Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Tadeuš Osipovič, specialistei Vidai Vanagienei, nuteistajai A. Š., jos gynėjui advokatui Antanui Markūnui, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui- R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (6250 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl 2002-09-23 sąskaitos –faktūros serija GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio serija LAD Nr. 2373423, rangos sutarties Nr. 3 ir darbų priėmimo-perdavimo akto pagal sutartį Nr.3) 80 MGL(10 000 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 120 MGL (15000 Lt) dydžio bauda.

Minėtu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla R. M. atžvilgiu dėl tyčinio dokumentų suklastojimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartimi, patenkinus nuteistosios A. Š. prašymą, ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį A. Š. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31 apgaulingai tvarkė A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) (įm.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) buhalterinę apskaitą, suklastojo oficialius ir buhalterinės apskaitos dokumentus, o būtent: ji, būdama A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) tikrąja nare ir, remiantis 2002-07-27 A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) tikrųjų narių bendro susirinkimo protokolu Nr. 2/02 bei 2003-10-30 įgaliojimu - asmeniu, įgaliotu atstovauti TŪB (duomenys neskelbtini) valdžios ir valdymo institucijose, vesti derybas bendrijos vardu, priimti ir atleisti iš darbo bendrijos darbuotojus, tvarkyti bendrijos turtą, įskaitant pinigines lėšas, priimti valdymo sprendimus, nustatyti bendrijos vidaus taisykles, sudaryti sandorius, atidaryti ir uždaryti bankuose atsiskaitomąsias ir kitas sąskaitas, skirti bendrijos darbuotojams drausmines nuobaudas, atstovauti bendriją teismuose, t.y. būdama TŪB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“ - būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama minėto įstatymo 14 straipsnio nuostatą - ,,už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, siekdama sutrukdyti nustatyti A. Š. tikrosios ūkinės bendrijos (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, 2002 rugsėjo mėn. laikotarpiu tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbų R. M. priklausančiame name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., ir jis bendrijai pinigų nemokėjo, tyčia suklastojo oficialius dokumentus - 2002-09-03 rangos sutartį Nr. 3, 2002-09-03 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 3, sudarytus tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo R. M., buhalterinės apskaitos dokumentus - 2002-09-23 sąskaitą-faktūrą ser. GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderį ser. LAD Nr. 2373423, savo parašu patvirtindama šiuose dokumentuos nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad neva A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) atliko statybos-remonto darbus: apšiltino polisteroliu, apdengė plėvele ir aptinkavo 260 kvadratinių metrų sienų R. M. name, esančiame s.b. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ir neva už atliktus darbus užsakovas R. M. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 14 250 Lt , šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31.

Be to, ji pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad, būdama A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) tikrąja nare ir, remiantis 2002-07-27 A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) tikrųjų narių bendro susirinkimo protokolu Nr. 2/02 bei 2003-10-30 įgaliojimu - asmeniu, įgaliotu atstovauti TŪB (duomenys neskelbtini) valdžios ir valdymo institucijose, vesti derybas bendrijos vardu, priimti ir atleisti iš darbo bendrijos darbuotojus, tvarkyti bendrijos turtą, įskaitant pinigines lėšas, priimti valdymo sprendimus, nustatyti bendrijos vidaus taisykles, sudaryti sandorius, atidaryti ir uždaryti bankuose atsiskaitomąsias ir kitas sąskaitas, skirti bendrijos darbuotojams drausmines nuobaudas, atstovauti bendriją teismuose, t.y. būdama TŪB (duomenys neskelbtini) vadove, laikotarpiu nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostata, kad „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“ - būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą - „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pažeisdama minėto įstatymo 12 straipsnio nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdama to paties įstatymo 14 straipsnio nuostatą - „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 5 dalies nuostatą - „apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų-faktūrų registrus; į juos turi būti įtraukiamos visos išrašytos ir gautos PVM sąskaitos faktūros, kurios išrašytos ne ant specialaus blanko“, pažeisdama minėto įstatymo 79 straipsnio 1 dalies nuostatą - „įvykusių prekių tiekimą ar paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra“, 3 dalies nuostatą - „Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita-faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys“, siekdama sutrukdyti nustatyti A. Š. tikrosios ūkinės bendrijos (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, žinodama, kad pagal 2002-12-13 rangos sutartį, Nr. 6/2002, sąmatą pagal rangos sutartį Nr. 6/2002, 2003-02-15 rangos sutarties Nr. 6/2002 papildymą bei 2002-12-20 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir 2002-12-26 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2, 2002-12-27 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą Nr.3, 2003-01-10 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, 2003-02-01 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 5, 2003-02-04 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 6, 2003-02-20 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 7, 2003-03-05 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 8, 2003-03-15 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 9, 2003-03-30 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 10 ir Nr.11, 2003-04-30 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12, 2003-05-15 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 13, 2003-03-25 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 14, 2003-05-25 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 15, sudarytus tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo A. Š., A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus A. Š., ir kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės parduotas paslaugas ir prekes turi būti išrašyta sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti sąskaitą-faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė sąskaitų-faktūrų, o nuo 2003 m. gegužės mėn. PVM sąskaitos-faktūros, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2002-12-13 pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 2373430 pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš A. Š. pagal rangos sutartį Nr. 6/2002 už atliktus darbus gavo 5000 Lt, įtraukė į TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą) minėtas pinigines įplaukas, 2002-12-27 pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 2373437 pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš A. Š. gavo 11 500 Lt, 2003-01-10 pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 2373438, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš A. Š. gavo 9400 Lt, 2003-02-04 pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 2373439, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš A. Š. gavo 39700 Lt, 2003-03-17 pasirašydama kasos pajamų orderyje ser. LAD Nr. 237343, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš A. Š. gavo 15000 Lt , šiuose orderiuose nurodant apmokėjimo pagrindą 2002-12-13 rangos sutartį Nr. 6/2002, tačiau šių orderių bei pagal juos gautų piniginių įplaukų - 75 600 Lt neįtraukė į A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 80 600 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š. žinodama, kad pagal 2004-03-03 lokalinę sąmatą Nr. 757, priedą prie sąmatos (Nr. 757) Nr.1, 2004-03-28 rangos sutartį Nr. 28, sudarytas tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovų R. U. ir R. U., A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) atliko statybos darbus R. U. priklausančiame name, esančiame s.b. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už R. U. atliktus darbus, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, (baigiasi sąskaita, prasideda pinigai), 2004-03-22 išrašydama kasos pajamų orderį ser. LAD Nr. 2373470, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš R. U. gavo 20000 Lt, 2004-04-05 išrašydama kasos pajamų orderį ser. LAF Nr. 2110801, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš R. U. gavo 3390 Lt, 2004-04-23 išrašydama kasos pajamų orderį ser. LAF Nr.2110804, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš R. U. gavo 603 Lt, 2004-05-31 išrašydama kasos pajamų orderį ser. LAF Nr. 2110805, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš R. U. gavo 1300 Lt, 2004-08-04 išrašydama kasos pajamų orderį ser. LAF Nr. 2110796, pagal kurį A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš R. U. gavo 2300 Lt, visuose orderiuose nurodant, kad pinigai gauti už namo statybą, įtraukė šiuos orderius ir pagal juos gautas pinigines įplaukas bei pinigines įplaukas 2004-04-15 - 10700Lt, 2004-04-29 - 10000 Lt, 2004-05-27 - 11200 Lt, 2004-06-11 - 8000 Lt, 2004-07-15 - 5000 Lt, gautas iš R. U. apmokant namo statybos darbus banko pavedimais, į A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, kasą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 72493 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugas - teisines konsultacijas V. G., žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už V. G. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004-06-21 išrašydama pinigų priėmimo kvitus ser. USA Nr. 3634501 ir Nr. 3634502, pagal kuriuos A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) iš V. G. gavo 2000 Lt ir 1000 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šių kvitų ir pagal juos gautų piniginių įplaukų neįtraukė į A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (kasos knygą, kasą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 3000 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugas - teisines konsultacijas K. T., žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už K. T. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004-07-13 išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634505, pagal kurį TŪB (duomenys neskelbtini) iš K. T. gavo 50 Lt, ir 2004-07-27 išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634506, pagal kurį bendrija iš K. T. gavo 200 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šių kvitų ir pagal juos gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 250 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugas - teisines konsultacijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004-08-12 išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634507, pagal kurį TŪB (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 50 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šio kvito ir pagal jį gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 50 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugas - teisines konsultacijas S. M., žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą įsipareigojimų dydį bei struktūrą tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros už S. M. suteiktas paslaugas, neatvaizduodama bendrijos gautų pajamų buhalterinėje apskaitoje, 2004-10-25 išrašydama pinigų priėmimo kvitą ser. USA Nr. 3634509, pagal kurį TŪB (duomenys neskelbtini) iš S. M. gavo 20 Lt už suteiktas teisines konsultacijas, šio kvito ir pagal jį gautų piniginių įplaukų neįtraukė į bendrijos buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 20 Lt apmokestinamųjų pajamų;

tęsdama nusikalstamą veiką, A. Š., žinodama, kad pagal 2004-08-20 rangos sutartį Nr. 35 bei 2004-09-15 statybos-montavimo darbų pridavimo aktą, sudarytus tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo M. K., A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) atliko statybos remonto darbus M. K. priklausančiame name, esančiame s.b. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus r:, žinodama, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, kad už įmonės suteiktas paslaugas ir parduotas prekes turi būti išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri atspindėtų įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, o už bendrijos gautus pinigus - kasos pajamų orderis, kuris atspindėtų gautas pinigines įplaukas, turėdama pareigą išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderį, siekdama sumažinti įmonės pajamas, nuslėpti bendrijos veiklą, turtą įsipareigojimų dydį bei struktūrą, tyčia neišrašė PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderio M. K. įmokėtiems 3240 Lt už bendrijos jam atliktus darbus, neapskaitė šių pinigų TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registruose (kasoje, kasos knygoje). Tokiu būdu A. Š. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 3240 Lt apmokestinamųjų pajamų, tuo būdu A. Š., neišrašydama sąskaitų - faktūrų, o nuo 2003 m. gegužės mėn. neišrašydama PVM sąskaitų - faktūrų ir kasos pajamų orderių, neįtraukdama kasos pajamų orderių ir gautų piniginių įplaukų į TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus (kasą, kasos knygą), laikotarpiu nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31 TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 159 653 Lt gautų pajamų,

dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

1. Kadangi epizodas dėl teisinių paslaugų suteikimo S. M. pagal įvykdymo datą (2004-10-25) yra paskutinė jai inkriminuojama tariamai nusikalstama veika, ypatingą reikšmę turėjo jos padarymo vietos nustatymas. Pagal minėtą epizodą grynųjų pinigų priėmimo kvitas S. M. buvo išrašytas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ši baudžiamoji byla turėjo būti nagrinėjama Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme.

2. Kaltinamajame akte, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3 punktą, nenurodytos tariamai nusikalstamų veikų padarymo vietos. Be to, teismas taip pat ne visuose tariamai nusikalstamų veikų epizoduose jas nustatė. Tai epizodas dėl rangos sutarties Nr. 3 (su R. M.), epizodai dėl teisinių paslaugų suteikimo S. M., K. T.. Epizode dėl R. M. (BK 300 str.) nei prokuroras, nei teismas nenurodė tariamai įvykdyto dokumentų klastojimo būdo, prokuroras turėjo inkriminuoti keturis atskirus epizodus, o ne sudaryti vieną epizodą iš keturių skirtingų dokumentų tariamo klastojimo, dėl ko liko neišaiškintos esminės šių dokumentų sudarymo ir suklastojimo aplinkybės. Tariamų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį padarinius tiek prokuroras, tiek teismas aprašė, pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose reikalavimų“ 28 punkto reikalavimus.

3. Dėl dalies epizodų (dėl teisinių paslaugų suteikimo S. M., K. T.) ji nuteista, nesant jos kaltę patvirtinančių įrodymų.

4. Tariamos nusikalstamos veikos neteisingai kvalifikuotos kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos vykdymas, siekiant padėti įmonės buhalterėms išvengti baudžiamosios atsakomybės. Visuose inkriminuotuose epizoduose pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį teismas nurodė, jog jos tyčia buvo nukreipta į siekimą „...išvengti mokesčių mokėjimo“, todėl šiuo atveju apgaulingas buhalterinės apskaitos vykdymas turėtų būti ne baigtinis nusikaltimas, o būdas išvengti mokesčių. Mokesčių vengimas jai nėra inkriminuotas, kadangi tokiu atveju kaltinimai turėtų būti pareikšti tik buhalterėms, kurios ir įrašė neteisingus duomenis į įmonės deklaracijas. Epizode dėl rangos sutarties Nr. 3 (su R. M.) nuteistosios veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį - pasitvirtinus nurodytoms aplinkybėms, veika turėtų būti kvalifikuojama kaip nusikalstamu būdu įgytų pinigų, nenustačius jų teisinio šaltinio, legalizavimas (Baudžiamojo kodekso 216 straipsnis), o tariamai suklastoti dokumentai – tokio legalizavimo būdas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji išdėsto ir detalius argumentus dėl šių, apeliantės manymu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, išsamiai analizuodama kiekvieną jai inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodą. Apeliantės teigimu, skundžiamas nuosprendis nepagrįstas surinkta baudžiamosios bylos medžiaga bei akivaizdžiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas R. M. atžvilgiu, siekiant sulaukti senaties termino pastarajam inkriminuojamoje veikoje, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, be to, nerodė jokios iniciatyvos teisingai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, nuosprendyje neaptarė ir neįvertino pastarosios iniciatyva pateiktų papildomų pastarosios nekaltumą patvirtinančių įrodymų.

Apeliantė nurodo, kad ji nuteista kaip ūkio subjekto vadovas – įmonės įgaliotas asmuo, tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje tik dviejuose epizoduose (epizode dėl R. M. ir epizode dėl rangos sutarties Nr.6) teismas nustatė, kad ji neva padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus kaip TŪB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, o kituose – kaip fizinis asmuo.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog ji išteisinta dėl teisinių paslaugų 444 GSB (atstovas R. L.) suteikimo ir dėl dalies D. G. išrašytų kasos pajamų orderių (epizodas su užsakovu R. U.), nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad šios aplinkybės iš kaltinimo šalinamos. Be to, teismas taipogi visuose epizoduose dėl teisinių paslaugų suteikimo pašalino jai pateiktus kaltinimus dėl išrašytų kasas pajamų orderių neįtraukimo į įmonės buhalterinius registrus (kasą, kasos žurnalą), tačiau to nenurodė nuosprendžio motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse.

Apeliantės teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nurodyti konkretūs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje išvardinti veikos padariniai, dėl ko buvo pažeisti 2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose reikalavimų“ 28 punkto reikalavimai, be to, jie nebuvo susieti ir su konkrečiais veiksmais.

Kaip prieštaringus nuteistoji įvardija Vilniaus apskrities VMI patikrinimų poskyrio specialisčių O. V. ir V. Š. parodymus, kuriais remiantis, o taip pat ir 2006-01-09 Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. 06-05-10-75, teismas padarė išvadas dėl jai pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį inkriminuotų nusikalstamų veikų padarinių. Anot apeliantės, nuosprendyje sąmoningai nutylima apie tai, kad minėtas patikrinimo aktas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2006-03-14 sprendimu, kuriuo iš esmės buvo pakeistas įmonės pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo momentas – tokiu momentu buvo laikomas ne sąskaitų – faktūrų ir PVM sąskaitų – faktūrų išrašymo momentas, o atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų surašymas.

Apeliantės teigimu, ikiteisminį tyrimą atlikusi FNTT tyrėja R. K. suklastojo eilę byloje esančių procesinių dokumentų: liudytojų N. K., M. K., I.P., K. T., S. M. apklausų protokolus, o taip pat ir specialisčių O. V. ir V. Š. apklausų protokolus.

Neobjektyvų bylos tyrimą, pasak skundo autorės, patvirtina ir tai, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu baudžiamojoje byloje pastarosios prašymu nebuvo skirta buhalterinė ekspertizė. Be to, teismas nesiėmė jokių priemonių pašalinti prieštaravimus tarp specialisčių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, be to, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp pastarųjų bei liudytojo Š. J. 2007-05-30 teisme duotų parodymų dėl tariamų nusikalstamų veikų padarinių TŪB (duomenys neskelbtini) nustatymo.

Anot nuteistosios, teismas, remdamasis liudytojų buhalterių J. M. bei N. K. parodymais, padarė išvadas, kurios prieštarauja ne tik teismo protokole užfiksuotiems parodymams, bet ir įmonės buhalteriniams dokumentams, byloje surinktai rašytinei medžiagai.

Nuteistoji neigia tvarkiusi TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ką patvirtina ir liudytojų N. K. ir J. M. parodymai. Be to, teismas, konstatuodamas, jog nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu nuteistoji tvarkė TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, nuosprendyje nenurodė, kokie įrodymai tai patvirtina ir kur pasireiškė pastarosios kaip buhalterės buhalterinių dokumentų tvarkymas. Anot apeliantės, jos tariamos nusikalstamos veikos yra sąmoningai neteisingai kvalifikuojamos kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos vykdymas, siekiant padėti įmonės buhalterėms išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Neigdama kaltę dėl sąskaitų faktūrų ir PVM sąskaitų faktūrų neišrašymo užsakovams – fiziniams asmenims ir minėtų sąskaitų faktūrų neįtraukimo į įmonės registrus, nuteistoji teigia, kad sąskaitų faktūrų neišrašymas netrukdė nustatyti ūkinės veiklos rezultatus ir apmokestinti įmonės gautas pajamas. Be to, pagal Apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisykles PVM sąskaita faktūra nenaudojama, kai prekės tiekiamos (paslaugos teikiamos) fiziniam asmeniui, kuris pagal įstatymą nėra apmokestinamasis asmuo.

Anot apeliantės, jos parodymus teismas nepagrįstai įvertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, šią išvadą padarydamas pagal O. V. parodymus apie tai, kad anuliuotos sąskaitos faktūros juridiškai neveiksmingos, pajamoms ar išlaidoms reikšmės neturi, ir atmesdamas kitų esančių baudžiamojoje byloje įrodymų visumą.

Nuteistoji nesutinka su jos nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl rangos sutarties Nr. 3), tvirtindama, jog jie turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 216 straipsnį. Šiuo atveju prokuratūra neturėjo jokio kaltinimams būtino patvirtinimo: nei kompetetingų įstaigų patikrinimo išvadų, nei revizijos akto, nei audito ataskaitos, nei specialisto išvados, dėl ko pastaroji negalėjo būti kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Specialistės, nenustačiusios mokestinio pažeidimo fakto, pateikė, anot nuteistosios, abejotiną išvadą, besiremdamos ne objektyviai nustatytų duomenų pagrindu, bet iš FNTT gauta informacija, kurios nėra baudžiamosios bylos medžiagoje. Be to, netinkamai suformuluotas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, nurodant bendrijos veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpį nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31, kadangi įstatyme numatytas įmonių ataskaitinis laikotarpis yra vieneri kalendoriniai metai ar vienas mėnuo, taigi ir nurodyti padariniai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatomi už konkretų ataskaitinį laikotarpį.

Teigdama, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, nuteistoji nurodo, kad R. M. epizode nėra nustatyta nusikalstamos veikos vieta, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasi dėl minėtų suklastotų dokumentų surašymo datų, kaltinamajame akte neminima apie tai, kad dalį suklastotų dokumentų užpildė D. G..

Be to, apeliantė tvirtina, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas po R. M. „nuoširdaus prisipažinimo“ surašymo. Šie duomenys nebuvo įforminti tarnybiniu pranešimu ir atitinkamai užregistruoti, dėl ko buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

Anot apeliantės, epizode dėl rangos sutarties Nr. 6 taip pat netinkamai suformuluotas kaltinimas, kadangi visi jame nurodyti dokumentai buvo pateikti buhalterei jų įtraukimui į kasos segtuvą ir kasos knygą. Anot apeliantės, ji turėjo būti kaltinama ne sąskaitų faktūrų neišrašymu, bet jų nepagrįstu anuliavimu.

Nuteistoji tvirtina, jog tiek debetinę, tiek ir kreditinę sąskaitas faktūras išrašė ir pasirašė ne ji, o įmonės vardu tai padarė D. G. ir A. Š., dokumentus anuliavo N. K., o į apskaitos dokumentą (kasos knygą) kasos pajamų orderius įtraukė ir likusius turėjo įtraukti buhalterė J. M.. Taigi teismas ją kaip rangos sutarties užsakovę nepagrįstai nuteisė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį.

Apeliantės teigimu, visi pateikti kaltinimai dėl sąskaitų faktūrų ir PVM sąskaitų – faktūrų neišrašymo fiziniams asmenims, tame tarpe ir pagal rangos sutartį Nr. 6, neturi jokio įstatyminio pagrindo.

Dvilypį teismo požiūrį į analogiškus epizodus, tai yra į tai, kad teisinių paslaugų suteikimas 444 GSE bendrijai (atstovas R. L.) buvo pašalintas iš kaltinimo, o rangos sutarties Nr. 28 su R. U. epizode iš kaltinimo buvo pašalintas tik dalies kasos orderių išrašymas, pastaroji vertina kaip teismo neobjektyvumą.

Ginčydama savo kaltę epizode dėl rangos sutarties Nr. 28, apeliantė nurodo, kad ji neteisingai yra kaltinama tokių veiksmų, kurių atlikimo iš jos reikalavo Lietuvos Respublikos Buhalterinių pagrindų įstatymas, padarymu, tai yra tuo, kad išrašė R. U. kasos pajamų orderius ir įtraukė juos į buhalterinę apskaitą. Be to, teismas nuosprendyje neaptarė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo už akių ir VMI viršininko 2006-03-14 sprendimo, kurie patvirtina, jog PVM turi būti apmokestinta tik po grąžinimo užsakovui R. U. likusi pinigų suma, tai yra 42980 Lt, o ne 72493Lt, kaip nurodyta nuosprendyje.

Pateikdama argumentus epizode dėl rangos sutarties Nr. 35, nuteistoji nurodo, kad po rangos sutarties pasirašymo 2004-09-02 M. K. buvo išrašytas kasos pajamų orderis LAF Nr. 2110803 avansiniam mokėjimui 1600 Lt sumai, kuris buvo įtrauktas į kasos knygą už 2004 m. rugsėjo mėnesį, tačiau nei kasos pajamų orderis, nei išrašas iš kasos knygos už 2004 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo ir mokestinio patikrinimo metu nebuvo analizuojami bei vertinami. Teismas nepatikslino apeliantei ikiteisminio tyrimo metu pateiktų kaltinimų ir neteisingai nurodė, jog ji neva neišrašė M. K. kasos pajamų orderio sumai virš 3000 Lt (tiksliai nenurodant M. K. sumokėtos Bendrijai už atliktus darbus sumos) ir neišrašė užsakovui kasos pajamų orderio, kurio jam kaip fiziniam asmeniui ir neprivalėjo išrašyti. Anot skundo autorės, ši jos nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnį.

Epizoduose dėl teisinių konsultacijų suteikimo, anot apeliantės, kaltinimai yra nepagrįsti ir naikintini. Kadangi visuose epizoduose kaltinimai grindžiami tik I.P., K. T. ir S. M. parodymais, teismas, visų pirma, turėjo įvertinti minėtų liudytojų parodymų patikimumą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas skundą palaikė visoje apimtyje, prašė nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistosios A. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis pakeistinas, nes kvalifikuojant nuteistosios veiką netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamojo akto surašymo

Pagrindinis apeliaciniame skunde suformuluotas nuteistosios prašymas yra grąžinti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas formaliai yra galimas, nes Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato galimybę panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamais aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Apeliantė nurodo, kad surašant kaltinamąjį aktą buvo pažeisti šio straipsnio 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1 punktas numato, jog kaltinamajame akte nurodoma teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, 3 punktas reglamentuoja , kad akte turi būti nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, 4 punktas numato, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, o šio straipsnio 5 punktas numato, kad akte turi būti nurodomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinio skundo teiginys, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1, 3, 4, 4, 5 punktų reikalavimus, yra nepagrįstas. Kaltinamajame akte, kuris yra baudžiamojoje byloje, nurodytas ir teismo, kuriam teisminga byla pavadinimas, aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindinai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Įstatymas numato kategorijas bylų, kurios teismingos apylinkių arba apygardų teismams (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 224, 225 straipsniai), baudžiamoji byla, kurioje nuteista A. Š., teisminga apylinkės teismui, apylinkės teismas ir priėmė joje nuosprendį. Teismingumo taisyklės nebūtų pažeistos, jei bylą būtų išnagrinėjęs bet kuris šios pakopos teismas, tačiau šiuo atveju bylą išnagrinėjo teismas, esantis nusikalstamų veikų padarymo teritorijoje. Bylos medžiaga nustatyta, jog A.. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buveinė buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai patvirtina teisme ištirtos aplinkybės, liudytojų parodymai, būtent čia buvo rasti bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai, o adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikus kratą, jokių dokumentų nerasta. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas išnagrinėjo jam teismingą bylą ir teismingumo taisyklės nebuvo pažeistos.

Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, surašant kaltinamąjį aktą išpildyti ir kiti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 23 straipsniu, kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo užbaigiamas ikiteisminis tyrimas. Taigi, kaltinamasis aktas- prokuroro, kaip vienos iš šalių procese, užimama pozicija, jame negali būti sprendžiami klausimai, kurie priklauso teismo kompetencijai ir kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Teismas pagrįstai laikė, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai ir nepasinaudojo Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 232 straipsnio 3 punkte numatyta galimybe perduoti bylą prokurorui. Priimdamas nuosprendį, teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors kaltinamasis aktas adresuojamas teismui, jis reikšmingas ir kaltinamajam, įgyvendinant jo teisę, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 3 dalyje, žinoti, kuo jis kaltinamas. Tokia teisė įgyvendinama ne tik įteikiant įtariamajam kaltinamojo akto nuorašą, bet ir išpildant reikalavimą kaltinamajame akte išdėstyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes taip, kai jos buvo išdėstytos paskutiniame įtarime ir dėl to apklausiant įtariamąjį. Ir šia prasme byloje esančiame kaltinamajame akte bylos duomenys išdėstyti tinkamai.

Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo grąžinti bylą prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto. Tokio pagrindo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, šiame skunde ji iš esmės ginčija nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumą bei nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir argumentuotai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino A. Š. kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

A. Š. tikroji ūkinė bendrija (duomenys neskelbtini) įregistruota 2002-07-08 (t.2, b. l. 131). Bendrijos įsteigimo metu jos veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymas Nr. I-676 (galiojo nuo 1990-10-22 iki 2003-12-31), nuo 2004-01-01 veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos Ūkinių bendrijų įstatymas Nr. IX-1804. 1990 m. įstatymo 3 straipsnis nustatė, kad TŪB yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, 9 straipsnio 3 dalis nustatė, jog bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse, 16 straipsnio 1 dalis nustatė, kad bendrija savarankiškai nustato savo veiklos apskaitos tvarką, atitinkančią šiuos klausimus reglamentuojančias normas. 2003-11-06 įstatymo (galioja nuo 2004-01-01) 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad tikroji ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai, 11 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrijoje turi būti paskirti tikrieji nariai, kurie vykdo Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas (atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių sušaukimą, juridinio asmens veiklos organizavimą duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, šių dalyvių apskaitą, bei veiksmus, nurodytus Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, tai yra, tvarkyti turtą ir visą kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas).

2002-07-27 A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) tikrųjų narių bendro susirinkimo protokole užfiksuota, kad bendrijos tikrieji nariai įgaliojo A. Š. atstovauti bendriją valdžios ir valdymo institucijose, vesti derybas bendrijos vardu priimti ir atleisti iš darbo bendrijos darbuotojus, tvarkyti bendrijos turtą, įskaitant pinigines lėšas, priimti valdymo sprendimus, nustatyti bendrijos vidaus taisykles, sudaryti sandorius, atidaryti ir uždaryti bankuose atsiskaitomąsias ir kitas sąskaitas, skirti bendrijos darbuotojams drausmines nuobaudas (t. 2, b. l. 36). Tokie pat įgaliojimai A. Š. suteikti 2003-10-30 pasikeitus tikrųjų narių sudėčiai (t. 3, b. l. 4). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 17 p. turtas- tai materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi finansinės naudos.

Taigi, A. Š. nuo 2007-07-02 ir pagal įgaliojimą, ir pagal įstatymą buvo asmuo, A. Š. TŪB(duomenys neskelbtini) vykdantis valdymo organo funkcijas, tai yra, ūkio subjekto vadovė, be kita ko turinti pareigą bendrovėje organizuoti buhalterinę apskaitą įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka, saugoti tai patvirtinančius dokumentus, ką numato ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis. Pati nuteistoji, duodama parodymus apeliacinės instancijos teisme, neneigė, kad ji buvo bendrijos vadovė, turėjo bendrijos narių įgaliojimus, tačiau darbuotojams, tame tarpe laikinai dirbusioms buhalterėms, jokių pareigybinių instrukcijų nebuvo paruošusi, vidaus tvarkos taisyklių nenustačiusi. Be to, iš byloje esančių dokumentų kopijų (PVM deklaracijos, metinės pelno mokesčio deklaracijos) matyti, kad visose šiose deklaracijose A. Š. pasirašinėjo kaip vadovė (t.3, b. l. 5-61), dalyje dokumentų- kaip vadovė ir vyriausioji buhalterė (t.3, b. l. 36,54), kasos pajamų orderiuose (t. 2, b. l. 47-50, 53-56, 59-62 ) A. Š. pasirašiusi kaip vyr. finansininkė ir kasininkė, kasos pajamų orderiuose (t. 2, b. l. 51, 52, 57, 58, 63) A. Š. pasirašiusi kaip kasininkė. Tokių dokumentų yra ir daugiau. Tai leidžia daryti išvadą, kad A. Š. ne tik organizavo buhalterinę apskaitą, bet ir pati tą apskaitą tvarkė, ką patvirtino ir byloje apklaustos liudytojai V. K., N. K., J. M.. A. Š. yra tinkamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektas.

A. Š. inkriminuotos veikos padarymo metu neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ( tame tarpe, tikrosios ūkinės bendrijos), apskaitą turėjo tvarkyti vadovaudamiesi Buhalterinės apskaitos įstatymu Nr. IX-574, finansų ministro 2005-02-04 įsakymu Nr. 1k-040 „Dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 „ Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“, Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 719 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo, Finansų ministerijos 2003-01-31 įsakymu Nr. 1K-021 „Dėl išvestinių finansinių priemonių apskaitos metodikos patvirtinimo“, Vyriausybės 2002-05-29 nutarimu Nr. 780 ir 2004-04-09 nutarimu Nr. 407 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“.

2006-01-09 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu Nr. 06-05-10-75 ( t. 3, b. l. 69-111, ) nustatyta, kad patikrinimo metu buvo tikrintas A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas, fizinių asmenų pajamų mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Tikrinimo laikotarpis nuo 2002-07-26 iki 2005-08-31. Patikrinimo aktu nustatyta, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatų bei kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų teisės aktų reikalavimų. Nustatyta, kad nesilaikyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 14 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų, 2002-03-05 PVM įstatymo Nr. IX-751 77 straipsnio, 78 straipsnio 1 dalies, 79 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Akte konstatuota, kad ne visos uždirbtos pajamos apskaitytos buhalterinės apskaitos registruose, dėl ko bendrijoje vyko neapskaitytų grynųjų pinigų cirkuliacija, taip pat konstatuota, kad bendrija nepateikė dalies buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, dalinai nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų, neišsaugojo visų apskaitos dokumentų, dėl to patikrinimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Patikrinimo akte ir prieduose prie patikrinimo akto pateiktos lentelės, iš kurių matyti, kokie konkretūs buhalterinės apskaitos pažeidimai padaryti, jie ir inkriminuoti A. Š. kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės elementai, veikų apimtys sutikslintos sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t.3, b. l. 63-69).

Be Vilniaus valstybinės mokesčių inspekcijos akte nurodytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, ta aplinkybė, kad TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus patvirtina kiti byloje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai, tame tarpe liudytojų N. K., J. M., kurioms buvo pavesta atlikti kai kuriuos buhalterinės apskaitos veiksmus, parodymai. Iš liudytojos N. K. parodymų matyti, kad ji dirbo buhaltere bendrovėje 5 mėnesius, nuo 2003-09-01 iki 2004-02-28, pradėjus dirbti jokie buhalteriniai dokumentai jai nebuvo perduoti, baigus dirbti ji taip pat niekam šių dokumentų neperdavė. N. K. parodė, kad ji užvedė pagrindinius apskaitos žurnalus, nes jie anksčiau nebuvo vedami, taip pat parodė, kad ji matė tik dalį dokumentų, o grynųjų pinigų, kuriuos kaip kasininkė tvarkė A. Š., nė karto neskaičiavo. Liudytoja J. M., dirbusi bendrovėje buhaltere 6 mėnesius, nuo 2004-06-08 iki 2005-01-12 taip pat parodė, kad buhalteriniai dokumentai jai taip pat nebuvo perduoti, jie gulėjo tiesiog kabinete. Ji rado tik kai kuriuos pirminius dokumentus, kasos knygos, kasos dokumentų segtuvo nebuvo, buvo nesutvarkytos avansinės apyskaitos. Nors ji stengėsi sutvarkyti apskaitą, A. Š. neleido jai patikrinti grynųjų pinigų likučio, šie pinigai buvo laikomi pas A. Š. ir D. G. piniginėse. Ši liudytoja taip pat patvirtino, kad bendrovėje ji matė daug sugadintų sąskaitų faktūrų, jai buvo aiškinama, kad taip su užsakovais derinamos sumos, tačiau ji manė, kad apskaitai pateikiamos ne visos sąskaitos- faktūros. Pasiūlius surašyti sąskaitų faktūrų perdavimo aktą, A. Š. atsisakė tai padaryti. Nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, logine seka, jie įvertinti tinkamai kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis. Nors nuteistoji A. Š. apeliaciniame skunde iš esmės neigia savo kaltę, duodama parodymus tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, ji pati pripažino, kad buhalterinę apskaitą bendrovėje ji tvarkė netinkamai. A. Š., pavyzdžiui, parodė, kad įregistravus bendrovę, buhalterinę apskaitą joje tvarkė bendrovėje nedirbanti D. G. motina B. Z., R. M. namo apšiltinimo darbus atliko nelegaliai pasamdyti darbininkai, kas reikštų, kad buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitomas nei jų darbo užmokestis, nei priskaičiuoti mokesčiai, o atlyginama jiems buvo iš nelegaliai cirkuliuojančių pinigų. Nors skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad R. M. namo apšiltinimo darbų bendrovė iš viso neatliko, šių parodymų turinys parodo, kad nuteistoji A. Š. laisvai interpretuoja buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų ir poįstatyminių normų taikymą.

Sprendžiant tai, ar bendrovės buhalterinė apskaitą A. Š. tvarkė aplaidžiai ar apgaulingai, analizuotinas jos tyčios turinys. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog A. Š. nusikalstami veiksmai, pasireiškę tikrovės neatitinkančių (suklastotų) dokumentų įtraukimu į buhalterinę apskaitą epizode su R. M., vėlesniu sąskaitų faktūrų neišrašymu, PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių ir gautų piniginių įplaukų neįtraukimu į apskaitos registrus, buvo ne vienkartiniai, tęsėsi ilgą laiko tarpą ir buvo nukreipti būtent apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pirmieji A. Š. inkriminuoti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės veiksmai susiję su kitų, ne buhalterinės apskaitos dokumentų, suklastojimu, todėl 2002-09-03 rangos sutarties Nr. 3 ir 2002-09-03 darbų priėmimo –perdavimo akto suklastojimas, nurodant ir savo parašu patvirtinant šiuose dokumentuose žinomai neteisingus duomenis apie neva bendrovės (duomenys neskelbtini) atliktus statybos-remonto darbus R. M. name (duomenys neskelbtini) kaime Vilniaus rajone, kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis teisingai kvalifikuota ir pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, nes A. Š. buhalterinę apskaitą tvarkė ne tik kad sąmoningai pažeisdama teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, bet ir darydama kitą nusikalstamą veiką (dokumentų klastojimą). A. Š. tyčia bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkyti sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, konstatuojama ir tęsiant jos nusikalstamus veiksmus, kai apgaulinga buhalterinė apskaita pasireiškė kitais veiksmais, nesudarančiais kitų nusikaltimų sudėties. Apie tai, kad A.. Š. buhalterinę apskaitą tvarkė sąmoningai nesilaikydama norminių aktų, reguliuojančių šią apskaitą, reikalavimų, tai yra, apgaulingai, teismas daro išvadą ir iš to, kad A. Š., turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, galėjo profesionaliai suprasti teisės aktų reikalavimus.

A. Š. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties būtinais elementas yra įstatymo normos numatyti padariniai- negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai nustatyti mokesčių administratoriui atlikus patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir užfiksuoti patikrinimo akte. Iš akto turinio ir specialistų, atlikusių patikrinimą, parodymų akivaizdu, kad dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo pateikta, o duomenys apie dalį bendrovės ūkinių operacijų buvo nustatyti naudojantis kitų organizacijų ar asmenų duomenimis.

Tokiu būdu, byloje surinkti, ištirti ir nuosprendyje įvertinti visi įrodymai, patvirtinantys A. Š. veiksmuose esant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį dėl šio nusikaltimo padarymo ji pagrįstai pripažinta kalta.

A. Š. pagrįstai pripažinta kalta ir padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamojoje byloje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad 2002 rugsėjo mėn. laikotarpiu tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodama, kad A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbų R. M. priklausančiame name, esančiame s.b. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., ir jis bendrijai pinigų nemokėjo, tyčia suklastojo oficialius dokumentus - 2002-09-03 rangos sutartį Nr. 3, 2002-09-03 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą pagal rangos sutartį Nr. 3, sudarytus tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo R. M., be to, suklastojo buhalterinės apskaitos dokumentus - 2002-09-23 sąskaitą-faktūrą ser. GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderį ser. LAD Nr. 2373423, savo parašu patvirtindama šiuose dokumentuos nurodytus žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad neva A. Š. TŪB(duomenys neskelbtini) atliko statybos-remonto darbus: apšiltino polisteroliu, apdengė plėvele ir aptinkavo 260 kvadratinių metrų sienų R. M. name, esančiame s.b. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. ir neva už atliktus darbus užsakovas R. M. A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 14 250 Lt ir šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į TŪB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pasisakė apie dokumentų klastojimo būdą ir aplinkybes, o taip pat įvertino šias nustatytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

A. Š. nuteista už tai, kad dokumentus ji suklastojo 2002 m rugsėjo mėnesį. Veikos padarymo metu atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimą ar panaudojimą numatė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 207 straipsnis (1998-02-03 įstatymo Nr. VIII-617 redakcija). Pagal šios įstatymo normos turinį oficialiu dokumentu buvo laikomas bet koks juridines pasekmes sukeliantis, nustatyta tvarka įformintas dokumentas. 2002-09-03 rangos sutartis Nr. 3 ir tos pačios dienos darbų priėmimo- perdavimo aktas Nr. 3 bei buhalterinės apskaitos dokumentai -2002-09-23 sąskaita- faktūra ir kasos pajamų orderis tokiais dokumentais gali būti laikomi. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojus 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtintam naujam Baudžiamajam kodeksui , Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 ir 5 straipsniais nustatyta veikų, padarytų iki 2003-05-01, perkvalifikavimo tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančius įstatymus asmuo atsako tada, kai naujajame baudžiamajame kodekse už tokio nusikaltimo padarymą numatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nuteistojo padėtis. Veikos padarymo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalies sankcija numatė tokias bausmes: laisvės atėmimą iki trejų metų arba pataisos darbus iki dvejų metų arba baudą, šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato tokias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Įstatymų normos sankcijos skiriasi tik viena bausmės rūšimi, vietoj iš viso naujajame kodekse nebenumatytos pataisos darbų be laisvės atėmimo bausmės, atsirado nauja bausmės rūšis- areštas. Laikytina, kad areštas yra švelnesnė bausmės rūšis negu pataisos darbai be laisvės atėmimo, nes pastarajai bausmei būdingi didesnė valstybinės prievartos apimtis. Taigi, A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį.

Nors A. Š. iš tikro nuosprendyje nustatytu būdu suklastojo visus dokumentus, kurie nurodyti įtarime ir nuosprendyje, tačiau tais atvejais, kai suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį ir 300 straipsnio atitinkamą dalį kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 31 straipsnis). Todėl 2002-09-03 rangos sutarties Nr. 3, 2002-09-03 atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pagal rangos sutartį Nr. 3, sudarytus tarp rangovo A. Š. TŪB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo R. M., suklastojimas yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementas, o buhalterinės apskaitos dokumentų - 2002-09-23 sąskaitos-faktūros GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio LAD Nr. 2373423 –suklastojimas yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties elementas. Kadangi šie nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, toks veikų atskyrimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytas apgaulingas apskaitos tvarkymas- tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Tai tyčinis nusikaltimas, padaromas įvairiais veiksmais- ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių nefiksavimu, dvigubu buhalterinės apskaitos vedimu, buhalterinių dokumentų suklastojimu, o taip pat kitų dokumentų, svarbių buhalterinei apskaitai, suklastojimu ir pan. A. Š. inkriminuotas toks apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas 2002-07-26 – 2005-08-31 laikotarpiu, apskaitą apgaulingai tvarkant įvairiais būdais: įtraukiant į buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus, neįtraukiant buhalterinių apskaitos dokumentų į apskaitos registrus, neišrašant sąskaitų- faktūrų ir neatvaizduojant bendrijos pajamų buhalterinėje apskaitoje. Visi šie būdai detaliai aptarti nuosprendyje, pagrįsti ištirtais bylos duomenimis. Atskirai išskirtas apeliacinio skundo argumentas, kad bendrovė neprivalėjo išrašyti sąskaitų faktūrų fiziniams asmenims, suteikus jiems paslaugas, taip pat yra nepagrįstas, nes tai, kad tokios sąskaitos turėjo būti išrašytos, numato Vyriausybės 2002-05-29 nutarimas Nr. 780 ir 2004-04-09 nutarimas Nr. 407 „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“. Visais atvejais nuteistosios tyčia buvo nukreipta į apgaulingą apskaitos vedimą, todėl nuteistoji skunde be pagrindo teigia, kad jos veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 216 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnį, o dokumentų klastojimas kvalifikuojamas pagal atskirus to klastojimo epizodus.

A. Š. pagrįstai nuteista už tai, kad buhalterinę apskaitą apgaulingai tvarkė 2002-07-26 – 2005-08-31 laikotarpiu, nes būtent už tą laikotarpį mokesčių administratorius, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atliko patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir nustatė buhalterinės apskaitos pažeidimus. A. Š., kaip bendrovės vadovė, jokių patikrinimų nei prasidedant, nei baigiantis finansiniams metams neorganizavo ir nedarė, todėl jokiais kitais intervalais buhalterinės apskaitos vedimo tvarka nefiksuota. Kadangi apgaulingai tvarkant apskaitą inkriminuotu laikotarpiu buvo padarytas ir nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Esant šioms aplinkybėms, atskirai, atsietai nuo viso periodo, apimančio 2002-07-26 – 2005-08-31 laikotarpį, pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį neturi būti kvalifikuojamas apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, padarytas tik klastojant dokumentus. Tos pačios nusikalstamos veikos dvigubas kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį traktuotinas kaip netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas). Todėl nuosprendis keistinas, nuosprendžio dalis, kuria (kaip išdėstyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje) A. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 2002-09-23 sąskaitos faktūros GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio LAD Nr. 2373423) ir nuteista 80 MGL (10 000Lt) bauda, panaikintina. Taip pat panaikintina nuosprendžio dalis, kuria paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirtina nauja subendrinta bausmė.

Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė eilę baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Visų pirma, skunde nurodoma, kad byloje esantis kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 1, 3, 4, 5 punktų reikalavimus. Į šiuos skundo argumentus atsakyta šio nuosprendžio dalyje, kurioje detalizuojami argumentai dėl nuteistosios prašymo gražinti bylą prokurorui, ir padaryta išvada, jog kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Dalis nuteistosios skundo argumentų yra siejama su tuo, kad teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus. Šie skundo argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, nes pagrindžiami tik tokiais teiginiais, kad teismas buvo šališkas, siekė sulaukti senaties termino dėl R. M. inkriminuotos veikos, nerodė iniciatyvos teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylą, nepaskyrė byloje buhalterinės ekspertizės ir pan. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai įvertino įrodymus, padarydamas pagrįstą išvadą apie nuteistosios kaltę. Šių teismo išvadų pagrįstumas smulkiau analizuotas šio nuosprendžio dalyje, kurioje analizuojami skundo argumentai, susiję su nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtimis.

Apeliantės manymu, pašalindamas iš kaltinimo dalį aplinkybių (teisinių paslaugų 444 GSB suteikimas, dalies kasos pajamų orderių išrašymas epizode su R. U.), teismas dėl šios jai inkriminuotos veikos turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir tai turėjo būti nurodyta nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas. Iš kaltinimo pašalintos veikos yra tik nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės elementų dalis, dalies elementų pašalinimas nesugriauna visos nusikaltimo sudėties struktūros ir negali būti pagrindu priimti toje dalyje išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, trukdančių priimti teisingą ir pagrįstą nuosprendį, nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

nuteistosios A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Š. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (epizodas dėl 2002-09-23 sąskaitos faktūros serija GSA Nr. 4201283 ir kasos pajamų orderio serija LAD Nr. 2373423, rangos sutarties Nr. 3 ir darbų priėmimo perdavimo akto pagal sutartį Nr. 3) ir nuteista 80 MGL (10 tūkst. Lt) dydžio bauda bei nuosprendžio dalį, kuria Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 6 dalių pagrindu paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 120 MGL (15 tūkst. Lt ) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę- 100 MGL (12500 Lt ) dydžio baudą.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.