- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-07
- Bylos Nr.
- 2S-1226-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28460-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrijos „SALEKS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo bendrijos „SALEKS“ skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros laikinai einančios Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas D. K. 2015 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 2.1.5-44 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo prašė: įvertinti 2006 m. spalio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 2.3-9766-41 ir sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. V., teisėtumą, dalyje dėl 3,7 ha ploto nepriskyrimo neprivatizuojamai žemei; patikrinti 2011 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2)-5995 teisėtumą dalyje dėl Narduvos parko priskyrimo teritorijai, kurioje bus rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K. 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 2.1.5-16 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Pareiškėja aukštesniam prokurorui apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 2.1.5-16.
Vilniaus apygardos prokuratūros laikinai einančios Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas D. K. 2015 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 2.1.5-44 prokuroro R. K. 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros laikinai einančios Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas D. K. 2015 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 2.1.5-44 ir grąžinti prokurorui iš naujo spręsti klausimą dėl viešojo intereso gynimo, atliekant išsamų ir nuodugnų tyrimą. Nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K. 2015 m. balandžio 10 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros laikinai einančios Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas D. K. 2015 m. liepos 28 d. nutarimo Nr. 2.1.5-44.
Teismas nurodė, kad prokurorų 2015 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. liepos 28 d. nutarimuose pateiktas teisinis surinktų duomenų įvertinimas ir faktinių aplinkybių kvalifikavimas atitinka administracinių teismų konstatuotas aplinkybes, jų teisinį kvalifikavimą ir padarytas išvadas. Prokurorai ne tik vertino ir analizavo administracinių aktų, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, teismų procesinių sprendimų turinį, bet savo išvadas taip pat grindė surinktais įrodymais. Nėra pagrindo daryti išvados, jog prokurorai neatliko būtinų veiksmų tam, kad tinkamai ištirtų ir įvertintų pareiškėjos prašyme išdėstytas aplinkybes. Todėl negalima konstatuoti, kad prokuroras būtų netinkamai įgyvendinęs diskrecijos teisę ginti viešąjį interesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad 2015 m. balandžio 10 d. prokuroro nutarime nepakankamai įvertintos aplinkybės dėl Salotės gyvenvietės ir žemės sklypo, kuris buvo suteiktas atkuriant nuosavybės teises A. V., dislokacijos; prokuroro pasitelkta NŽT specialistė, dėl NŽT neteisėto neveikimo, nesuderinant laisvos valstybinės žemės plotų, pateikė netikslią informaciją nagrinėjamais klausimais, NŽT specialistė, anot, Apeliantės, neatliko patikrinimo dėl kaimyninių namų valdos žemės sklypų savininkų ir kitų gretimos žemės naudotojų ribų derinimo procedūrų bei pagal Detaliojo plano sprendinius nenustačius vietoje Nadruvos parko ir besiribojančių su juo žemės sklypo (teritorijos) ribų; nei prokurorai, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad Nadruvos parko teritorija yra pažymėta žalia spalva, kaip gamtinio karkaso teritorija, kurioje įrengiami želdynai; 2015 m. balandžio 10 d. prokuroro nutarime neanalizuota teismų praktika, kuri yra aktuali nagrinėjamai situacijai, o Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria rėmėsi prokuroras 2015 m. balandžio 10 d. prokuroro nutarime, nagrinėjamai situacijai yra neaktuali; prokurorų įvertinimas dėl Pareiškėjos atstovaujamų gyventojų ir pretendentų atkurti nuosavybės teises teisėtų lūkesčių yra netinkamas.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl aukštesniosios prokurorės nutarimo, aptariamą situaciją turėjo vertinti ir vertino siauresniu - procesinių teisės normų pažeidimų aspektu ir tokių pažeidimų nenustatė. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksnių atsisakant ginti viešąjį interesą, būtų tyręs ir sprendęs dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Pareiškėja skundžia aukštesniosios prokurorės nutarimą, kuriuo paliktas nepakeistas prokuroro atsisakymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dalyku laikytinas klausimas - ar pirmosios instancijos teismas patikrino, ar pareiškėjos skųstas aukštesniosios prokurorės nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-501/2012 yra nurodyta, kad: įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą, ir patikslinusi pareiškime išdėstytas aplinkybes prašė: įvertinti 2006 m. spalio 11 d. VAVA įsakymo Nr. 2.3-9766-41 ir sprendimo, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. V., teisėtumą, dalyje dėl 3,7 ha ploto nepriskyrimo neprivatizuojamai žemei; patikrinti 2011 m. gruodžio 1 d. NŽT VMŽS įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5995 teisėtumą dalyje dėl Nadruvos parko priskyrimo teritorijai, kurioje bus rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Pareiškėja taip pat pareiškė procesinius reikalavimus: išreikalauti 2011 m. gruodžio 1 d. NŽT VMŽS įsakymo Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-5995 priedą Nr. 2 bei 2011 m. lapkričio 28 d. NŽT VMŽS įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.), kurio priedą Nr. 2 UAB „JGK STATYBA“ pateikė prie 2015 m. vasario 26 d. rašto Dėl papildomos informacijos pateikimo.
Nustatyta, kad pareiškėjos pareiškimą nagrinėjęs prokuroras atsižvelgė į jos iškeltus procesinius reikalavimus ir surinko papildomus dokumentus, įskaitant tuos, kuriuos surinkti prašė pareiškėja. Pareiškėja šių aplinkybių neneigė. Taip pat nustatyta, kad pirminio pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu prokuroras surinko papildomą informaciją iš pareiškėjos, Nekilnojamojo turto registro Centrinės duomenų bazės, iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento gavo 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1397V patvirtinto 1500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose detaliojo plano medžiagą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus gavo 2007 m. balandžio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 2.4-01-4953, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. V., suteikiant jam 2,0600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. 0101/0167:1762, medžiagą. Šią medžiagą prokuroras išanalizavo ir motyvuotas išvadas išdėstė 2015 m. balandžio 10 d. nutarime. Pareiškėjai pateikus skundą dėl minėto nutarimo, aukštesnioji prokurorė įvertino pareiškimo nagrinėjimo medžiagą tiek procesinių - teisinių, tiek materialinių - teisinių normų aspektu. Kaip matyti iš 2015 m. liepos 28 d. aukštesniosios prokurorės nutarimo, šiame nutarime buvo pasisakyta iš esmės dėl visų pareiškėjos skunde išdėstytų argumentų.
Kaip minėta, pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo, neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, o privalo vertinti tik ar prokurorų veiksmai buvo atlikti taip reikalauja procesinės normos. Šioje byloje taip ir buvo padaryta, o teismas jokių pažeidimų nenustatė. Priešingu atveju: jeigu teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl prokuroro veiksnių atsisakant ginti viešąjį interesą, būtų tyręs ir sprendęs dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, pirmosios instancijos teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris net dar nepradėtas nagrinėti teisme (neišnagrinėtas iš esmės). Tokiu būdu būtų ne tinkamai pritaikytos procesinės teisės normos, nesilaikyta suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta pareiga jam kreiptis į teismą.
Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.