Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-63-885/2026

Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-05
Bylos Nr.
eAN2-63-885/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00694-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pareiškėjas
D. K.
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-63-885/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00694-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2; 16.9.4.1; 16.9.4.2; 21.1.8; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 21 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Institucijos 2025 m. vasario 21 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25266043006 teiseną buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nesant administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi buvo atmestas pareiškėjo D. K. skundas dėl Institucijos 2025 m. vasario 21 d. nutarimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniame skunde prašoma: 1) atnaujinti administracinio nusižengimo bylą; 2) nustatyti bei patraukti atsakomybėn pažeidėją; 3) atlikti vaizdo medžiagos ir fotonuotraukų ekspertinį vertinimą; 4) atstatyti teisingumą ir pasitikėjimą policija; 5) inicijuoti ANK 39 straipsnio pakeitimą tam, jog senaties terminas galėtų būti teismo pratęsiamas.

3.1. Pareiškėjas teigia, kad proceso metu Institucijai teikė net kelis skundus ir prašymus, tačiau ne į visus juos gavo atsakymus, o kai kurie atsakymai buvo itin formalūs arba net neteisingi. Be to, nepagrįstai netenkintas jo prašymas į teismo posėdį kviesti jo nustatytus ekspertus, kurie būtų galėję pašalinti abejones dėl jo pareiškime ir skunde nurodytų teiginių. Kadangi jo prašymas buvo Institucijos ignoruotas, nagrinėjimo laikas nusitęsė iki senaties termino, t. y. manytina, kad ekspertai buvo nekviečiami piktybiškai ir tyčia.

3.2. Pareiškėjas į Instituciją kreipėsi dėl 2023 m. gegužės 12 d. padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo, o iš pareiškėjo pateiktos medžiagos matyti, kad nors toje vietoje didžiausias leistinas greitis yra 90 km/h, automobilis, iš kurio buvo filmuojama, važiavo apie 115-120 km/h greičiu. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju buvo padarytas KET 131.1 punkto pažeidimas, kas užtraukia atsakomybę pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.

3.3. Be to, iš vaizdinės medžiagos yra matyti tai, jog pažeidėjo automobilis 4 sekundes važiavo prisispaudęs prie priekyje važiuojančio juodos spalvos automobilio, kas yra KET 126 punkto pažeidimas. Vadovaujantis KET nuostatomis, važiuojant 115-120 km/h greičiu, atstumas tarp transporto priemonių turėjo būti apie 57,5-60 metrų, o šiuo atveju buvo 4-6 metrai, kas taip pat turėjo juodos spalvos automobilio vairuotojui sukelti psichologinį spaudimą, taip sukeliant pavojingą situaciją, t. y. pažeidžiant ANK 420 straipsnio 1 dalį.

3.4. Teigiama, kad vaizdinėje medžiagoje užfiksuota, kaip pažeidėjo automobilis greitėjo ir po to pradėjo stabdyti. Manytina, kad būtent šiuo momentu nutrūko pažeidėjo trukdymas kitos transporto priemonės vairuotojui atlikti lenkimo manevrą. Vis dėlto, ši medžiaga įrodo tai, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeistas KET 138 punktas, kadangi pažeidėjo vairuoto automobilio greitis didėjo, taip priverčiant kitam vairuotojui pratęsti lenkimo manevrą. Tai taip pat užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Įvertinus tai, kad transporto priemonės, iš kurios buvo filmuojama, vairuotojas vienu metu pažeidė kelis KET punktus, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi tai turi būti vertinama kaip chuliganiškas vairavimas sukeliant pavojų eismo saugumui.

3.5. Papildomai pažymima, kad Institucija klaidingai nurodė pareiškėjui skundo dėl Institucijos nutarimo padavimo tvarką, taip toliau sistemingai vilkinant bylą, o taip pat verčiant abejoti ir Institucijos pareigūnų profesine kompetencija, kadangi buvo duota nuoroda skundą teikti teismui, kuris panaikintas dar 2024 m. sausio 1 d. Nurodoma, kad teismo posėdyje paaiškėjo ir tai, jog fotonuotraukos iš USB laikmenos net nebuvo prijungtos prie bylos, kas dar labiau ištęsė bylos nagrinėjimą teisme. Manytina, kad šių nuotraukų nebuvimas darė įtaką ir sprendimui administracinio nusižengimo teiseną pradėti tik pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, tačiau ne pagal ANK 420 straipsnio 1-2 dalis, kaip to pareiškėjas prašė pirminiame pareiškime Institucijai. Pareiškėjas pareiškimą padavė po ilgesnio laiko tarpo, kadangi pasitikėjo policija ir manė padaręs KET pažeidimą, tačiau pirmiau aptarta situacija kelia realias ir pagrįstas abejones dėl Institucijos tyrimo objektyvumo.

3.6. Pareiškėjo manymu, pažeidėjas, kuris trukdė jam atlikti lenkimo manevrą, galimai tuo metu vykdė KET kontrolę, t. y. stebėjo bei fiksavo kitų vairuotojų elgesį, po ko galėjo informuoti atsakingas institucijas apie pastebėtus pažeidimus. Dėl to spręstina, kad vairuotojas turėjo pasirinkti techniškai tvarkingą automobilį, kadangi į jų vykdomą darbinę ar visuomeninę eismo dalyvių patikrą būtinai įėjo ir eismo dalyvių greičio stebėsena.