Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas R. Sipavičius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gruodžio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant..Vidai Butiškienei, dalyvaujant gynėjui advokatui Rasai Kalkauskienei, prokurorui Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliacinius skundus dėl 2007 m. rugsėjo 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta R. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str.1d., ir skirti bausmę laisvės atėmimą 3m.6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką R. V. įskaitytas laikotarpis, prabūtas sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą nuo 2007-05-24 iki 2007-09-26, nuo 2007-09-26 iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 str.1d. išteisintas nustačius, kad nepadaryta veika, numatyta 150 str.1d. (Baudžiamojo proceso kodekso 303 str.5d.1p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nuteisė R. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. už tai, kad jis 2007m.gegužės 23d. apie 23 val., (neskelbtini duomenys), R. K. g. esančio gyvenamojo namo (neskelbtini duomenys)laiptinėje, panaudodamas smurtą - suduodamas nukentėjusiajai S. R. smūgį kumščiu į nosį, atimdamas galimybę priešintis ir jėga išrengdamas ją, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja S. R. prieš jos valią.

Teismo posėdyje nuteistojo R. V. gynėja prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. R. V. ir jo gynėjos apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino R. V. kaltu BK 149 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Apeliantų teiginiai, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nėra pagrįsti. Šioje byloje teismas savo išvadas grindė įrodymų visuma ir išsamia jų analize , apelianto nurodomos aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir atitinkamai padarytos pagrįstos bei teisingos išvados dėl nuteistojo kaltumo..

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistojo R. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 1 dalį. Pagal baudžiamosios teisės teoriją, lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra tada, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią, o lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai – nukentėjusiojo mušimas, jo užgulimas ar prispaudimas, rankų užlaužimas, smaugimas, stūmimas, spardymas ir pan. Iš šioje byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tokius veiksmus nuteistasis padarė nukentėjusiosios S. R. atžvilgiu – lytiškai santykiavo prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą (sudavė smūgį kumščiu į nosį atimdamas galimybę priešintis ir jėga nurengė rūbus) ir padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina specialisto išvada Nr. G 3815/07(02) (b.l. 30). Buvusį pavartotą smurtą prieš nukentėjusiąją patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir liudytojai O. E. bei R. G., iš kurių parodymų seka, kad laiptinės hole jie abu matė išsigandusią, tik apatines kelnaites vilkinčią moterį, kurios veidas buvo kruvinas. Be to, liudytojas P. E. dar patvirtino ir tai, kad jam kylant į savo butą, jis matė, kad tą pačią nuogą nukentėjusiąją buvo užgulęs nuogas R. V.. Abu liudytojai nurodė, kad nukentėjusioji iškarto padėkojo jiems, nes išgelbėjo nuo žaginimo,be to kaip seka iš šių liudytojų parodymų,dar iki jų atvykimo į nusikaltimo vietą jie girdėjo moters pagalbos šauksmą ,kas ir paskatino juos apžiūrėti gyvenamojo namo laiptinę.Ta aplinkybė ,kad priš nukentėjusiają buvo panaudotas smurtas bei padaryti ir kūno sužalojimai paneigia nuteistojo aiškinimą ,kad nukentėjusioji nesipriešino ir sutiko lytiškai santykiauti gera valia. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visų liudytojų parodymai bei specialisto išvados yra išanalizuoti ir įvertinti teismo nuosprendyje, visų byloje ištirtų įrodymų vertinimas yra teisingas, t.y. atitinkantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Vertindamas duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius R. V. kaltumą padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, teismas šios nuostatos nepažeidė. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie yra vientisi ir papildantys kitus byloje esančius ir nuteistojo kaltę pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie įvykdytą nusikaltimą.Įvertinus visų byloje ištirtų įrodymų visumą bei ir pačios nukentėjusiosios parodymus , nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios S. R. parodymų nuoseklumu ar prieštarigumu , kaip savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis.Apeliacinių skundų argumentai ,kad pas nukentėjusiają bei ant jos rūbų nebuvo rasta nuteistojo spermijų o tai paneigia lytinio akto buvimą, taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų ,kad nuteistasis atliko prievartinį lytinį aktą. Iš nukentėjusios parodymų seka , kad nuteistasis lytinį aktą buvo pradėjęs , tačiau jo natūraliu būdu nebaigė , spermą išliejo , kaip jai atrodė , ant rūbų. Ta aplikybė , kad lytinis aktas iki galo nebuvo užbaigtas ,reikšmės nusikalstamų veiksmų kvalifikavimui neturi.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas R. V. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo motyvus, kaltinamojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į tai, kad R. V. anksčiau teistas, teistumai neišnykę, nusikalto neužilgo po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tinkamai nusprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas bausmę R. V. pirmosios instancijos teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nuteistojo girtumas ,turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas skyrė nuteistajam tinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmes. Teismas įvertino bei atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias vertinti įstatymas teismą įpareigoja. Teismas R. V. skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str.,ir BK 41 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo principus ir pradmenis, reikalavimų. Paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai neteisinga ar per griežta.

Nuosprendis teisingas, todėl nekeičiamas ir paliekamas galioti. Abiejų apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. V. ir jo gynėjos apeliacinius skundus atmesti.