- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e1-689-906/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- G. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 2) prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-07-27 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės apribojimu vieneriems metams;
2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio bei vienuolika mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2020-08-01, 15.30 val., iki 2020-08-03, 14.50 val., išbūtas laikas (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-09-12, apie 17.53 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė motinai V. S. į veido sritį, tokiu būdu V. S. padarė galvos - veido sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.
2020-09-12 apie 17.57 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su J. G. metu, įkando J. G. į dešinės plaštakos II pirštą, taip padarė odos nubrozdinimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą bei kumščiu sudavė jai į veido sritį, tokiu būdu J. G. padarė nosies kaulų lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2020-09-12 buvo išgėręs, pamatė, kad buvusi sugyventinė J. G., kuri buvo atvykusi pas jį, nes kartu važiavo grybauti, pasiėmė telefoną ir kažkam skambino. Kadangi jis supyko ant J. G., nes nežinojo kam ji skambina, norėjo atimti telefoną. Pastaroji jam jo nedavė, todėl panaudojęs fizinę jėgą galėjo įkasti jai į dešinės rankos pirštą bei trenkė per veidą, jam atrodė, kad nestipriai. Nosies sulaužyti J. G. nenorėjo. Kadangi mama V. S. pastoviai vartoja alkoholį, pati ieško priekabių, galėjo ją pastumti, ar ji nugriuvo po jo pastūmimo, pasakyti negali, nes neprisimena, praėjo daug laiko (2 tomas, b. l. 55-56, 57).
Nukentėjusioji V. S. atsisakė prieš sūnų G. P. duoti parodymus ir nurodė, kad J. G. yra buvusi jo sūnaus G. P.sugyventinė. 2020-09-12, J. G. buvo atėjusi pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), abi gėrė sidrą. Ji su sūnumi nesusipyko. Kadangi buvo girta, eidama užsigavo kairę akį, atsitrenkusi darydama kambario duris. Tvirtina, kad sūnus jos nemušęs. Kodėl J. G. kvietė policiją, nežino. J. G. iškvietusi policiją pati išėjo iš buto. Ji nematė, kad J. G. muštųsi su G. P.. Greitoji nebuvo atvažiavusi. J. G. pas ją bute nebegyvena. Atvykus policijos pareigūnams nei J. G., nei sūnaus G. P. namuose nebuvo. Kadangi ji pati susižalojo per girtumą, tvirtina, kad jos sūnus nemušė, ji niekam pretenzijų neturi. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Nukentėjusioji V. S. papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie savo duotų parodų, tvirtina susižalojusi pati. Sūnui G. P. jokių pretenzijų neturi, turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (1 tomas, b. l. 35-36, 47-49).
Nukentėjusioji J. G. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį išskyrė su sugyventiniu G. P., gyvena atskirai, bendro ūkio nebeveda. 2020-09-12, ryte, paskambinęs G. P.pasiūlė važiuoti grybauti. Ji sutiko ir atvažiavo pas G. P. į butą, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso G. P. mamai V. S.. Užėjus į butą, namuose buvo G. P. ir jo mama. Netrukus G. P. paskambino ir jis pasakė, kad atvažiavo vežtis grybauti. Važiuodami grybauti su G. P. vartojo alkoholį. Apie 13.00-14.00 val., grįžo, kadangi nerado grybų. Su G. P. nuėjo į butą, (duomenys neskelbtini), nes jame buvo pasilikusi rūbus. Persirengusi išvažiavo į savo namus, G. P. liko namuose. Išvažiuodama V. S. pasakė, kad dar atvažiuos ir atveš maisto. Apie 15.30 val., su pirkiniais nuėjo pas V. S. į namus, į butą įleido G. P.. V. S. buvo išgėrusi. Tuo metu, G. P. kažkur išėjo. Apie 16.30 val. G. P. grįžo į butą ir užėjo pas mamą į kambarį, pradėjo ant mamos pulti, ją spardyti, V. S. gulėjo lovoje ir nieko jam nesakė. Matė, kaip G. P. spyrė savo mamai V. S. į dešinį šoną bei ranka trenkė į veido sritį, pataikė į akį kairėje pusėje. V. S. pradėjo verkti. Ji G. P. išstūmė iš kambario ir pasakė „nemušk mamos“. Pati liko V. S. kambaryje ir laikė duris, kad neįeitų G. P.. Jis jėga atidarė kambario duris, ji pasakė, kad iškvies pareigūnus, tada G. P. dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veidą ir pataikė į nosį. Nuo gauto smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nuėjo į vonią nusiplauti kraujo. Su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Išėjusi iš vonios dar kartą pasakė, kad kviečia policiją. Tada G. P. bandė iš jos dešinės rankos ištraukti telefoną, kurio jam nedavė, tuomet jis įkando jai į dešinės rankos smilių, jai iš skausmo atleidus pirštus Gi. P. paėmė jos telefoną ir nuėjo į balkoną. Nuėjusi į G. P. kambarį paėmė G. P. telefoną ir surinko pagalbos numerį 112. Operatorei pasakė, kad sugyventinis puola ją ir savo mamą. Balkone buvęs G. P. pamatė, kad ji kalba telefonu, atbėgo ir iš jos rankų ištraukė telefoną, po ko išėjo iš buto. Ji nebuvo įsitikinusi, kad 112 operatorė perdavė policijai, kad yra smurtaujama, todėl nuėjusi į namo antrą aukštą moters varu Svetlana paprašė, kad dar kartą iškviestų policijos pareigūnus. Svetlana išėjusi į laiptinę pasakė, kad iškvietė policiją. Ruošiantis eiti pas V. S. į butą, laiptinėje pamatė policijos pareigūnus, kartu su jais nuėjo pas V. S. į butą. Policijos pareigūnams paaiškino, kad G. P. mušė savo mamą V. S. ir ją, t. y. rankos kumščiu trenkė jai į nosį bei įkando į pirštą. Policijos pareigūnai iškvietė GMP. Atvyko GMP medikai, kurie ją apžiūrėję nusprendė vežti į Respublikinę Klaipėdos ligoninę, kur jai nustatė nosies lūžį ir išleido gydytis ambulatoriškai. Nukentėjusioji J. G. papildomos apklausos metu parodė, kad dėl 2020-09-12 sumušimo G. P. jokių pretenzijų neturi, turtinės, neturtinės žalos nepatyrė, su G. P. kartu nebegyvena nuo 2020 m. vasaros. 2020-09-12 paskambinusi pagalbos numeriu 112 operatorei nurodė, kad muša sugyventinis, vyras, tam, kad policija greičiau atvažiuotų (1 tomas, b. l. 52-55, 66-70).
Liudytojas policijos pareigūnas K. P. parodė, kad 2020-09-12 dirbant Klaipėdos AVPK, iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad bute, (duomenys neskelbtini), yra smurtaujama artimoje aplinkoje. Kartu su Klaipėdos AVPK NVRS tyrėja L. G. nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), namo laiptinės trečiame aukšte juos pasitiko moteris, kuri matėsi akivaizdžiai, kad yra neblaivi, sklido alkoholio kvapas ir nerišliai kalbėjo. Moteris paaiškino, kad bute prieš ją smurtavo draugas, jis šiuo metu yra bute ir galimai muša savo mamą. Moteris parodė butą, kadangi buto durys buvo užrakintos, teko ilgai belsti į duris. J. G. nurodė, kad senyva moteris yra bute kartu su sūnumi, kuris ją muša. Po kurio laiko duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri buvo stipriai neblaivi, sklido stiprus alkoholio kvapas. Senyva moteris ne iš karto suprato, kas vyksta. Užėjus į butą, bute pašalinių asmenų nebuvo. Pradėjus aiškintis aplinkybes, paaiškėjo, kad senyva moteris, tai buto savininkė V. S., o moteris, kuri juos pasitiko laiptinėje, tai J. G., kuri paaiškino, kad atėjus į svečius pas V. S. grįžo pastarosios sūnus G. P., buvęs jos sugyventinis. Jis puolė mušti savo mamą, ji norėjo užstoti V. S., tada G. P. jai trenkė rankos kumščiu į veidą. Vizualiai matėsi, kad J. G. buvo trenkta į veido sritį, matėsi patinusi nosis, kraujo dėmės ant veido. Atvyko GMP darbuotojai, V. S. buvo pasiūlyta, kad ją apžiūrėtų medikai, ji kategoriškai atsisakė ir paaiškino, kad jai viskas gerai. Vizualiai matėsi, kad prieš ją buvo smurtauta. V. S. aiškino, kad sūnus trenkė jai į galvą. Paaiškinti, kur konkrečiai ir kiek kartų sūnus smurtavo, negalėjo, pradėjo verkti ir vis kartojo, kad sūnų myli ir jam jokių pretenzijų neturi. Medikai apžiūrėjo J. G., jos apžiūroje dalyvavo kolegė L. G.. Medikai po apžiūros pasakė, kad J. G. veš į ligoninę. Prieš išvežant, J. G. pareiškė žodžiu, kad ji rašys pareiškimą (1 tomas, b. l. 73-45).
2020-09-12 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad vartojant alkoholį, tarp V. S. ir sūnaus G. P. kilo konfliktas, pastarasis keletą kartų moteriai trenkė į galvą, moteris aiškiai negalėjo paaiškinti, kad atsitiko, nes buvo labai apsvaigusi nuo alkoholio, negalėjo pasakyti savo gimimo datos ir negalėjo pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, dėl įvykio pretenzijų neturėjo. J. G. paaiškino, kad atėjus į svečius pas V. S., kartu buvo jos sūnus G. P., vartojant alkoholį kilo konfliktas. G. P. pradėjo konfliktuoti ir kolioti savo mamą. J. G. bandant juos išskirti, G. P. kelis kartus trenkė J. G. į galvos sritį ir į nosį bei įkando į rankos pirštą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. J. G. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, V. S. alkotesteriu negalėjo pasitikrinti neblaivumo, buvo akivaizdžiai neblaivi, nesiorientavo aplinkoje, negalėjo tiksliai paaiškinti situacijos, GMP atsisakė, ant moters veido matėsi patinimai. Atvykus nurodytu adresu G. P. buvo pasišalinęs (1 tomas, b. l. 1-11).
Bendrojo pagalbos centro duomenimis nustatyta, kad 2020-09-12 telefoninio garso įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji J. G. kviečia policiją, nurodydama, kad ją ir mamą muša sugyventinis, fone girdisi vyro balsas (1 tomas, b. l. 108, 109-111).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamajame garso įraše (2020-09-12 BPC), esančiame kompaktinėje plokštelėje „extreme“, užfiksuoto vyro balsas ir kalba yra tinkama identifikaciniams tyrimams atlikti iš dalies. Tikėtina, kad tiriamajame garso įraše, yra užfiksuotas G. P. balsas ir kalba (1 tomas, b. l. 121-125).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad nukentėjusiosios V. S. apžiūros metu nustatyti sužalojimai kairės akies srityje (1 tomas, b. l. 126-131).
Specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog V. S. apžiūros duomenys rodo į įvykio metu patirtą galvos - veido sumušimą, kuris vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 135).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad remiantis J. G. apžiūros ir pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, J. G. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos II piršte, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 tomas, b. l. 158-159).
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. P. 2020-09-12, apie 17.53 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė motinai V. S. į veido sritį, tokiu būdu šeimos nariui motinai V. S. padarė galvos - veido sumušimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo G. P. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis G. P.2020-09-12 apie 17.57 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto su J. G. metu, įkando J. G. į dešinės plaštakos II pirštą, taip padarė odos nubrozdinimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą bei kumščiu sudavė jai į veido sritį, tokiu būdu J. G. padarė nosies kaulų lūžį, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo G. P. veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis G. P. padarė du tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos baigtos. Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už analogiškas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamas veikas padarė neatlikus ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, administracine tvarka nebaustas (2 tomas, b. l. 19-20), išsiskyręs, dirbantis. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo neblaivumas nustatytas paties kaltinamojo parodymais ir nukentėjusiosios J. G. parodymais.
Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, G. P. už dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis nustatytinas didesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, G. P. bausmės vykdymo laikotarpiu skirtini įpareigojimai - dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir draudimas - vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino tik iš dalies, nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir mažinti paskirtą bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: 2020-09-13, 01.40 val., iki 2020-09-14, 16.20 val. (dvi dienos) (2 tomas, b. l. 32-35), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,60 Eur civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo G. P. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1 tomas, b. l. 84-88). Kadangi kaltinamasis G. P. atlygino padarytą turtinę žalą (2 tomas, b. l. 63), civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė (1 tomas, b. l. 91), todėl procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.
Iki bausmės vykdymo pradžios G. P. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 49-51), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas;
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir G. P. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (septyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-17 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalį, ir G. P. paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: 2020-09-13, 01.40 val., iki 2020-09-14, 16.40 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Procesą dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 37,60 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukti.
Iki bausmės vykdymo pradžios G. P. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti G. P., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.