinkybė, kad Pažeidėjas įvykio metu buvo ne vienas neleidžia daryti išvados, kad įvykio metu Pažeidėjas automobilio nevairavo. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes atmetami ir apeliacinio skundo argumentai, kad policijos pareigūnai esant sudėtingoms eismo sąlygoms (tamsus paros metas) negalėjo tiksliai įžiūrėti, kas vairavo automobilį. Visi pirmiau išdėstyti duomenys taip pat pagrįstai leidžia atmesti ir apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės vairuotojui ir keleiviui susikeisti vietomis važiuojančiame lengvajame automobilyje bei eksperimento atlikimo, nes visų pirma tai absoliučiai nelogiška – kokia prasmė keistis automobilyje keleiviui su aiškiai neblaiviu asmeniu; kodėl kiti kartu važiavę du asmenys pasišalino iš įvykio vietos, ir pan. Tokia apelianto versija prieštarauja policijos pareigūnų parodymams. Pagaliau, kiekvienos iškeltos Pažeidėjo versijos patikrinimas, esant byloje pakankamai jo kaltę pagrindžiančių kitų įrodymų, nėra nei būtinas, nei privalomas.
Skundžiamame nutarime apylinkės teismas išsamiai bei detaliai aptarė, kodėl nepriima Pažeidėjo iškeltos versijos bei jo prašymu apklaustų asmenų parodymų, už kuriuos liudytojams V. K. ir J. G. net iškeltos administracinės bylos už melagingų parodymų davimą (83 b. l.). Išvadą, kad liudytojas V. K. davė Pažeidėjui palankius parodymus kartu patvirtina ir aplinkybė, jog Pažeidėjas yra liudytojo V. K. darbdavys.
Taigi, byloje esantys ir apylinkės teismo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad Pažeidėjas iš tiesų vairavo automobilį, važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo metu buvo neblaivus (savo neblaivumo neneigia ir pats Pažeidėjas), todėl jis privalėjo pasitikrinti savo girtumą. Tačiau, kaip seka iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir paaiškinimų apylinkės teisme, neigdamas automobilio vairavimo faktą, o tuo pačiu, galbūt, siekdamas išvengti atsakomybės už vairavimą būnant neblaiviu, Pažeidėjas kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą ir tokiu savo elgesiu užkirto policijos pareigūnams galimybę patikrinti jo neblaivumą. Objektyvių priežasčių, dėl kurių Pažeidėjas būtų negalėjęs atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) patikrinimui veiksmų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Tokių aplinkybių apeliaciniame skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo manymu, vienareikšmiškai patvirtina, kad Pažeidėjas visikai pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 1 d. ir 126 str. 4 d. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo motyvų, su kuriais pilnai sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą Pažeidėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2014 m. gegužės 30 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.