Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-90-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-10
Bylos Nr.
1-90-890/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16655-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
M. G. S.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-90-890/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16655-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Giniotienei,kaltinamajam R. S.,kaltinamojo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai M. G. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atliko 2019 m. liepos 30 d.;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) – galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias privaloma atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 64¹ straipsniu, paskirtas areštas 50 (penkiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsniu, 2020 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 90 (devyniasdešimties) parų trukmės areštas; bausmę atliko 2021 m. sausio 15 d., teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2021 m. gegužės 22 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sugriebė savo motinai M. G. S. už rankų ir stūmė ją, dėl ko pastaroji griūdama atsitrenkė kaire ranka į fotelį, po ko jai atsikėlus, R. S. stūmė M. G. S. dar kartą, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant lovos atsitrenkdama į ją. Tokiu būdu R. S. nukentėjusiajai sukėlė stiprų fizinį skausmą.

Be to, R. S. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent jis 2021 m. rugpjūčio 9 d., laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su motina M. G. S. metu, pastarajai einant iš kambario, sugriebė jai už abiejų ausų, įstūmė atgal į kambarį ir smogė kumščiu ne mažiau trijų smūgių į veidą, po to, sugriebęs ją vėl už ausų bei plaukų, purtė ir pastūmė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų. Po to, nukentėjusiajai gulint, R. S. kumščiais sudavė kelis kartus į įvairias jos kūno vietas, į rankas bei kojas, tempė ją, įkando į kairės rankos rodomąjį pirštą ir užlaužė kairiąją ranką. Tokiais veiksmais R. S. padarė M. G. S. odos nubrozdinimą veide kaktos dešinėje pusėje, kaktikaulio gumburo projekcijoje, masyvią netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu veide kairio antakio, abiejų akių abiejų vokų, nosies nugarėlės ir nosies galo, abiejų skruostų, kairio žando srityje netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą smakro dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio ausies kaušelio priekinio paviršiaus apatinėje dalyje prievijoklio srityje, apvalios formos poodinę kraujosruvą kairiojo peties priekiniame - išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, daugybines smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas kairio žasto vidurinio ir apatinio trečdalio priekiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, I, II ir III delnakaulių bei II ir III delninių sąnarių projekcijoje, kairės rankos II piršto žaizdą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių riboje užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio kelio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame - vidiniame paviršiuje, puslankio, atviro žemyn, formos linijinę paviršinę muštinę žaizdą dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio peties sąnario patempimą, krūtinės ląstos sumušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl 2021 m. gegužės mėnesį motinai M. G. S. sukelto fizinio skausmo nepripažino, o dėl antrojo jam inkriminuoto nusikaltimo – nežymaus motinos sveikatos sutrikdymo - kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gegužės mėnesį M. G. S. purtė už pečių, kad ji nusiramintų. Įvyko šeimyninis nesusipratimas, o ne nusikaltimas. Jis gegužės mėnesį nusipirko televizorių. Per tą naują televizorių mama žiūrėjo serialą, jis jai nedraudė žiūrėti, mamos paprašė antenos kabelio. Tuo metu priešais liftą elektros skydinėje įvyko trumpas jungimas ir dingo elektra. Mama pradėjo klykti, kad jis specialiai išjungė šviesą, kad ji nežiūrėtų serialo. Mama pasakė, kad iškvies policiją, tuomet atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Pareigūnai jo nieko neklausė, užlaužė rankas ir išsivežė. Tada jis grįžo iš areštinės, buvo pirmadienis. Pareigūnai pamatė pas motiną 2 eurų monetos dydžio mėlynę ir jis pareigūnams pripažino, kad mamą pastūmė ir ši susitrenkė, tačiau jis mamos nestūmė, nemušė, nebuvo jokio smurto mamos atžvilgiu. Taip pat rugpjūčio mėnesį jokio smurto nebuvo. Jis su mama kalbėjosi, mama mosikavo rankomis, o jis ją paėmė už rankos ir pasodino. Neneigia, kad 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvo mamą sugriebęs už pečių ir purtė ją, kad ši nusiramintų. Grįždamas namo, paskambino į durų telefoną ir pakilo į devintą aukštą. Mama, jį pamačiusi, pradėjo klykti. Tada jis mamą paėmė už pečių ir pradėjo purtyti, kad ši nusiramintų. Jo mama būna psichozės būsenoje. Tada mama įkišo rankas į jo kelnes ir suspaudė jam kiaušides - dešinį kiaušinį, o jis iš skausmo įkando mamai į pirštą. Tą dieną galbūt ir galėjo suduoti mamai į veidą. Jis su mama gyvena po vienu stogu nuo 2018 metų, nes turėjo galvos traumą ir niekam daugiau nebuvo reikalingas. Jo motina pridarė daug šunybių, bet ji yra jo mama.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina M. G. S. 2021 m. gegužės 24 d., pirmadienį, apie 14:30 val. - 15:30 val. jis nusipirko televizorių ir parsinešė jį namo. Jo motina tuo metu buvo kambaryje ir žiūrėjo serialą. Jis nusinešė televizorių į savo kambarį ir jį pajungė. Tada paprašė mamos duoti anteną nuo televizoriaus, kad galėtų patikrinti, ar veikia nupirktas televizorius. Jo mama pareiškė, kad ji žiūri serialą ir antenos neduos, kol nesibaigs serialas. Jo mama toliau žiūrėjo serialą, o jis pasitikrinęs savo televizorių, įsitikino, kad jis veikė. Jam sėdint kambaryje staiga dingo elektra, tada jis suprato, kad išmušė elektros jungiklius. Mama supyko ir pradėjo sakyti, kad per jį atsijungė elektra ir pareikalavo, kad jis eitų pajungti jungiklius, arba ji iškvies policiją. Jis pasakė, kad ne jis atjungė elektrą, todėl ir nejungs, jeigu jai reikia, tegul eina ir pati pasijungia. Jis nešaukė ant mamos, nesikeikė, jai negrasino. Mama supykusi, galvodama, kad jis atjungė elektrą bute, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai, jį išsivežė į komisariatą, kur jis buvo uždarytas į areštinę. Jam yra problemos su klubo sąnariais, jis jaučia skausmus, kai išgeria vaistus nuo skausmo, tai gali po truputį pavaikščioti. Areštinėje jam vėl prasidėjo skausmai, todėl jam buvo iškviesta greitoji pagalba ir jis buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. namie smurtavo prieš mamą. Jis prieš mamą nesmurtavo, jos nestumdė ir nemušė. Kai mama 2021 m. gegužės 24 d. ji iškvietė policijos pareigūnus dėl atjungtos elektros, jis neturėjo ką pasakyti pareigūnams, todėl ir pamelavo, kad jis ją šeštadienį mušė, nes pareigūnai ant mamos rankos pamatė mėlynę. Mama dažnai kur nors atsitrenkia ar nukrenta ant žemės, taip pas ją atsiranda mėlynės. Kai pareigūnai pamatė mėlynę ant mamos rankos, ji ir pamelavo jiems, kad jis prieš kelias dienas smurtavo, nes norėjo, kad policijos pareigūnai jį išsivežtų. Jis prieš mamą nesmurtavo, jos nestumdė ir nemušė. Savo kaltės jis nepripažįsta. Nei šeštadienį, nei pirmadienį, jis alkoholio nevartojo, tik pirmadienį buvo išgėręs buteliuką širdies lašų „Gudobelė“, nes pas jį yra galvos ir akies trauma bei problemos su klubo sąnariais (1 t., b.l. 114-115). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 10.00 val., jis išėjo iš namų. Namuose pasiliko mama. Jis namo grįžo apie 12.00 val., mama buvo namuose, buto durys buvo atidarytos. Jis užėjo į butą, mama tuo metu stovėjo prie virtuvės ir pasakė, kad pats negalėjo ateiti, tai atsiuntė ir pradėjo šaukti. Jis nesuprato, apie ką ji kalba. Mama jį pamačiusi išbėgo į savo kambarį. Jis grįžęs namo išgėrė du buteliukus po 60 ml vaistų širdies lašų ekstrakto „Gudobelė“, tačiau apsvaigęs nesijautė. Tuo metu, kai mama buvo savo kambaryje, jis užėjo pas ją ir jos paklausė, kas atsitiko. Jis paklausė, kodėl ji klykė, šaukė. Ji pasakė, kad duos jam pinigų, kad jam pačiulps lytinį organą. Tada jis ją nusprendė nuraminti ir griebė abiem rankomis jai už ausų ir ją papurtė apie 5-6 kartus. Tuo metu mama jį pastūmė ir jie abu krito ant lovos. Jiems gulint ant lovos, jis pas mamą pamatė raktą nuo kambario ir jį atėmęs pasakė, kad grąžins, kai ji papasakos, kas atsitiko. Mama prašė grąžinti raktą, bet jis negražino. Pamatė pas mamą kraujo ašarėlę prie kairės akies. Tuo metu mama atsiklaupė ant kelių ir bandė atsegti jo kelnių diržą. Jis to daryti jai neleido. Jis paėmė jai už rankos, ją pakėlė bei kartu nuėjo į vonią nuprausti jai veido. Tuo konfliktas baigėsi. Netrukus mama persirengė ir tuo metu pas juos į butą atvyko policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją, nežino. Prieš atvykstant policijos pareigūnams, pas motiną ant veido pradėjo ryškėti mėlynės, tačiau dėl ko, nežino. Jis mamos nemušė, jo akivaizdoje ji niekur nekrito ir nebuvo susižalojusi. Jis negirdėjo, ką ji aiškino policijos pareigūnams. Jis 2021 m. rugpjūčio 9 d. motinos nemušė, jai į pirštą nekando, kur ji susižalojo pasakyti negalėjo (2 t., b.l. 90-91).

Nukentėjusioji M. G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad R. S. nekenčia policijos pareigūnų ir prokurorų. Kartą sūnus buvo patekęs į policiją ir jam liepė nusirengti, nusiimti trumpikes, jis atsisakė. Būtent nuo to laiko jos sūnus nekenčia policijos pareigūnų. Jis grįžo iš Šiaulių sausio 5 d., buvo piktas ir sužvėrėjęs. Sūnus jai nuo to laiko kasdien sako: „aš tau niekada neatleisiu Šiaulių“. Sūnus pradeda smurtauti, kai išgeria, jam yra depresija. Sūnus su ja gyvena nuo 2002 metų. Iki gegužės 22 d. buvo ir kitų konfliktų. Ji gegužės mėnesį policijos pareigūnus iškvietė ne dėl elektros. Kai sūnus grįžta išgėręs, ji užsirakina savo kambaryje. Tą dieną sūnus telefonu kalbėjo su pažįstamu, nes turėjo eiti ieškoti darbo, tą dieną grįžo išgėręs. Kai ją pastūmė į fotelį, sūnus buvo išgėręs, ji vėl užsirakino savo kambaryje. 2021 m. gegužės 22 d. sūnus išlaužė duris, ji bandė vėl uždaryti duris, bet sūnus ją pastūmė du kartus. Ji sūnui davė pinigų, jis nusipirko cigarečių ir tuomet konfliktas baigėsi. Taip jai atsirado kapeikos didumo mėlynė, kurią labai skaudėjo. Ji gegužės mėnesį iškvietė policijos pareigūnus, nes žiūrėjo televizorių, o sūnus spardė duris. Pamatęs, kad ji nereaguoja, nuėjo ir išjungė elektros saugiklį. Televizorius užgeso. Ji sūnui liepė įjungti elektrą, pagrasino, kad iškvies policiją. Ji bijojo išeiti iš kambario, nes sūnus ją muša. Tada ji iškvietė policiją ir pasakė pareigūnams, kad sūnus smurtavo, išlaužė buto duris ir ją pastūmė. Ji parodė mėlynę. Rugpjūčio mėnesį sūnus vėl grįžo išgėręs, todėl ji užsirakino kambaryje. Sūnus jai pasakė: „eik kurva daryti valgyti“. Ji jam nieko neatsakė. Tada sūnus vėl pradėjo sakyti, kad: „aš niekada tau neatleisiu už Šiaulius“, jai grasino. Ji jau buvo pavalgiusi ir tylėjo, sūnui nieko neatsakė. R. S. kokią valandą grasino, paskui nutilo. Ji pagalvojo, kad sūnus nurimo ar užmigo. Tada ji atidarė savo kambario duris, o sūnus stovėjo prie durų. Sūnus ją griebė už plaukų, tada įvyko grumtynės, kambaryje buvo atidarytas langas. R. S. ją tempė prie atidaryto lango, kad ją išmestų pro langą, ją talžė į kairę veido pusę, įsikišo jos ranką sau į burną ir sukando kairės rankos rodomąjį pirštą, paskui tą pirštą reikėjo siūti. R. S. grumtynių metu jai užlaužė dešinę ranką. Ji stengėsi padaryti taip, kad jis pargriūtų, kad ji turėtų laiko išbėgti ir užsirakintų kambaryje. Tuo metu, kai sūnus jai kando, ji jam kando į pilvą, tada sūnus ją paleido. Ji nelietė sūnaus lytinių organų. Ji sūnų apipylė vandeniu, o jis jai peiliu nupjovė plaukus ir išrovė kuokštą plaukų. Ji pirmiausia jį apipylė vandeniu, paskui jis ją nusitempė į virtuvę ir liepė praustis, jai buvo kruvinas veidas ir prakirsta galva. Sūnus ją virtuvėje apipylė grindims plauti skirtu vandeniu. Tada liepė jai eiti į vonią praustis. Sūnus pasiėmė po stalu padėtą degtinės butelį ir išgėrė du gurkšnius. Po to, R. S. jai į vonią atnešė savo sportinį kostiumą ir konfliktas nurimo. Sūnus liepė jai eiti žiūrėti televizorių. Jis gulėjo viename sofos kampe, ji kitame. Tada ji pastebėjo, kad sūnui vėl užeina ir ji išėjo į koridorių bei užrakino buto duris, kad jis neišeitų. Tada ji paskambino policijai ir pasakė, kad ji negali pareigūnams atidaryti buto durų, nes yra išėjusi iš buto. Policijos pareigūnai pamatė ją sužalotą, tuomet atvažiavo greitoji pagalba, policija išsivežė R. S.. Medikai ją apžiūrėjo tą pačią dieną, darė rentgeno nuotraukas, susiuvo pirštą ir padarė galvos kompiuterinę tomografiją. Jai pasakė, kad kairė ranka turi būti parišta, koja subintuota elastiniu bintu, buvo ir kitų sužalojimų, už kuriuos ji sumokėjo 770 Eur. Kitą dieną paskambino ekspertė, sakė, kad reikia atvažiuoti, ji atsisakė vykti, tada ekspertė atvažiavo su prabangiu automobiliu ir ją nuvežė į ekspertizę. Sūnus jos neatsiprašė, neklausė jos, kaip ji jaučiasi. Ji bijo savo sūnaus, bijo, kad jis grįš.

Motyvuojamoji dalis

2021 m. rugpjūčio 12 d. akistatos protokole užfiksuota kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiosios M. G. S. akistata, kurioje nukentėjusioji M. G. S. patvirtino savo parodymus apie 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio aplinkybes, nurodydama, kad sūnus R. S. ją sumušė ir padarė jai sužalojimus (2 t., b.l. 94-95).

2021 m. liepos 16 d. – 2021 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi (,,body“ kameromis) darytų vaizdo įrašų apžiūra, iš kurių matyti, kaip 2021 m. gegužės 24 d. pagal M. G. S. iškvietimą atvykusiems pareigūnams pareiškėja M. G. S. pasakoja 2021 m. gegužės 22 d. įvykio aplinkybes, nurodydama, jog sūnus R. S. konflikto metu pastūmė ją, o ji griūdama atsitrenkė į fotelio medinę atramą, o po to jis dar kartą ją pastūmė ir ji atsitrenkė į lovą. Ji nurodė, kad jautė fizinį skausmą. Pareigūnai ant nukentėjusiosios kūno (ant rankos) fiksuoja išoriškai matomus sužalojimus (1 t., b.l. 39-46).

2021 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d., apie 02:09 val., buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 18.15 val., GMP pristatė M. G. S., kuri paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.00 val., buvo sumušta gatvėje pažįstamo asmens. Po suteiktos medicinos pagalbos išleista ambulatoriniam gydymui (1 t., b.l. 170).

VĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., 16.45 val., buvo gautas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), kvietėjas – M. G. S.. Kvietimo priežastis: sąmoninga, bet sunkiai kvėpuoja. Moters teigimu, ji apie 2-3 val., buvo užrakinta ir kankinama savo sūnaus, sergančio psichine liga, ant moters stebimos veido, akių poodinės masyvios hematomos, kairės rankos II-o piršto kastinė žaizda, ant viso kūno hematomos, paviršiniai odos įbrėžimai. Preliminari diagnozė - fizinė prievarta (2 t., b.l. 17 ).

Bendro pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip M. G. S. 2021 m. rugpjūčio 9 d., 16.37 val., pranešdama apie įvykį nurodė, jog buvo sumušta sūnaus, kad yra sužalota ir kraujuoja ( 2 t., b.l. 11-13).

2021 m. rugpjūčio 9 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), nukentėjęs asmuo M. G. S. paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d., nuo 14.00 val. iki 16.30 val., kambaryje, kuriame ji laiko skirtingus daiktus, sūnus ją pradėjo kankinti, išvertė kambaryje buvusius daiktus, smurtavo prieš ją, pargriovė ją ant grindų, laikė ją, neleido jai ištrūkti, trenkė daug kartų į įvairias kūno vietas bei veidą, įkando į kairės rankos rodomąjį pirštą, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ant nukentėjusiosios kūno ir veido fiksuoti išoriškai matomi sužalojimai (1 t., b.l. 136-139).

Įvykio vietoje policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi („body“ kameromis) darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2021 m. rugpjūčio 9 d. pagal M. G. S. iškvietimą atvykusiems pareigūnams bei medikams pareiškėja pasakoja įvykio aplinkybes, nurodydama, jog sūnus R. S. konflikto metu ją mušė, tampė už plaukų, kankino, įkando į pirštą (1 t., b.l. 154-158).

2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje ant nukentėjusiosios M. G. S. veido matėsi kraujosruvos (mėlynės), ant dešinės rankos kraujosruvos (mėlynės), kairės rankos rodomojo piršto kraujuojanti žaizda, ant dešinės kojos blauzdos kraujuojanti žaizda (1 t., b.l. 161-168).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. G. S. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: odos nubrozdinimas veide kaktos dešinėje pusėje, kaktikaulio gumburo projekcijoje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu veide kairio antakio, abiejų akių abiejų vokų, nosies nugarėlės ir nosies galo, abiejų skruostų, kairio žando srityse netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro dešinėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio ausies kaušelio priekinio paviršiaus apatinėje dalyje prie vijoklio srityje, apvalios formos poodinė kraujosruva kairio peties priekiniame - išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, daugybines smulkias apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio žasto vidurinio ir apatinio trečdalio priekiniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, I,II ir III delnakaulių bei II ir III delninių sąnarių projekcijoje, kairės rankos II piršto žaizda, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio dilbio vidurinio ir apatinio trečdalių riboje užpakaliniame - vidiniame paviršiuje, apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio kelio priekiniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame - vidiniame paviršiuje, puslankio, atviro žemyn, formos linijinę paviršinė muštinė žaizda dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, kairio peties sąnario patempimas, krūtinės ląstos sumušimas. Smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, tikėtina, spaudžiant rankų pirštais, apvalios formos poodinės kraujosruvos kairio peties ir dešinio kelio srityje gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietu buku neribotu daiktu ar kietu pagrindu, odos nubrozdinimas kaktos srityje gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, linijinė muštinė žaizda dešinėje blauzdoje gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu, ribotą paviršių turinčiu daiktu, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veide gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, o visos kitos netaisyklingos formos poodinės kraujosruvos gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kairės rankos II piršto žaizda gavosi nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto si kietu daiktu, peties sąnario patempimas galėjo gautis nuo kairio peties sumušimo, krūtinės ląstos sumušimas galėjo gautis nuo tiesioginio trauminio poveikio su kietu buku daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Kadangi sužalojimai yra išsidėstę skirtingose kūno srityje, skirtingose kūno pusėse bei įvairiuose plokštumose, todėl jie gautis vienmomentiškai griuvimo ir kritimo metu negalėjo. Visi išvados 1-ame punkte nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (2 t., b.l. 5-6).

Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialo pažymoje nurodyta, kad R. S. filiale gydėsi tris kartus, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė su delyru, priklausomybės sindromas, organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas (2 t., b.l. 107). 2021 m. rugpjūčio 17 d., 2021 m. rugpjūčio 25 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. S. šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sveikatos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam nustatytos psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo ir organinio asmenybės sutrikimo diagnozės, dėl kurių jis galėjo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, suvokti reikšmingas bylai aplinkybės, jas atkurti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo ir teismo metu. R. S. jam inkriminuojamos veikos metu nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam nustatytos psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo ir organinio asmenybės sutrikimo diagnozės. Jis galėjo (gali) suvokti savo atliekamų veiksmų esmę ir galėjo (gali) savo veiksmus valdyti tiek jam inkriminuojamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu. R. S. nereikia taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių. Su R. S. galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje (2 t., b.l. 151-156, 157-162).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis – materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Kaltinamasis R. S. savo kaltę pripažino iš dalies, neigdamas sukėlęs motinai fizinį skausmą 2021 m. gegužės mėnesį, tačiau iš dalies patvirtindamas, kad galėjo 2021 m. rugpjūtį sužaloti savo motiną dėl jos pačios neadekvataus elgesio, kai motina įkišo rankas į jo kelnes ir suspaudė jo kiaušides, tada jis iš skausmo įkando mamai į pirštą. Neneigė, kad tą dieną galbūt ir galėjo suduoti mamai į veidą. Kaltinamojo R. S. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, jo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji M. G. S. viso proceso metu – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką surašymo metu (1 t., b.l. 1-4), apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl abiejų nusikalstamų veikų, akistatos su kaltinamuoju metu, taip pat apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu – nuosekliai nurodė 2021 m. gegužės 22 d. patirto fizinio skausmo bei 2021 m. rugpjūčio 9 d. jos nežymaus sužalojimo aplinkybes, patvirtindama, jog prieš ją smurtavo ir ją sužalojo sūnus R. S.. Viso proceso metu nukentėjusiosios nurodytos esminės konfliktų su kaltinamuoju aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir duodama parodymus teisme, nukentėjusioji M. G. S. nuosekliai nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. ji namie žiūrėjo televizorių, o sūnus R. S. spardė duris. Pamatęs, kad ji nereaguoja, sūnus nuėjo ir išjungė elektros saugiklį, todėl televizorius užgeso. Ji liepė sūnui įjungti elektrą, nes ji iškvies policiją. Ji bijojo išeiti iš kambario, nes sūnus ją muša. Tada ji iškvietė policiją ir pasakė pareigūnams, kad sūnus prieš kelias dienas smurtavo, išlaužė buto duris ir ją pastūmė du kartus. Taip jai atsirado kapeikos didumo mėlynė, kurią labai skaudėjo. Ji policijos pareigūnams parodė mėlynę. R. S. rugpjūčio 9 d. vėl grįžo išgėręs. Ji užsirakino kambaryje. Jis jai pasakė: „eik kurva daryti valgyti“. Ji jam nieko neatsakė. Tada sūnus pradėjo sakyti, kad: „aš niekada tau neatleisiu už Šiaulius“. Ji buvo pavalgiusi ir tylėjo bei su sūnumi nekalbėjo. Sūnus jai kokią valandą grasino, paskui nutilo, o ji pagalvojo, kad jis nurimo ar užmigo. Ji atidarė savo kambario duris, sūnus stovėjo prie durų, griebė ją už plaukų. Tada įvyko grumtynės. Sūnus ją tempė prie lango, kad išmestų ją per langą, ją talžė į kairę veido pusę, įsikišo jos ranką sau į burną ir sukando kairės rankos rodomąjį pirštą, paskui tą pirštą reikėjo siūti. R. S. grumtynių metu jai užlaužė dešinę ranką. Ji stengėsi padaryti taip, kad sūnus pargriūtų, kad ji turėtų laiko pabėgti ir užsirakintų kambaryje. Tuo metu, kai sūnus jai kando, ji jam kando į pilvą, tada šis ją paleido. Ji apipylė R. S. vandeniu, o jis jai su peiliu nupjovė plaukus ir išrovė kuokštą plaukų. Ji pirmiausia jį apipylė vandeniu, paskui jis ją nusitempė į virtuvę, liepė praustis, jai buvo kruvinas veidas ir prakirsta galva. Sūnus ją nutempė į virtuvę ir apipylė grindims plauti skirtu vandeniu, tada jai liepė eiti į vonią praustis. Matė, kaip R. S. pasiėmė po stalu padėtą degtinės butelį ir išgėrė du gurkšnius. Sūnus jai į vonią atnešė savo sportinį kostiumą, konfliktas nurimo, liepė jai eiti žiūrėti televizorių. Sūnus gulėjo viename sofos kampe, ji kitame. Tada ji pastebėjo, kad sūnui vėl užeina ir ji išėjo į koridorių bei užrakino buto duris, kad šis neišeitų. Tada ji paskambino policijai ir pasakė, kad negali buto durų atidaryti, nes durų telefonas bute, o ji išėjusi iš buto. Policijos pareigūnai pamatė ją sužalotą, tuomet atvažiavo greitoji pagalba. Medikai ją apžiūrėjo tą pačią dieną, darė rentgeno nuotraukas, susiuvo pirštą ir padarė galvos kompiuterinę tomografiją.

Abejoti nuosekliais nukentėjusiosios M. G. S. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jos patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą taip pat patvirtina byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), teismui nurodytas įvykių aplinkybes patvirtina 2021 m. liepos 16 d. – 2021 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose nukentėjusioji nurodė 2021 m. gegužės 22 d. kilusio įvykio aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantys 2021 m. rugpjūčio 9 d. VĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti duomenys, 2021 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios kūno apžiūra – ant M. G. S. veido matėsi kraujosruvos (mėlynės), ant dešinės rankos kraujosruvos (mėlynės), kairės rankos rodomojo piršto kraujuojanti žaizda, ant dešinės kojos blauzdos kraujuojanti žaizda. Byloje esanti specialisto išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina 2021 m. rugpjūčio 9 d. M. G. S. padarytus sužalojimus ir konstatuotą sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo atveju, teismas pažymi ir tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji konfliktų su sūnumi neprovokavo, priešingai stengėsi jų išvengti, slėpėsi užsirakinusi kambaryje, bijodama sūnaus R. S. elgesio ir smurtinių pastarojo veiksmų jos atžvilgiu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji atliko kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nebuvo jokio asmeninio konflikto.Taigi, visi aptarti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti nuosekliais nukentėjusiosios M. G. S. parodymais.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties kaltinamojo R. S. parodymai dėl įvykių nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis parodė, kad mama dažnai kur nors atsitrenkia ar nukrenta ant žemės, taip pas ją atsiranda mėlynės. Kai 2021 m. gegužės mėn. pareigūnai pamatė mėlynę ant mamos rankos, ji ir pamelavo jiems, kad jis prieš kelias dienas smurtavo, nes norėjo, kad policijos pareigūnai jį išsivežtų. Jis prieš mamą nesmurtavo, jos nestumdė ir jos nemušė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas dėl 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio parodė, kad prieš atvykstant policijai pas motiną ant veido pradėjo ryškėti mėlynės, tačiau dėl ko, jis pasakyti negalėjo, tvirtindamas, kad mamos nemušė, jo akivaizdoje ji niekur nekrito ir nebuvo susižalojusi, motinai į pirštą nekando, kur ji susižalojo, pasakyti negalėjo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. jau nurodė kitokias įvykių aplinkybes, teigdamas, kad jis 2021 m. gegužės 22 d. mamą purtė už pečių, kad ši nusiramintų, tačiau prieš ją nesmurtavo ir jos nemušė. 2021 m. rugpjūčio 9 d. jis mamą paėmė už pečių ir pradėjo purtyti, kad ji nusiramintų. Aiškino, kad mama įkišo rankas į jo kelnes ir suspaudė jam kiaušides, o jis iš skausmo įkando jai į pirštą, tą dieną galbūt ir galėjo suduoti mamai į veidą. Tokius nenuoseklius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Aplinkybę, jog nukentėjusioji M. G. S. patyrė fizinį skausmą ir buvo sužalota tyčiniais smurtiniais kaltinamojo R. S. veiksmais be nuoseklių nukentėjusios M. G. S. parodymų patvirtina ir 2021 m. gegužės 24 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.l. 1-24), 2021 m. liepos 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b.l. 50-51), 2021 m. liepos 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., 93-95), 2021 m. liepos 24 d. VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės būtinosios pagalbos skyriaus išrašas (1 t., b.l. 97-99), 2021 m. rugpjūčio 9 d. tarnybinis pranešimas (1 t., b.l. 132), 2021 m. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b.l. 136-139), 2021 m. spalio 6 d. – 2021 m. spalio 7 d. apžiūros protokolas (1 t., b.l. 154-158), 2021 m. rugpjūčio 9 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas (1 t., b.l. 161-170), 2021 m. rugpjūčio 12 d specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) joje konstatuoti sužalojimai bei sužalojimų atsiradimo mechanizmas (2 t., b.l. 5-6), 2021 m. rugpjūčio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas (2 t., b.l. 11-13), akistatos protokolas (2 t., b.l. 94-95) ir kiti byloje esantys įrodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog R. S. 2021 m. gegužės 22 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai M. G. S., taip pat jis 2021 m. rugpjūčio 9 d. mušdamas ir kitaip smurtaudamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sukėlė šeimos nariui – motinai M. G. S. - nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo R. S. kaltė padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta teismo aptartais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną M. G. S.. Kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, paskirtas bausmes atlikęs, tačiau turėdamas neišnykusį teistumą, padarė du naujus nesunkius tyčinius nusikaltimus. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. S. teisme savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, tačiau nukentėjusiosios M. G. S. neatsiprašė, byloje pareikšto ieškinio neatlygino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nukentėjusioji pretenzijų sūnui neturėjo, byloje civilinio ieškinio nereiškė, prašė sūnui skirti priverstinį gydymą.

Nors byloje esantis ekspertizės aktas patvirtina, jog R. S. nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo ir organinio asmenybės sutrikimo diagnozė, kita vertus, minėtas aktas patvirtina, jog nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b.l. 151-156, 157-162), todėl nėra jokio teisinio pagrindo šioje byloje taikyti kaltinamajam priverčiamąsias medicinos priemones.

Teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmę ir nustatydamas jos dydį, taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį R. S. charakterizuojančius duomenis – daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b.l. 44-56), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Aptartų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamasis R. S. nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, yra linkęs daryti tyčines nusikalstamas veikas, kaip matyti, išvadų po teismo už tokias pačias veikas paskirtų švelnesnių bausmių nepadarė ir toliau elgiasi nusikalstamai.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį R. S. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, jos dydžius už atskiras nusikalstamas veikas parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį (tris mėnesius) švelnesnės bausmės.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (dvi dienos) (2 t., b.l. 187-188, 192-193) bei laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios ( 3 t., b.l. 1-3, 15-18, 74-76).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, kadangi nepasikeitė jos taikymo sąlygos ir pagrindai.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. S. pareiškė 164,11 eurų dydžio civilinį ieškinį (2 t., b.l. 24-25), reikalaudama atlyginti padarytą turtinę žalą. Ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais ieškovo patirtą žalą dėl nukentėjusiosios M. G. S. gydymo, todėl kaltinamąjį R. S. pripažinus kaltu dėl M. G. S. sužalojimo, ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio žalą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo R. S..

2021 m. lapkričio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo R. S. interesus atstovauti bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo paskirtas advokatė Jovita Usonytė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 167,67 Eur (3 t., b.l. 97-101). Pateiktame pranešime detalizuotos patirtos išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Kaltinamajam R. S. gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamajam byloje paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nėra didelės, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. S..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – 3 (trys) kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje (voke prie I-ojo bylos tomo) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jį nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. gegužės 22 d. fizinio skausmo sukėlimą) laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. rugpjūčio 9 d. nežymų sveikatos sutrikdymą) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. S. paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. liepos 29 d. (dvi dienas) bei laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 9 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir ieškovės naudai iš R. S. priteisti 164,11 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus, 11 ct) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. S. valstybei 167,67 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus, 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui – 3 (tris) kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė