Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovams B. K., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdiniams dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, už atidalinamą dalį išmokant kompensaciją pinigais, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono 3-iasis notaro biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas O. S. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios nuosavybės atsakovui priklausančią 89/357 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir perduoti šią dalį ieškovo nuosavybėn, įpareigojant ieškovą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos išmokėti atsakovui 2 006 Eur; 2) kreiptis į Lietuvos notarų rūmus ir gauti duomenis apie B. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), įpėdinius.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 20 dienų terminas nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti; 1) nurodyti tinkamą atsakovą; 2) pateikti duomenis, apie tai, kad ieškovas, siekdamas išsiaiškinti duomenis apie mirusio B. K. paveldėjimo bylą ir galimus jo įpėdinius, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. V. rašte nurodytą instituciją – Iron Mountain Lithuania, kur yra saugomas paveldėjimo bylą vedusios (duomenys neskelbtini) rajono 2-jo notaro biuro notarės L. S. archyvas; 3) pasiūlė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kad būtų pateikti (išsiaiškinti) duomenys apie 89/357 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės priklausomybę ir/ar aplinkybės apie tai, kokiu pagrindu B. K. yra įregistruotas 89/357 žemės sklypo dalies, naudotoju 2010 m. birželio 17 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovas šalindamas 2025 m. vasario 24 d. nutartyje teismo nustatytus trūkumus, 2025 m. kovo 12 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo nutartyje nurodytų trūkumų šalinimo, patikslintą ieškinį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 10 d. raštą. Ieškovas pareiškime nurodė, kad telefonu kreipėsi į Iron Mountain Lithuania, kurios darbuotojas paaiškino, kad tiesiogiai duomenų apie paveldėjimo bylas neišduoda, tam būtinas Lietuvos notarų rūmų kreipimasis. Lietuvos notarų rūmai atsakė, kad ieškovui prašomos informacijos nesuteiks, kadangi būtinas teismo raštas. Ieškovas mano, kad išnaudojo visas galimybes gauti informaciją apie atsakovo įpėdinius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartimi teismas ieškovo O. S. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui; grąžino iš valstybės biudžeto ieškovui O. S. 2025 m. vasario 19 d. sumokėtus 60,00 Eur žyminio mokesčio.

5. Teismas pažymėjo, kad teismas pats savo iniciatyva negali nurodyti atsakovų ir nesant ieškinyje nurodytų duomenų apie juos rinkti byloje įrodymus, siekiant nustatyti atsakovus. Ieškovas teikdamas ieškinį turi tinkamai nurodyti atsakovą (-us). Pastebėjo, kad ieškovui tinkamai nenurodžius atsakovų, byla negali būti pradėta ir teismas negali tokio ieškinio priimti, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Teismas pabrėžė, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos atsakymo matyti, kad dar turės būti atlikta numatyta procedūra dėl mirusiojo B. K. palikimo priėmimo, jei bus nustatyti jo įpėdiniai, arba pradėta palikimo perėjimo valstybei procedūra, o apie paveldėjimo procedūrą ieškovas galės sužinoti iš Nacionalinės žemės tarnybos ir gauti informaciją apie atsakovus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepašalino visų 2025 m. vasario 24 d. nutartyje teismo nurodytų trūkumų, nes nėra ieškinyje nurodyta proceso šalis (atsakovais/ai), o naujai nustatyti ieškinio trūkumus, kurie neištaisyti, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžintino ieškovui.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas O. S. prašo: panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas; įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį ir savo iniciatyva kreiptis į Lietuvos notarų rūmus dėl duomenų apie B. K. įpėdinius pateikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių trūkumams pašalinti – kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono 3-ąjį notaro biurą, Lietuvos notarų rūmus, Iron Mountain Lithuania archyvą, gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos. Pažymi, kad visos šios institucijos nurodė, kad duomenis apie paveldėjimo bylą ir galimus įpėdinius gali suteikti tik teismui pagal jo kreipimąsi. Atsižvelgiant į tai mano, kad ieškovas negali būti kaltinamas dėl atsakovų neįvardijimo, nes gauti duomenis apie atsakovu neįmanoma be teismo įsikišimo.

6.2. Vertina, kad teismas nepagrįstai neinicijavo reikiamų duomenų surinkimo, kadangi, esant neišspręstiems paveldėjimo klausimams, teismas privalėjo kreiptis į Lietuvos notarų rūmus arba kitą kompetentingą instituciją. Yra įsitikinęs, kad teismas grąžindamas ieškinį dėl to, kad ieškovas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negali įvardinti atsakovų, pamaigė teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Formalus trūkumų vertinimas ir sprendimas laikyti ieškinį nepaduotu prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl atsisakymo priimti ieškinį

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

9. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – pirma reikėtų įvertinti, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

10. Ieškovo teisė ir procesinė pareiga nurodyti atsakovą, kuriam reiškia materialinį reikalavimą numatyta CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Nenurodydamas asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. Tai gi, jei ieškovas ieškinyje nenurodo atsakovo, kuris turėtų atsakyti pagal ieškovo reikalavimą, ieškinys negali būti priimamas nagrinėti teisme, nes nenurodžius atsakovo civilinis procesas neįmanomas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, privalo nurodyti atsakovą, t. y. subjektą, pažeidžiantį ieškovo teises arba interesus, ir tam subjektui suformuluoti materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką).

11. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 24 d. nutartyje nustatė terminą trūkumus pašalinti, tačiau ieškovas visų trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė tinkamo atsakovo.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei atskirajame skunde argumentuoja ieškovas, teismas neturi pareigos rinkti ieškovui duomenis apie asmenis, kuriuos ieškovas galėtų nurodyti atsakovais. Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), asmenį, kuris gali būti byloje atsakovu, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas.

13. Iš ieškovo pateikto, šalinant teismo nustatytus trūkumus, Nacionalinės žemės tarnybos 2025 m. kovo 10 d. rašto nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre liko neįregistruotos teisės į B. K. atkurtą 0,89 ha ploto dalį ir ši ploto dalis liko nepaveldėta. Nacionalinė žemės tarnyba informavo ieškovą, kad gavus atsakymą iš notarų biuro, bus informuojami įpėdiniai dėl palikimo priėmimo arba pradėta palikimo perėjimo valstybei procedūra. Tai gi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenis apie asmenis, kurie galėtų byloje būti atsakovais, užbaigus teisės į B. K. atkurtos 0,89 ha ploto dalies paveldėjimo procesą, ieškovas galės gauti iš Nacionalinės žemės tarnybos. Atkreiptinas dėmesys, tai, kad (duomenys neskelbtini) rajono 3-ojo notaro biuro notarė 2025 m. sausio 17 d. rašte nurodė, jog B. K. paveldėjimo byla buvo vesta (duomenys neskelbtini) rajono 2-ame notaro biure, nesant kitų objektyvių duomenų, savaime neįrodo, jog paveldėjimo procedūros buvo užbaigtos. Pažymėtina, kad tik pasibaigus B. K. atkurtos 0,89 ha ploto dalies paveldėjimo procesui, paaiškės asmenys galintys būti atsakovais ir tik tada ieškovas turės realią galimybę pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus.

14. Ieškovui procesiniame dokumente nenurodžius asmens galinčiu būti atsakovu, toks ieškinio trūkumas yra esminis, sudarantis kliūtis tolesnei proceso eigai, todėl ieškovui nepašalinus nurodytų esminių trūkumų, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti ir jį grąžino ieškovui.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia ieškovo dėmesį, kad ieškovui pašalinus aplinkybes, kurios kliudė ieškinį priimti, jis turi teisę vėl kreiptis į teismą tuo pačiu ieškiniu (CPK137 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.