Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo P. K. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta tenkinti jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55446-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal D. K. pareiškimą, kad 2016 m. lapkričio 26 d. apie 23.55 val. konflikto metu neblaivus sutuoktinis P. K., paėmęs ją už kojos, ištempė iš lovos ant grindų, vėliau sudavė vieną kartą kumščiu jai į pilvą, ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, galva sudavė vieną kartą jai į veidą, grasino nušauti. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2016 m. gruodžio 30 d. buvo gautas Pareiškėjo skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55446-16 nutraukimo.Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Bronislovo Razmos 2017 m. sausio 9 d. nutarimu Pareiškėjo skundas buvo atmestas. Prokuroras nutarime pažymėjo, kad policijos pareigūnai pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi toks procesinis veiksmas atitinka Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 7 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad vienas iš galimos nusikalstamos veikos dalyvių yra (duomenys neskelbtini) teismo teisėjas P. K. (Pareiškėjas), policijos pareigūnas tarnybiniu pranešimu informavo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šiam teisėjui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 47 straipsnio 4 dalimi, generalinis prokuroras rezoliucija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir pavedė šią veiką tirti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55446-16. Prokuroras nutarime akcentavo, kad tiek pats ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, tiek ir tyrimas dėl Pareiškėjo galimai padarytos veikos buvo pradėti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jokios procesinės prievartos priemonės, jokie procesiniai veiksmai Pareiškėjui nebuvo taikyti. Policijos pareigūnai rinko duomenis apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir, rinkdami duomenis, jie atliko veiksmus pagal BPK. Tik prokuroras, kontroliuodamas ar atlikdamas ikiteisminį tyrimą byloje, gali priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui. Todėl prokuroras nutarime konstatavo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nėra procesinio pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi dar nėra atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai.Nesutikdamas su tokiu prokuroro nutarimu, Pareiškėjas padavė skundą aukštesniajam prokurorui. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Vaitekūnas 2017 m. sausio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo Pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti šios prokuratūros prokuroro 2017 m. sausio 9 d. nutarimą. Nesutikdamas ir su šiuo prokuroro nutarimu, Pareiškėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi Pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas. Apylinkės teismas pažymėjo, jog Pareiškėjas skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą padavė dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, procesiniai terminai, numatyti BPK 214 straipsnio 5 dalyje, nepraleisti, todėl teismas sprendė, jog privalo vykdyti BPK 214 straipsnio 4 dalyje ir 173 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pareigas ir gautą Pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės, nors baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55446-16 dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pradėtas pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, apylinkės teismas darė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pažeista BPK 3² straipsnio 1 dalis, kadangi Pareiškėjo laisvė nebuvo suvaržyta, prieš jį netaikytos jokios procesinės prievartos priemonės, generalinis prokuroras sutikimą patraukti Pareiškėją baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį davė dar 2016 m. lapkričio 28 d., o įtarimas Pareiškėjui buvo įteiktas tik 2017 m. vasario 3 d., jam paskirta kardomoji priemonė.Skundu aukštesniajam teismui Pareiškėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir jo 2017 m. sausio 18 d. skundą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui, šį klausimą išsprendžiant bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje.Pareiškėjas skunde cituoja apylinkės teismo nutartį ir teigia, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagrįstai vadovavosi BPK 214 straipsnio 4 dalimi, nes ši norma numato prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarką, tačiau toks prokuroro nutarimas šioje byloje nebuvo priimtas. Nurodo, kad 2017 m. sausio 18 d. skundu ikiteisminio tyrimo teisėjo prašė, vadovaujantis BPK 214 straipsnio 1 dalimi, priimti nutartį nutraukti neteisėtai pradėtą ir dar nebaigtą ikiteisminį tyrimą. Tvirtina, kad sprendimas dėl tokio skundo ikiteisminio tyrimo teisėjo galėjo būti priimtas tik ikiteisminio tyrimo metu. Tai aiškiai nurodo BPK IV dalies „Ikiteisminis tyrimas“ normos, apibrėžiančios baudžiamojo proceso stadiją – ikiteisminį tyrimą, kartu ir ikiteisminio tyrimo subjekto – ikiteisminio tyrimo teisėjo, statusą ir įgaliojimus šios baudžiamojo proceso stadijos metu. Todėl, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, ikiteisminio tyrimo teisėjo dar neišnagrinėtas 2017 m. sausio 18 d. skundas turėjo būti perduotas baudžiamąją bylą gavusiam Panevėžio apygardos teismui, kuris pagal BPK 232 straipsnio 7 punktą, 235 straipsnio 2 dalį, 238 straipsnio 1 dalį šį klausimą turėjo spręsti bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje. Skunde akcentuoja tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. sausio 18 d. skundą galėjo nagrinėti tik tuo atveju, jei Panevėžio apygardos teismas, spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą, BPK 232 straipsnio 3 punkte ir 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka būtų priėmęs nutartį perduoti bylą prokurorui dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, t. y. dėl to, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas ir byla perduota nagrinėti teismui nesibaigus ikiteisminio tyrimo metu pateiktų skundų nagrinėjimo procesui, tuo esminiai pažeidus BPK normas.Taip pat skunde Pareiškėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas be teisėto pagrindo, kadangi jis ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu buvo teisėjas, turintis teisinį imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl, vadovaujantis Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalimi, ikiteisminis tyrimas šiuo atveju galėjo būti pradėtas tik generalinio prokuroro sprendimu. Nurodo, jog pareigūnams ir prokurorams nuo pat pradžių buvo žinomos jo pareigos, tačiau tyrėjas I. Galdikas vis tiek 2016 m. lapkričio 27 d. uždėjo rezoliuciją ant nukentėjusiosios D. K. pareiškimo, jog pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55446-16, nelaukdamas, kol generalinis prokuroras priims rezoliuciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tvirtina, kad tyrėjo I. Galdiko sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3² straipsnio 2 dalies prasme buvo draudžiamas proceso veiksmas. Generaliniam prokurorui nepradėjus ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas negalėjo atlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Šiuo atveju tyrėjas turėjo teisę atlikti tik BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Todėl nagrinėjamu atveju 2016 m. lapkričio 27 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti tyrimo veiksmai ir priimti proceso sprendimai yra niekiniai, duomenys gauti neteisėtai. Be to, skunde Pareiškėjas nurodo, kad generalinis prokuroras ikiteisminį tyrimą pradėjo tik 2017 m. vasario 28 d., tačiau po to atliktais veiksmais negauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jo veikoje buvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.Atkreipia dėmesį į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. sausio 18 d. skundui nagrinėti surengė posėdį ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundas buvo išnagrinėtas Pareiškėjui nedalyvaujant (teismo šaukimas neva įteiktas), tačiau Pareiškėjas skunde teigia, kad teismo šaukimas iš tikrųjų nebuvo siųstas ir įteiktas, jis niekaip neišreiškė valios, jog nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje.Atsiliepimų į pateiktą skundą negauta.Skundas paliekamas nenagrinėtu. Kaip galima suprasti iš Pareiškėjo skundo turinio, jis apylinkės teismo nutartį skundžia šiais esminiais aspektais : 1) ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55446-16 pradėtas neteisėtai, kadangi šio ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu jis buvo teisėjas, turintis teisinį imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl ikiteisminis tyrimas galėjo būti pradėtas tik pagal Teismų įstatymo 47 straipsnio 3 dalį, t. y. tik generalinio prokuroro sprendimu; 2) jo 2017 m. sausio 18 d. skundas apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo turėjo būti perduotas Panevėžio apygardos teismui, gavusiam baudžiamąją bylą Nr. 1-76-185/2017, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas šį skundą išnagrinėjo nepagrįstai ir neteisėtai. Kaip matyti iš Panevėžio apygardos teisme gautos baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, 2016 m. lapkričio 27 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-55446-16 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2017 m. sausio 9 d. nutarimu prokuroras Bronislovas Razma netenkino Pareiškėjo skundo nutraukti šį ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą Pareiškėjas apskundė aukštesniajam prokurorui, tačiau 2017 m. sausio 17 d. nutarimu aukštesnysis prokuroras skundą atmetė. Pareiškėjas šį nutarimą skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris skundžiama 2017 m. kovo 20 d. nutartimi taip pat skundą atmetė. Tokį savo sprendimą apylinkės teismas priėmė išsamiai motyvavęs ir argumentuotai pasisakęs, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai ir buvo atliekamas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų. Su tuo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sutinka. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, nagrinėdamas jo 2017 m. sausio 18 d. skundą, nepagrįstai vadovavosi BPK 214 straipsniu. Aukštesnysis teismas su šiuo Pareiškėjo skundo argumentu iš esmės sutinka. BPK 214 straipsnyje numatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka, kai tokį sprendimą priima ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras (BPK 214 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šioje baudžiamojoje byloje prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas nebuvo (tai akivaizdu, nes baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui). Tačiau šis procesinis pažeidimas nėra esminis ir nedaro skundžiamos apylinkės teismo nutarties neteisėta bei nepagrįsta, kadangi, kaip jau minėta, aptariamoje nutartyje pirmos instancijos teismas į esminius Pareiškėjo skundo argumentus atsakė ir motyvuotai pripažino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Tačiau, apygardos teismas pažymi, jog prokuroro nutarimų apskundimo tvarka numatyta BPK 63 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, o tuo atveju, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu BPK 64 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai BPK numato atskirą jo apskundimo galimybę. Dabar galiojantis BPK nenumato specialios prokuroro sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutarimo atsisakyti nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarkos, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria atmetamas proceso dalyvio skundas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-55446-16 nutraukimo, yra galutinė ir daugiau nebegali būti skundžiama. Šiuo atveju BPK nesuteikia galimybės aukštesnės instancijos teismui tikrinti skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nors skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė jos apskundimo sąlygas, tokia apylinkės teismo nuoroda aukštesniajam teismui nėra privaloma. Darytina išvada, kad šiuo atveju įstatymo nustatytos apskundimo tvarkos nebuvo laikomasi : kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 20 d. nutartis dėl atsisakymo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BPK 64 straipsnio 6 dalį bet kuriuo atveju yra galutinė ir neskundžiama, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, aukštesnysis teismas Pareiškėjo skundą dėl atsisakymo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44556-16 palieka nenagrinėtą.Pareiškėjas skundu taip pat prašo jo 2017 m. sausio 18 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktą skundą perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1-76-185/2017 nagrinėjančiam teismui. Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas. Visų pirma, tai lemia pirmiau jau aptartos aplinkybės, kad dėl 2017 m. sausio 18 d. skundo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. kovo 20 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama. O antra, iš baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 matyti, kad Pareiškėjas teismui jau buvo pateikęs iš esmės analogiško turinio prašymą. Pagal BPK 233 straipsnio 4 dalį, šis prašymas buvo įvertintas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir atmestas. Todėl, minėtas Pareiškėjo prašymas yra nebeaktualus. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad skundžiama nutartimi neužkertamas kelias baudžiamąją bylą, kurioje Pareiškėjas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, išnagrinėti iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Be to, pagal BPK 238 straipsnio 1 ir 2 dalis, bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje stadijoje ar vėliau gauti proceso dalyvių prašymai, kurie buvo atmesti, palikti nenagrinėti dėl motyvų nebuvimo ar gauti pavėluotai, gali būti pakartoti teisiamajame posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

P. K. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties palikti nenagrinėtu.

Nutartis neskundžiama.