Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-07-01 · Civilinė byla Nr. e2-5938-494/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
e2-5938-494/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zeniauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
T. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5938-494/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01547-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui T. Č. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. Č. 159,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl yra visos sąlygos teismui priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atlikus jų formalų vertinimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo K. Č. kaltės. Transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, draudėjas T. Č.. 2019 m. balandžio 19 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 319,69 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB „Mototoja“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0121575.

5. Atsakovas ir AB „Lietuvos draudimas“, 2019 m. vasario 27 d. sudarydami transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau - Sutartį) susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo bei transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažiau nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Eismo įvykio metu transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas K. Č. neturėjo 25, taip pat neturėjo 2 metų vairavimo stažo. Transporto priemonės Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį.

6. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijoje asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 62 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punkte numatyta, kad jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką“. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Kadangi draudimo rizika padidėjo dėl apdraustojo veiksmų (automobilį vairavo asmuo, kurio amžius mažesnis negu 25 m., taip pat vairuotojas neturėjo 2 m. vairavimo stažo), apie draudimo rizikos padidėjimą draudikas turėjo būti informuotas iki rizikai padidėjus.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas ieškovei turėjo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 159,85 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atlygino žalą.

10. Byloje nustatyta, jog atsakovas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs draudikei išmokėtos draudimo išmokos dalį, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistinas 159,85 Eur žalos atlyginimas.

11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 15,00 Eur žyminio mokesčio.

13. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)159,85 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 85 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė