Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. balandžio 9 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2015-11-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 150 straipsnio 4 dalį (keturios veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, 4, 6 dalis, laisvės atėmimu 4 metams 7 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme, suėmime ir sveikatos priežiūros įstaigoje išbūtas laikas nuo 2006-11-21 iki 2011-07-01 ir nustatyta, kad R. Š. paskirtą bausmę yra atlikęs;

2) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-13 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (dvi veikos).

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-13 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. ir M. Š. pažeidė viešąją tvarką: jie 2024-06-22, apie 00.30 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tilto Priestočio ir Šaulių gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, užpuolė dviračiu važiavusį D. L., t. y. M. Š. tyčia spyrė D. L. į petį, taip priversdamas jį sustoti, po to, suėmęs abiem rankom už striukės, jį stumdė, nugriuvusį D. L. viena ranka apkabinęs per kaklą smaugė, o tuo metu priėjęs R. Š. ne mažiau kaip 6 kartus spyrė D. L. į krūtinę, rankas ir pečius. Po to nukentėjusiajam atsistojus, M. Š. laikant nukentėjusįjį apkabinus per kaklą, R. Š. ne mažiau kaip 7 kartus smogė D. L. stikliniu pilnu buteliu į galvą, sudaužė ant galvos buvusį 107,30 Eur vertės dviratininko šalmą, 101 Eur vertės dviratininko akinius, suplėšė 30 Eur vertės kelnes, o D. L. išsinėrus iš šalmo ir numetus šalmą ant žemės, R. Š., paėmęs šalmą, kelis kartus juo smogė D. L. į galvą, veidą ir rankas. Šiais bendrais veiksmais R. Š. ir M. Š. padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, poodines kraujosruvas dešiniame ir kairiame žastuose, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje blauzdose, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. Š. ir M. Š. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais D. L. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, R. Š. pažeidė viešąją tvarką: jis 2024-06-22, apie 00.50 val., viešoje vietoje – po pėsčiųjų tiltu Priestočio ir Šaulių gatvių sankryžoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia stikliniu pilnu buteliu daužė ir apgadino A. G. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip sugadino jo 941 Eur vertės turtą. Tokiu būdu R. Š. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis R. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, parodė pripažįstantis kaltę dėl A. G. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, kadangi jį apgadino siekdamas apginti savo sūnų, tačiau dėl D. L. užpuolimo ir sumušimo kaltės visiškai nepripažįsta. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Papildomai parodė, kad 2024-06-22 kartu su sūnumi M. Š. buvo darbe, kur dirbo iki 18 val. Po darbo jis (R. Š.) nuėjo pas giminaitį pasiskolinti pinigų, o sūnus, jei gerai pamena, tuo metu buvo kažkur Klaipėdoje. Vėliau, tikslaus laiko neatsimena, jie vėl susitiko netoli Klaipėdos autobusų stoties. Nuėję į autobusų stotį, jie peržiūrėjo autobusų tvarkaraščius ir ieškojo tuščios taros (butelių su užstato simboliu), taip vaikščiojo iki maždaug 20 val. Nusipirkę butelį alkoholio, nusprendė pėsčiomis eiti namo į Skuodą. Apie 00.30 val. eidami jie kalbėjo telefonu per „Messenger“ programėlę: jis – su žmona, o sūnus – su seserimi. Jis (R. Š.) paėjo pėsčiųjų tiltu į priekį, o sūnus nuo jo atsiliko. Tuo metu bekalbėdamas jis išgirdo sūnaus šauksmą: „Kodėl tu mane nutrenkei, už ką?“. Paaiškėjo, kad M. partrenkė dideliu greičiu važiavęs dviratininkas. Jis pats (R. Š.) šio momento nematė, tik girdėjo. Stovėdamas ant tilto, jis pastebėjo, kad tarp sūnaus ir dviratininko kilo muštynės, dviratininkas, nusiėmęs šalmą, juo smūgiavo M.. Jis (R. Š.) nusileido nuo tilto ir bandė juos išskirti, atėmė iš dviratininko šalmą, kad šis juo daugiau netrankytų sūnaus. Jam (R. Š.) juos išskyrus, dviratininkas pasakė kviesiantis policiją, tačiau vietoje to pasikvietė savo draugus. Netrukus automobiliu atvažiavę asmenys pradėjo juos (kaltinamuosius) pulti, pradėjo spardyti sūnų, jį stipriai sumušė. Jam pačiam (R. Š.) buvo suduota į smilkinį, smūgius sudavė automobilio savininkas. Siekdamas išvengti dar didesnio konflikto, jis (R. Š.) nusileido nuo tilto žemyn, tačiau tuo metu keli asmenys puolė jo sūnų. Jis (R. Š.) trumpam buvo praradęs sąmonę, o atsipeikėjęs išgirdo, kaip asmenys kalbėjo, jog mes jo sūnų nuo tilto. Norėdamas nukreipti užpuolikų dėmesį nuo sūnaus, kad jo neužmuštų, jis priėjo prie automobilio ir pradėjo buteliu daužyti jo langus. Kitą dieną abu su sūnumi nuėjo į darbą, tačiau vėliau pastebėjo, kad sūnui yra patinusi šonkaulių sritis, sūnus skundėsi šonkaulių skausmu. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai. Ligoninėje jie nurodė, kad sūnus buvo sumuštas ant tilto. Į policiją dėl to jie nesikreipė. Jis (R. Š.) tikrai D. L. atžvilgiu neatliko jokių smurtinių veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte, – jam nesudavė jokių smūgių, netrenkė nei buteliu, nei šalmu, tik šalmą atėmė ir išskyrė besigrumiančius su sūnumi. Kaltinime nurodytų nukentėjusiojo daiktų taip pat nesugadino. Jei jis būtų ne mažiau kaip 7 kartus stikliniu buteliu ir šalmu smogęs dviratininkui į galvą, pastarajam būtų „ištiškusios smegenys“. Jis (R. Š.) įvykio metu buvo visiškai blaivus, nes buvo išgėręs tik vieną skardinę alaus, o sūnus buvo pavartojęs daugiau alkoholio. Aplinkiniai galėjo klaidingai manyti, kad jis (R. Š.) yra neblaivus, nes daužant automobilio langus, sudužo butelis, ir jis apsiliejo alkoholiu. Policijos nekvietė, nes neturėjo pinigų sąskaitoje, o jo rankos buvo kruvinos dėl to, kad daužydamas automobilio langus, susipjaustė jas stiklo šukėmis. Sutinka atlyginti žalą tik už išdaužtus automobilio langus, t. y. ne daugiau kaip 200 Eur.

Kaltinamasis M. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes, pripažįsta užpuolęs dviračiu važiavusį D. L., panaudojęs prieš jį smurtą, sudaužęs jo akinius, suplėšęs rūbus. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko, be to, įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, bet tikriausiai įvykių seka galėjo būti tokia, kaip nurodyta kaltinime. Jis (M. Š.) kažkiek prisimena apsistumdymą su nukentėjusiuoju ir kad vėliau atvažiavo daugiau asmenų. Pripažįsta, kad jis (M. Š.) buvo visko iniciatorius, spyrė važiavusiam dviračiu nukentėjusiajam, iš anksto su tėvu nesitarė jį sumušti. Bet jo tėvas R. Š. dalyvavo mušant nukentėjusįjį, ir jie bendrais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam. Kad tėvas būtų bandęs šalmu trenkti nukentėjusiajam, jis (M. Š.) nepamena. Dėl savo poelgio gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Abejoja, kad žmogus galėtų taip sulaužyti šalmą, bet yra kaip yra, civilinį ieškinį pripažįsta, žalą nukentėjusiajam atlygins. Įvykio metu pats patyrė šonkaulių lūžius. Jį sužalojo dviratininko pasikviesti asmenys, kai spardė jį gulintį ant žemės.

Nukentėjusysis D. L. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024-06-22 naktį dviračiu važiavo susitikti su draugais. Norėdamas sutrumpinti kelią, pasirinko maršrutą per pėsčiųjų tiltą. Pradėjęs kilti į viršų, prieš posūkį pastebėjo stovintį į turėklus atsirėmusį ir į tolį žiūrintį jaunesnįjį kaltinamąjį M. Š.. Jis (nukentėjusysis) ketino jį apvažiuoti, tačiau šis nieko nesakęs atsisuko ir netikėtai spyrė jam (nukentėjusiajam) iš nugaros į petį. Jį (nukentėjusįjį) „sumėtė“, todėl jis (nukentėjusysis) sustojo ir paklausė kaltinamojo, kodėl šis taip pasielgė. Jis (nukentėjusysis) kaltinamojo niekaip nekliudė, nieko jam nesakė. Kaltinamasis M. Š. iš karto jį puolė, čiupo už striukės, jie susigrūmė ir nukrito ant žemės. Kaltinamasis R. Š., ateidamas nuo tilto viršaus link jų, šaukė, kad „aš viską mačiau, kaip tu partrenkei, kviečiame policiją“, nors jis (nukentėjusysis) nieko nepadarė, ir priėjęs pradėjo jį (nukentėjusįjį) gulintį ant žemės spardyti, o M. Š. ranka laikė jį (nukentėjusįjį) už kaklo prispaudęs prie žemės. Jam (nukentėjusiajam) bandant atsistoti, M. Š. ir toliau jį (nukentėjusįjį) laikė už kaklo, todėl ištrūkti nepavyko, be to, tuo metu jis (nukentėjusysis) dėvėjo šalmą. Tuomet kaltinamasis R. Š., laikydamas rankoje stiklinį butelį, sudavė jam (nukentėjusiajam) smūgius į galvą (šalmą). Siekdamas ištrūkti, jis (nukentėjusysis) atsisegė šalmą, šis nukrito ant žemės, tačiau kaltinamasis R. Š. jį pakėlė ir pradėjo juo jį (nukentėjusįjį) daužyti, jis dengėsi nuo smūgių rankomis, tai pataikė į rankas. Jis pats nesudavė smūgių kaltinamiesiems. Galiausiai jam (nukentėjusiajam) pavyko ištrūkti, kaltinamieji pavargo, jiems pasakė, kad skambina policijai, norėdamas, kad jie atstotų, bet paskambino netoliese buvusiems ir jo laukusiems draugams. Skambino draugams, nes žinojo, kad jie buvo šalia, kitu atveju būtų skambinęs policijai. Į įvykio vietą atvyko trys jo (nukentėjusiojo) draugai – A. (jis vairavo automobilį), J. ir D.. Atvykę jie patraukė kaltinamuosius nuo jo (nukentėjusiojo) ir jo dviračio. Pasitaikius progai pasišalinti, jis (nukentėjusysis) pasiėmė dviratį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Draugai, kiek jis matė, smurto kaltinamųjų atžvilgiu nenaudojo, vėliau jie pasakojo, kad tik išstumdė kaltinamuosius ir viskas. Palaiko civilinį ieškinį dėl 238,30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir prašo jį tenkinti. Įvykio metu buvo sugadintas naujas šalmas, akiniai ir kelnės. Įvykio metu jis buvo blaivus. Iš įvykio vietos pasišalino, nes pasijuto blogai, jam buvo sutrenkta galva, važiuojant namo, jį (nukentėjusįjį) supykino. Kaltinamieji jam pasirodė visiškai girti, tai sprendė iš jų elgesio, veiksmų ir nerišlios kalbos.

Nukentėjusysis A. G. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad vienam iš jo draugų, buvusių kartu tą vakarą, paskambino D. L., nurodė, jog jį užpuolė, ir prašė padėti. Jie tuo metu jau laukė pas juos atvykstančio D. su užvestu automobilio varikliu. Jis (A. G.) buvo automobilio vairuotojas, sulaukę D. skambučio, jie trise nuvyko į nurodytą vietą. Kildami ant tilto, jie pamatė stovinčius D. ir abu kaltinamuosius. Kaltinamieji buvo apstoję D., neleido jam pasiimti dviračio. Nematė, ar tuo metu jie jam kažką darė, grumtynių nematė, tačiau D. vėliau papasakojo, kad važiavo dviračiu, jį nuspyrė nuo dviračio, užpuolė, tada jis paskambino jiems (savo draugams), sakė, jog jis nieko važiuodamas neužkliudė. Įvykio vietoje jie ypatingai didelio atstumo laikėsi nuo vyresniojo kaltinamojo R. Š., kadangi pastarasis rankoje turėjo pilną stiklinį butelį, juo buvo užsimojęs, jie nenorėjo būti sužaloti. Pribėgę jie „prastumdė“ kaltinamuosius, atitraukė juos nuo D.. Stūmė rankomis, jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamuosius neatliko, nesudavė jokių smūgių. D. pasiėmė dviratį, jis (A. G.) dar pažiūrėjo, kad D. tikrai išvažiuotų ir jo dar kartą neužpultų, bet tada kažkas iš draugų pasakė, kad daužo jo (A. G.) mašiną. Tada pamatė, kad kaltinamasis R. Š. su tuo pačiu rankoje laikytu buteliu daužo jo mašiną. Supratęs, kad jo sustabdyti nebespės, ėmė telefonu filmuoti, kad turėtų įrodymus. Galiausiai kaltinamasis buteliu pataikė į automobilio kėbulą, todėl butelis sudužo. Jis (A. G.) kaltinamajam sušuko, ką šis daro, pastarasis pakėlęs galvą pamatė, kad jis (nukentėjusysis) jį mato. Jis (A. G.) nubėgo į tilto apačią prie savo automobilio, bet kaltinamojo ten neberado, nes jis buvo kažkur pasislėpęs. Išgirdęs, kad kažkas šnara krūmuose, jis (nukentėjusysis) su dviem draugais nubėgo į tą pusę. Pasirodo, kaltinamasis atsigulė ant žemės ir pradėjo šliaužti, siekdamas nuo jų pabėgti. Pamatęs, kad jį vejasi, kaltinamasis atsistojo ir pradėjo bėgti. Jie visi užbėgo už pastato ir kaltinamąjį įspraudė į kampą, tačiau pastarasis rankoje tebelaikė nudaužtą butelio kakliuką, todėl dėl savo saugumo jie nusprendė nebesiartinti ir iškviesti policiją. Tuo momentu kaltinamasis nubėgo į netoliese buvusio namo laiptinę ir, nuspyręs akmenį, kuriuo buvo paremtos durys, joje užsidarė. Jis (A. G.) su draugais liko stovėti lauke ir stebėjo, kad kaltinamasis niekur nepasišalintų. Atvykę policijos pareigūnai kaltinamąjį iš laiptinės išsivedė. Kaltinamasis R. Š. tikrai buvo neblaivus, tai matė iš jo veiksmų, judesių. Civilinį ieškinį dėl 1 191 Eur turtinės žalos atlyginimo palaiko, teismui pateikė eksperto vertinimą dėl automobilio remonto kaštų.

Liudytojas D. R. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų R. ir M. Š. nepažįsta, nukentėjusieji D. L. ir A. G. yra jo draugai. Tą vakarą jis (D. R.) leido laiką su draugais J. J. ir A. G. bei laukė atvažiuojančio D. L.. Belaukiant, J. paskambino D. ir nurodė, kad pateko į bėdą. D. nurodžius savo buvimo vietą, jie nieko nelaukę ten nuvažiavo. Atvykę pamatė D., šalia jo ant žemės dviratį bei du kitus asmenis. Asmenys prie D. stovėjo taip, tarsi norėtų jam neleisti pasitraukti iš vietos. Kitų veiksmų tuo metu kaltinamieji neatliko. Jam (D. R.) ir kitiems draugams priėjus prie D., šis atrodė išsigandęs, pasimetęs. Jie kaltinamuosius rankomis patraukė į šoną, kad D. galėtų pasiimti dviratį ir išvažiuoti, jokių smūgių jiems nesudavė, jų nespardė. Po to vienas kaltinamasis liko ant tilto, o kitas nulipo į apačią ir rankoje turėtu buteliu pradėjo daužyti A. automobilio langus. Kai jie visi nusileido į tilto apačią, kaltinamasis, daužęs automobilio langus, pradėjo bėgti. Jie ėmė jį vytis ir tada iškvietė policiją. Jo (liudytojo) manymu, kaltinamieji buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, jie elgėsi neadekvačiai, be to, vienas iš kaltinamųjų turėjo alkoholio pilną butelį. Jie smurto prieš kaltinamuosius nenaudojo, atvykę policijos pareigūnai juos apžiūrėjo, jokių smurto žymių nebuvo užfiksuota. D. L. buvo grįžęs į įvykio vietą, kai atvažiavo policija. D. L. vėliau jam (D. R.) pasakojo, kad važiuojant tiltu, jį sustabdė kaltinamieji, kad jam buteliu kelis kartus trenkė į galvą, sulaužė dviratininko šalmą, akinius.

Liudytojas J. J. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad tą vakarą jis su kitais draugais laukė atvykstančio D. L.. Jo belaukiant, jis (J. J.) sulaukė D. skambučio. D. paskambinęs sakė: „policija, padėkite, užpuolė“, jo balsas drebėjo, jis atrodė išsigandęs. Atvykę į nurodytą vietą, jie pamatė D. ir šalia jo kaltinamuosius, jie stovėjo ant tilto. Jam (J. J.) pasirodė, kad prieš tai vyko kažkoks konfliktas, grumtynės ir tie vyrai D. kažką padarė. Jie tik atskyrė kaltinamuosius nuo D. (atstūmė šiek tiek toliau), bet smurto jų (kaltinamųjų) atžvilgiu nenaudojo. Jis (J. J.) klausė, kas įvyko, kodėl jie puola D.. Besiaiškinant, vienas iš kaltinamųjų liko stovėti ant tilto, o kitas, kuris turėjo stiklinį butelį, nuėjo į apačią ir pradėjo daužyti automobilio langus. Jis (J. J.) pamatė daužomą automobilį ir pradėjo šaukti A., kad daužo jo automobilį, A. pradėjo filmuoti. Kaltinamasis ėmė šalintis nuo automobilio, pradėjo bėgti. Jie jį vijosi, tačiau laikėsi atstumo, nes kaltinamasis kažką turėjo rankoje, lyg butelio šukę. Kaltinamasis įbėgo į namo laiptinę ir joje užsidarė. Jie iškvietė policiją. Ką D. L. pasakojo policijos pareigūnams, jis (J. J.) negirdėjo. Kaltinamieji jam (J. J.) pasirodė neblaivūs, tai sprendė iš jų elgesio, kalbos, stovėsenos (stovėdami jie svirduliavo, jų kalba buvo nerišli). Vėliau po įvykio D. jam pasakojo, kad vyriškiai jį užpuolė – vienas iš vyriškių, D. dviračiu važiuojant per tiltą, jam spyrė, po spyrio jį vyriškiai sumušė.

Iš 2024-06-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. L. parodė, kad 2024-06-22, apie 0.30 val. jį užpuolė ir sumušė du nepažįstami vyrai, kai jis dviračiu norėjo užvažiuoti ant pėsčiųjų tilto Priestočio ir Šaulių g. sankryžoje. Ji sumušė vyras, parvertęs jį ant grindinio, mušė rankomis, o tuo metu priėjo ir kitas vyras ir pradėjo jį spardyti. Jam sužalojo kelius, liko nubrozdinimai, praskėlė lūpą, dėl to jis patyrė fizinį skausmą, sulaužė jo šalmą, kurio vertė 120 Eur, bei motokroso akinius, kurių vertė 75 Eur. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1–12).

Iš 2024-06-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. G. parodė, jog 2024-06-22, apie 00.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie jo automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo nepažįstamas asmuo bei su buteliu išdaužė jo automobilio priekinį, galinį, kairės pusės priekinį bei galinį stiklus, dešinės pusės galinį stiklą. Jam padaryta apie 500 Eur žala. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 13–24).

Iš 2024-06-22 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad prie Šaulių g. 56-to namo, prie viaduko, pirmoje juostoje stovi juodos spalvos automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo priekinis stiklas išdaužtas, taip pat išdaužtas vairuotojo pusės langas, galinis kairės pusės keleivio langas bei galinis stiklas. Galinėse dešinės pusės duryse prie lango stiklo apvado yra įlenkimas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, reikšmingų daiktų nerasta (1 t., b. l. 14).

Iš 2024-06-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-06-22, apie 00.58 val. patruliuojant nustatytu maršrutu ekipaže ,,L1714“, buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, jog adresu Priestočio g. ir Šaulių g. sankryžoje, Klaipėdoje, du asmenys užpuolė žmogų, nusitempė automobilį „Opel Astra“. Vykstant nurodytu adresu, OVS budėtojas patikslino, jog įtariamasis galimai pasišalino link H. Manto g. viaduko, nuvažiavus minėtu adresu, įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo ekipažas ,,L1922“, šalia namo stovėjo trys asmenys, kaip vėliau nustatyta, tai D. R., J. J. bei A. G., o namo laiptinėje buvo R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kurio rankos buvo kruvinos, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus asmens, kas nutiko, jis teigė, jog ėjo su savo draugu ir jį užpuolė nepažįstami asmenys, kaip sužalojo, asmuo dėl savo neblaivumo nepapasakojo, jis nurodė vis skirtingas įvykio aplinkybes, nieko rišlaus bei suprantamo apie įvykį nesugebėjo pasakyti. Asmuo pasitikrinti savo neblaivumą atsisakė. Taip pat asmeniui buvo iškviesti GMP medikai, tačiau asmuo vykti su medikais į gydymo įstaigą atsisakė. Būnant įvykio vietoje pabendrauta taip pat su šalia namo buvusiais A. G., J. J., D. R., kurie buvo blaivūs. Jie nurodė, jog tai R. Š. su dar vienu asmeniu Šaulių g. ir Priestočio g. sankryžoje užpuolė jų draugą D. L., gim. (duomenys neskelbtini), taip jį sužalodami. Asmenys taip pat nurodė, jog R. Š. su stikliniu buteliu išdaužė A. G. priklausančio automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stiklus, taip padarydamas 500 Eur turtinę žalą. Būnant įvykio vietoje, privažiavo ekipažas ,,L1112“, kuris buvo sulaikęs, kaip vėliau nustatyta, M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įvykio aplinkybių tiksliai nenurodė, buvo stipriai neblaivus.

Būnant įvykio vietoje, priiminėjant pareiškimą iš A. G. dėl apgadinto automobilio, priėjo D. L., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo blaivus, teigė, jog jį ant tilto Priestočio g. ir Šaulių g. sankryžoje sumušė asmenys, kaip vėliau nustatyta, M. Š. ir R. Š., taip jį sužalodami. Atvykęs ekipažas ,,L1112“ iš D. L. priėmė pareiškimą dėl sužalojimų. Apžiūrint įvykio vietą, nenustatyta, jog įvykio vieta yra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje bendraujant su A. G., šis teigė, jog mobiliojo ryšio telefonu yra nufilmavęs asmenį, kuris sudaužė jo automobilio langus. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog R. Š. prieina prie automobilio ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas rankoje galimai stiklinį butelį, išdaužia automobilio dešinės pusės galinį stiklą bei nueina nuo automobilio. R. Š., dauždamas automobilio stiklą, galimai tuo metu susipjaustė savo ranką. Minėtas vaizdo įrašas pridėtas prie pareiškimo. Įvykio vietoje filmuota pareigūnų kūno kameromis (1 t., b. l. 131–133).

Iš 2024-06-24 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-06-22, apie 00.56 val. patruliuojant nustatytu maršrutu ekipaže ,,L1922“, buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo, jog adresu Priestočio g. ir Šaulių g. sankryžoje, Klaipėdoje, du asmenys užpuolė žmogų, nusitempė automobilį „Opel Astra“. Atvykus į įvykio vietą, pastebėtas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visi langai buvo išdaužti. Priėjo du asmenys, kaip vėliau nustatyta, D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini). D. R. paaiškino, kad jis su dar dviem draugais atvyko padėti kitam draugui, kurį užpuolė du asmenys. Vieną iš asmenų jo draugai nusivijo link Sportininkų g. D. R. sėdo į policijos tarnybinį automobilį, važiuojant link Sportininkų g., jis pastebėjo savo draugus, tai buvo J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini). Jie nurodė, kad asmuo, kurį jie vijosi, pasišalino į (duomenys neskelbtini) namą. Patekus į namo laiptinę ir užlipus į antrą aukštą, jame buvo pastebėtas asmuo, kaip vėliau nustatyta, R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Asmens rankos buvo sužalotos ir kraujavo, jis nesugebėjo rišliai paaiškinti įvykio aplinkybių ir kaip atsidūrė namo laiptinėje. Visi asmenys perduoti atvykusiems Reagavimo skyriaus ekipažams. Įvykis filmuotas pareigūnų kūno kameromis (1 t., b. l. 134–135).

Iš 2024-06-22 asmens apžiūros protokolo ir jo priedo matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį D. L., užfiksuoti abiejų kelių nubrozdinimai, prakirsta apatinė lūpa (1 t., b. l. 136–141).

Iš 2024-06-26 specialisto išvados Nr. G 535/2024 (03) matyti, kad D. L. nustatytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, poodinės kraujosruvos dešiniame ir kairiame žastuose, kairės alkūnės sąnario srityje, kairiame dilbyje, dešinėje ir kairėje blauzdose, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais) 3–5 parų laikotarpiu iki apžiūros, tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad D. L. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, jie padaryti mažiausiai devyniais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 145).

Iš 2024-06-22 daiktų apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad apžiūrėti D. L. priklausantys daiktai, kurie buvo sugadinti įvykio metu, t. y. šalmas „Lazer“ juodai baltos spalvos, atviro tipo, su snapeliu, bei motokroso akiniai. Šalmo snapelis aplaužytas, sulūžęs vidurinis tvirtinimo elementas bei nulūžęs snapelio dešinys kraštas, kur turėtų būti tvirtinimas, snapelis nesilaiko vietoje. Taip pat ant šalmo matomi smulkūs įbrėžimai. Apžiūrint akinius, matyti, kad juose nėra stiklo (1 t., b. l. 154–160, 161–165).

Iš 2024-10-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2024-06-22 01.03 val. į Priestočio ir Šaulių gatvių sankryžą, Klaipėdoje, atvyksta policijos pareigūnai, juos pasitinka liudytojas D. R., šalia jo akivaizdžiai neblaivus eina M. Š.. D. R. nurodo, kad saugojo, kaip galima suprasti, M. Š., kad jie (kaltinamieji) sudaužė automobilį, ten dar vieną asmenį, sudaužiusį automobilį, saugo du jo draugai, parodo pareigūnams, į kurią pusę jie nuėjo. Pareigūnams kartu su D. R. nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, juos pasitinka A. G. ir J. J.. A. G. nurodo, kad asmuo, sudaužęs automobilį, bandė perlipti tvorą, tačiau jie jam neleido, tuomet šis įbėgo į namo laiptinę ir užsirakino. Pareigūnai laiptinėje randa R. Š., jis pareigūnams teigia, kad pabėgo nuo banditų, kad ėjo tiltu ir matė, kaip užpuolė žmogų, jį partrenkė važiuojant su motocikliuku, sustojo ir ėmė daužyti su šalmu tą girtą žmogų, jis (R. Š.) sakė kviesti policiją, jam atsakė, kad tuoj atvažiuos policija, bet atvažiavo ne policija, o trys „pacanai“. R. Š., rodydamas kairę ranką, sako, kad jam kažką padarė su ranka, gal su peiliu, paskui nurodo, kad trise jį užpuolė, kad tai lauke buvę D. R., A. G. ir J. J.. A. G. įvykio vietoje pareigūnams paaiškina, kad jiems paskambino draugas ir pasakė, jog jį užpuolė du asmenys, todėl jis su draugais atvažiavo automobiliu „Opel“ pažiūrėti, kas ten atsitiko, padėti draugui. Atvažiavus ir užlipus į viršų ant tilto, vienas asmuo pabėgo į apačią, o jie nuėjo pakelti savo draugą, pakėlė jo dviratį (jis gulėjo ant žemės), pradėjo su juo šnekėtis. Būdamas ant tilto, jis (A. G.) atsisukęs pamatė, kad apačioje vyras daužo jo mašiną. A. G. parodo pareigūnams telefonu užfiksuotą vaizdo įrašą. Liudytojas J. J. nurodo, kad asmuo, daužęs automobilį, turėjo butelį, jie kartu su A. G. patvirtina, kad automobilį buteliu daužė R. Š., dėl to ir susikruvino tą ranką. Kadangi R. Š. kažką turėjo rankoje, galimai butelio šukę, todėl arti jo nelindo, laikėsi atstumo. Policijos laukę vaikinai paaiškina, kad jų draugas iš įvykio vietos galimai išsigandęs išvažiavo, patvirtina nevartoję alkoholio, nurodo, kad sulaikyti asmenys yra tėvas ir sūnus. Pareigūnas nurodo, kad reikalingas jų draugas, siekiant išsiaiškinti, dėl ko viskas prasidėjo. A. G. skambina nukentėjusiajam D. L., klausia, kur šis yra, nurodo, jog jie iškvietė policiją, kad dabar jo (D. L.) reikia policijos pareigūnams. Policijos pareigūnams A. G. nurodo, kad D. L. blogai jaučiasi, todėl neatvažiuos. Policijos pareigūnui priėjus prie tarnybinio automobilio, jame sėdintis M. Š. nurodo norintis parūkyti, nurodo, kad jį užpuolė, su paspirtuku važiavo, trenkė per kojas, jis tuo metu kalbėjo telefonu su sese, atėmė telefoną (paskui nurodo, kad telefonas nukrito ant bėgių), bet uždarė jį (M. Š.). M. Š. gestikuliuoja rankomis, tai stoja, tai sėdasi ant automobilio galo, sukinėjasi, kraiposi, visas jo kūnas juda, jokiais kūno skausmais jis nesiskundžia, išorinių sužalojimų nesimato. M. Š. nurodo, kad nepradės aiškintis, sumušė, nusivijo jį ir jo tėvą, išsikvietė policiją, jis su tėvu policijos nekvietė, būtų patys susitvarkę. Į pareigūno klausimą, kas sudaužė „Opel“ automobilį, M. Š. atsako, kad tėvas jau seniau jį sudaužė, M. Š. nurodo nelietęs to automobilio, neįsivaizduoja, kas jį lietė, tėvas irgi nelietė, tėvas nusileido nuo tilto ir bėgo visai į kitą pusę, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį (M. Š.) uždarė į „būdą“.

Antrame vaizdo įraše užfiksuota, kaip R. Š., išėjęs iš (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, pareigūno paklaustas, ar konfliktavo su kuo nors, nurodo su niekuo nekonfliktavęs, kad „tas ir yra, kad be reikalo snukius daužo“. Pareigūnui paklausus, kas nutiko, iš kur pas jį kraujas, kas perpjovė, R. Š. parodo kairį delną, nurodo, kad priėjo trys vaikinai (atvykę D. L. draugai) ir nei iš šio, nei iš to pradėjo daužyti tiltu einant namo. R. Š. nurodo esantis truputį išgėręs. Pareigūnas iškviečia medikus. R. Š. kitiems pareigūnams aiškina: „Su motociklu, ar kaip jis vadinas, ne paspirtukas, bet tokiais dideliais ratais kaip dviratis, ir išdaužė žmogui iš rankų telefoną, telefonas nuskrido, nu ne 50 metrų, bet 30, kaip iki jūsų mašinos, aš tik kalbėjau vaizdu su žmona ir, sakau, jūs tą žmogų nutrenkėt“. R. Š. nurodo, kad atvažiavo vaikinai ir „iš karto va taip man į snukį va čia“, parodo savo veidą. Pareigūnas paklausia, kodėl ir kuo jis apsitaškęs, nes rūbai šlapi, R. Š. atsako nežinantis.

Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnui, esančiam prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, telefonu kitas pareigūnas praneša apie išdaužtus automobilio „Opel Astra“ langų stiklus, po to šis pareigūnas prieina prie R. Š. ir klausia, ar šis ėjo su savo sūnumi. R. Š. atsako, kad ne, „ten vyriškis toks“, jis ėjo vienas. Pareigūnui paklausus, ar jį užpuolę asmenys buvo su mašina, R. Š. atsako nežinantis, jis pats buvo ant tilto, paklausė, kodėl užpuolė tą žmogų, jam pasakė, jog kviečia policiją, jis atsakė, kad gerai, laukia policijos, jie buvo ten aukščiau, o jis žemiau, „atėjo ir bampt vieną tokį į snukį“, rodo platų mostą ranka ir smūgį sau į veidą kumščiu. R. Š. nurodo pabėgęs iš įvykio vietos. Pareigūnas klausia, kur čia viskas buvo, kur jį peiliu padūrė, ar čia prie namo, ar laiptinėje. R. Š. atsako nepajutęs, viskas buvo prie to tilto. R. Š. veda pareigūną už renovuojamo namo, kad parodytų vietą, kur gali būti kraujo, kur ketino perlipti tvorą. Tuo metu prie pareigūno, einančio su R. Š., prieina kitas pareigūnas ir pasako, kad yra vaizdo įrašas, kaip R. Š. daužo automobilio langus. Pareigūnas klausia, ar jis nieko nedarė mašinai, kur jo draugas. R. Š. atsako nematęs, kur tas draugas liko. Pareigūnas aiškinasi, ar visgi jis vienas ėjo, ar su draugu. R. Š. atsako buvęs viršuje ant tilto, o viskas vyko apačioje, jį užsipuolė, o jis ten buvo ne prie ko. Pareigūnai aiškinasi, kelis kartus klausia, ar ten buvo R. Š. sūnus ar brolis, R. Š. tyli ir nieko neatsako, vėliau atsako, jog draugas, kartoja: „Sako, kviečiam policiją, tai kodėl nekvietė, kodėl atvažiavo banditai ir išdaužė su peiliais, su viskuo“. Pareigūnas pastebi, kad iš pradžių nebuvo peilio, dabar jau atsirado. Pareigūnui paprašius R. Š. papūsti į alkotesterį, R. Š. atsisako, sako, kad tai jį užpuolė.

Ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip į pareigūno klausimą, ar jis nedaužė automobilio langų, R. Š. atsako: „Tai pažiūrėsim, kas pirmas daužė“. Pareigūnai kelis kartus paklausia, ar jis daužė ar nedaužė, R. Š. neatsako, sako, jog laukia atvykstančių medikų, ir pasitraukia į šalį. Pareigūnai stebisi R. Š. elgesiu. Vienas iš pareigūnų sako, jog jis „visiškai išplaukęs“, kitas pareigūnas pirmojo klausia, kur R. Š. susipjaustė tą ranką, kitas atsako, jog R. Š. aiškino, kad jam peiliu sužalojo, o pasirodo, kad jis mašinos stiklus daužė.

Penktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip medikai apžiūri R. Š. ranką, jis pareiškia norą važiuoti su medikais, kad jam susiūtų ranką. Kai medikai paprašo pasirašyti, R. Š. nurodo, kad dar neperskaitė, nesirašo, nes neva gydytoja neleidžia jam perskaityti. Su medikais vykti atsisakė, paprašytas pasirašyti, kad atsisako vykti, nesirašo, nurodo gydytojai pildyti kitą formą. Medikai išvyksta. Pareigūnas R. Š. nurodo, kad jis laisvas, atvyks apklausai ir, jeigu turės kažkam pretenzijų, galės pareikšti.

Šeštame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai kalbasi su apgadinto automobilio savininku A. G., klausia, ar jis rašys pareiškimą, A. G. nurodo, kad jam reikia apžiūrėti automobilį, nes jis visiškai nematė, kokie apgadinimai padaryti.

Septintame vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai atvyksta į Priestočio ir Šaulių gatvių sankryžą, Klaipėdoje, kur stovi apgadintas automobilis „Opel Astra“, jį apžiūri ir priima iš A. G. pareiškimą (1 t., b. l. 146–151).

Iš 2024-11-22 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas A. G. pateiktas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Įraše užfiksuota, kaip 2024-06-22 R. Š. buteliu daužo A. G. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152–153).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje, padarymo yra įrodyta. Kaltinamasis M. Š. savo kaltę pripažino visiškai, tačiau teigė aplinkybių gerai neprisimenantis, kaltinamasis R. Š. viso proceso metu neigė smurtavęs prieš D. L., nurodė, kad pastarasis greitai važiuodamas dviračiu partrenkė jo sūnų M. Š., stovėdamas ant tilto, jis (kaltinamasis) pastebėjo, kad tarp sūnaus ir dviratininko kilo muštynės, dviratininkas, nusiėmęs šalmą, juo smūgiavo M.. Jis (R. Š.) nusileido nuo tilto ir bandė juos išskirti, atėmė iš dviratininko šalmą, kad šis juo daugiau netrankytų sūnaus. Jis (R. Š.) nesudavė nei vieno smūgio D. L. nei gulinčiam, nei stovinčiam. Tokie kaltinamojo R. Š. parodymai prieštarauja aptartai įrodomajai bylos medžiagai, yra visiškai paneigiami anksčiau aptartų įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir vertintini kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas remiasi nuosekliais ir aiškiais viso proceso metu nukentėjusiojo D. L. parodymais, kurie kartu su kitais anksčiau aptartais įrodymais sudaro vientisą visumą, sistemą, iš kurios išplaukia kaltinamųjų kaltę jiems inkriminuojamo nusikaltimo padarymu patvirtinančios išvados. D. L. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino, kad jam dviračiu kylant pėsčiųjų tiltu į viršų, ten pasirėmęs į turėklą stovėjo M. Š., pastarasis, prie jo privažiavus, netikėtai spyrė jam į petį, jį (nukentėjusįjį) „sumėtė“, todėl jis (nukentėjusysis) sustojo ir paklausė kaltinamojo, kodėl šis spardosi. Kaltinamasis M. Š. iš karto jį puolė, rankomis sugriebė už rūbų, ėmė tąsyti, ir jie nukrito ant žemės. M. Š. užgriuvo ant jo (nukentėjusiojo), ranka apkabino kaklą ir taip laikydamas smaugė. Tuo metu nuo tilto viršaus atėjo kaltinamasis R. Š. ir pradėjo jį (nukentėjusįjį) spardyti, o M. Š. tuo metu laikė jį (nukentėjusįjį) už kaklo, todėl ištrūkti nepavyko. Po to kaltinamasis R. Š., laikydamas rankoje stiklinį butelį, sudavė jam (nukentėjusiajam) smūgius į galvą (šalmą). Siekdamas ištrūkti, jis (nukentėjusysis) atsisegė šalmą, šis nukrito ant žemės, tačiau kaltinamasis R. Š. jį pakėlė ir pradėjo juo jį (nukentėjusįjį) daužyti. Įvykio metu buvo sulaužytas jo šalmas, sudaužyti akiniai, suplėšytos kelnės. Kaltinamasis M. Š., duodamas parodymus teisme, nurodė pripažįstantis kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes, patvirtino, jog buvo šio įvykio iniciatorius, užpuolė dviračiu važiavusį D. L., taip pat nurodė, kad ir jo tėvas R. Š. dalyvavo mušant nukentėjusįjį. O apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. Š. patvirtino, kad tėvas turėtu buteliu sudavė nukentėjusiajam per šalmą (2 t., b. l. 39). Nors jis ir teigė, kad tėvas labiau gelbėjo jį, tačiau tokie paaiškinimai nepaneigia įrodymų, patvirtinančių R. Š. aktyvų dalyvavimą smurtiniuose veiksmuose, nukreiptuose prieš nukentėjusįjį D. L.. 2024-06-26 specialisto išvadoje Nr. G 535/2024 (03) užfiksuoti duomenys atitinka D. L. parodymus apie sužalojimų jam padarymo mechanizmą (nustatyta, jog nukentėjusiajam padaryti daugybiniai sužalojimai, atsiradę nuo ne mažiau kaip devynių trauminių poveikių). Tokia sužalojimų apimtis ir pobūdis akivaizdžiai rodo ne vienkartinį ar atsitiktinį kontaktą, atsiradusį siekiant išskirti konfliktuojančius asmenis, o intensyvų, tęstinį smurtą, kuris atitinka kaltinime nurodytą veikimo būdą bei paneigia R. Š. teiginius, kad jis tik bandė išskirti konfliktuojančius asmenis ir jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė. Daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti D. L. priklausančių daiktų (šalmo, akinių) sugadinimai logiškai dera su jo parodymais apie smūgiavimą jam tiek stikliniu buteliu, tiek pačiu šalmu. Tai paneigia kaltinamojo R. Š. teiginius, jog jis tokių veiksmų neatliko ir kad tokio pobūdžio nukentėjusiajam priklausančių daiktų sugadinimai negalėjo atsirasti. Taigi, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartų ir ištirtų visuma pagrindžia, jog R. Š. ir M. Š., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurtiniais veiksmais D. L. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. Viešoje vietoje suduodami smūgius ir kitaip smurtaudami prieš nukentėjusįjį D. L. be jokios dingsties, kaltinamieji demonstravo niekinantį požiūrį ir nepagarbą ne tik pačiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, šokiravo, sukėlė išgąstį, parodė akivaizdų visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimą, todėl toks kaltinamųjų elgesys pripažįstamas įžūliu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamųjų veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas nukentėjusiajam, jo turto sugadinimas, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė sutartinai, jų veiksmus jungė tyčia, jie sujungė savo pastangas ir siekė realizuoti jų abiejų bendrą nusikalstamą sumanymą, tiesiogiai bendrais veiksmais dalyvavo vykdydami nusikaltimo objektyviąją pusę. Jie, viešoje vietoje užpuldami ir smurtaudami nukentėjusiojo atžvilgiu, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti kitam asmeniui sukeltas fizinis skausmas, sutrikdyta jo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Tokia kaltinamųjų nusikalstama veika D. L. atžvilgiu tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Teismas taip pat konstatuoja, kad R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia stikliniu pilnu buteliu daužė ir apgadino A. G. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį. Nors pats R. Š. pripažino apgadinęs A. G. priklausantį automobilį, tačiau teigė tai padaręs gindamas savo sūnų M. Š., nes atvykę D. L. draugai pradėjo pulti jo sūnų, tarėsi jį numesti nuo tilto, todėl jis (R. Š.), norėdamas nukreipti užpuolikų dėmesį nuo sūnaus, priėjo prie automobilio ir pradėjo turėtu stikliniu buteliu daužyti jo langus. Tokie jo parodymai taip pat vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigiami aptarta įrodomosios bylos medžiagos visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, išdėstyta rašytine bylos medžiaga. Netgi paties kaltinamojo R. Š. elgesys įvykio metu prieštarauja jo deklaruojamam siekiui apginti sūnų. Nors jis teigia matęs itin pavojingą situaciją ir realią grėsmę sūnaus gyvybei, tačiau nesiėmė elementarių veiksmų tokiai grėsmei pašalinti – pats nekvietė policijos ar kitų pagalbos tarnybų. Pažymėtina, kad pagalbos numeriu galima paskambinti net ir neturint lėšų telefono sąskaitoje, todėl šis kaltinamojo paaiškinimas, kodėl jis nekvietė policijos, laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad kaltinamojo R. Š. iškelta versija apie tariamai prieš jo sūnų panaudotą intensyvų smurtą neatitinka ir jo paties pirminių paaiškinimų policijos pareigūnams įvykio vietoje. Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje R. Š. pareigūnams nenurodė jokių aplinkybių apie tai, jog prieš jo sūnų būtų buvęs naudojamas smurtas ar kad jam būtų grėsęs pavojus būti numestam nuo tilto. Priešingai, jis aiškino matęs, kaip nepažįstamas asmuo buvo partrenktas ir mušamas, t. y. pateikė kitokią įvykio versiją, nesusijusią su tariama būtinybe ginti sūnų, ir apskritai neigė buvęs su juo, teigė buvęs vienas (vaizdo įraše pav. PSS-20240622-010347UTC+0300 nuo 03:25 min.; vaizdo įraše pav. PSS-20240622-011414UTC+0300 nuo 00:17 min.). Be to, R. Š. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams visiškai nieko nenurodė, kad jis daužė vieno iš atvykusių ir neva užpuolusių asmenų automobilį buteliu, taip siekdamas nukreipti jų dėmesį, policijos pareigūnams susipažinus su nukentėjusiojo A. G. darytu vaizdo įrašu ir klausiant R. Š., ar jis daužė automobilį buteliu, pastarasis šios aplinkybės nepripažino, nieko pareigūnams nepaaiškino. Nors kaltinamasis teigė, jog pats buvo sumuštas atvykusių nukentėjusiojo D. L. draugų, tačiau buvo nustatyta tik tai, kad buvo sužalota ir kruvina jo ranka, kurią, kaip paaiškėjo, sužalojo ne atvykę asmenys, kaip iš pradžių kaltinamasis aiškino policijos pareigūnams, bet jis pats susipjaustė stiklo šukėmis daužydamas automobilį. Kitų neva padarytų sužalojimų nei policijos pareigūnams, nei atvykusiems medikams jis nerodė, jais nesiskundė, apskritai atsisakė vykti su medikais. Pastebėtina, kad pats M. Š., nors ir teigė, kad jį sumušė atvykę nukentėjusiojo D. L. draugai, dėl to jis patyrė sužalojimus, įvykio vietoje nesikreipė pagalbos, nerodė jokių sužalojimų, nors medikai buvo iškviesti. 2024-10-25 kitų objektų apžiūros protokole, peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje darytus vaizdo įrašus, užfiksuota, kad M. Š. gestikuliuoja rankomis, tai stoja, tai sėdasi ant automobilio galo, sukinėjasi, kraiposi, visas jo kūnas juda, jokiais kūno skausmais jis nesiskundžia, išorinių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 148). Visa tai paneigia kaltinamųjų nurodomas aplinkybes apie tariamai jų atžvilgiu įvykio metu panaudotą fizinį smurtą bei patvirtina, kad nebuvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, nebuvo jokios akivaizdžios, realios grėsmės kaltinamojo M. Š. sveikatai ar gyvybei, kuri būti pateisinusi R. Š. atliktus vandališkus veiksmus nukentėjusiojo A. G. turto atžvilgiu. Priešingai, R. Š. veiksmai po įvykio (bandymas pasišalinti, slėptis namo laiptinėje), nenuoseklūs, prieštaringi paaiškinimai policijos pareigūnams rodo jo suvokimą apie savo veiksmų neteisėtumą ir siekį išvengti atsakomybės už juos, o ne veikimą būtinosios ginties sąlygomis. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai, agresyvūs ir atitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius. Viešoje vietoje be jokios dingsties stikliniu pilnu buteliu daužydamas nukentėjusiojo A. G. automobilį, R. Š. demonstravo niekinantį požiūrį ir nepagarbą ne tik pačiam nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams bei aplinkai, šokiravo, sukėlė išgąstį, parodė akivaizdų visuotinai priimtų elgesio normų ignoravimą, todėl tokie kaltinamojo veiksmai pripažįstami vandališkais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį. Duomenų, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (pvz., būtų buvusi nutraukta ar sutrikdyta kokių nors trečiųjų asmenų darbinė veikla ar poilsis), byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Kaltinamojo veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nukentėjusiojo turto sugadinimas, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. R. Š., viešoje vietoje niokodamas svetimą turtą stebint kitiems asmenimis, suvokė, kad veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to gali būti sugadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Tokia kaltinamojo R. Š. nusikalstama veika A. G. atžvilgiu tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmių skyrimo

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką D. L. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai), nusikalstamą veiką A. G. atžvilgiu irgi padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamasis R. Š. nepripažino jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padaręs būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau šią aplinkybę teismas pripažįsta esant įrodyta, remdamasis nukentėjusiųjų, liudytojų ir pačių kaltinamųjų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose, policijos pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota informacija.

Spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis M. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nukreiptą į viešąją tvarką, papildomas šio nusikaltimo objektas – kito žmogaus sveikata, svetimas turtas. Nusikaltimu padaryta turtinė žala nukentėjusiajam, ji nėra atlyginta. Jis anksčiau vieną kartą teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-13 nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, jis taip pat baustas administracine tvarka daugiausia už turtinio pobūdžio nusižengimus, nesumokėjęs visų paskirtų baudų, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, atsiprašė nukentėjusiojo. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 6 mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Kaltinamasis R. Š. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, nukreiptus į viešąją tvarką, papildomi šių nusikaltimų objektai – kito žmogaus sveikata bei svetimas turtas. Nusikaltimais padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems, ji nėra atlyginta. Kaltinamasis anksčiau teistas už labai sunkius nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šioje byloje aptariamus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už minėtus labai sunkius nusikaltimus (BK 97 straipsnio 8 dalis), praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-05-13 nuosprendžio priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigęs, jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, jų garbės ir orumo pažeminimą (įžeidžiant necenzūriniais žodžiais, apspjaunant), už tai paskirtos baudos nesumokėjęs, nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą (smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno sritis tiek kojomis, tiek buteliu, šalmu, vandališkais veiksmais niokojo svetimą turtą), jų padarymo aplinkybes (nusikalstamus veiksmus atliko be jokios realios dingsties), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamasis linkęs smurtauti, gadinti svetimą turtą, elgtis agresyviai, iššaukiančiai, jam anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Todėl šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus kaltinamajam paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir R. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas, nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Kaltinamajam R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis D. L. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 62–63), kuriuo prašė priteisti 238,30 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas jo 107,30 Eur vertės dviratininko šalmas, 101 Eur vertės dviratininko akiniai bei suplėšytos 30 Eur vertės kelnės. Į bylą pateikti kvitai patvirtina nukentėjusiojo patirtas išlaidas, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamųjų M. ir R. Š. kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamųjų neteisėtos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamųjų M. Š. ir R. Š. solidariai nukentėjusiojo D. L. naudai priteistina 238,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. G. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 83–118), kuriuo prašė priteisti 1 191 Eur turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad įvykio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žala padaryta apgadinant transporto priemonę sudaro 941 Eur, o atliktas apgadinimų vertinimas – 250 Eur. Nors kaltinamasis R. Š. teigė, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes nukentėjusysis prašo priteisti didesnę sumą nei realiai padaryta žala, teismas su tokia kaltinamojo pozicija nesutinka. Teismas neturi pagrindo netikėti į bylą pateiktos 2024-07-22 UAB „Pajūrio autorika“ automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos duomenimis, kadangi ši ataskaita yra parengta specialisto, turinčio atitinkamas žinias ir kompetenciją, joje išsamiai įvertinti transporto priemonės sugadinimai, nustatytas jų pobūdis bei remonto kaštai. Nesutikdamas su civiliniu ieškiniu, pats kaltinamasis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie sukeltų pagrįstų abejonių dėl vertinimo ataskaitoje nurodytų duomenų teisingumo. Vien deklaratyvūs teiginiai apie galimai padarytą mažesnę žalą negali būti laikomi pakankamu pagrindu mažinti priteistino žalos atlyginimo dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad transporto priemonės remontas turi būti atliekamas taip, kad būtų atkurta iki įvykio buvusi jos būklė, todėl į atlygintinos žalos sumą pagrįstai įtraukiamos visos būtinos remonto išlaidos. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad už atliktą vertinimą ir ataskaitos parengimą nukentėjusysis A. G. sumokėjo 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas atlyginti 1 191 Eur turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo R. Š. veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. Š. nukentėjusiojo A. G. naudai priteistina 1 191 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Į bylą pateiktos M. Š. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 25P/300 ir Nr. 25P/820, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos jas pateikusiai gydymo įstaigai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 6 (šešis) mėnesius būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant jam visu bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Kaltinamajam M. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta D. L. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (nusikalstama veika, padaryta A. G. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir R. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kaltinamajam R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nukentėjusiojo D. L. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamųjų M. Š. ir R. Š. solidariai nukentėjusiojo D. L. naudai priteisti 238,30 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. Š. nukentėjusiojo A. G. naudai priteisti 1 191 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Į bylą pateiktas M. Š. gydymo stacionare ligos istorijas Nr. 25P/300 ir Nr. 25P/820, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jas pateikusiai gydymo įstaigai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.