- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2-517-881/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01315-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Riešės plantacija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Riešės plantacija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Champs“ pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Riešės plantacija“ iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Riešės plantacija“ priimtas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja pateikė prašymą iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti: 1) vykdyti UAB „Riešės plantacija“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas ir (ar) turtą iš UAB „Riešės plantacija“; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti UAB „Riešės plantacija“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 6) parduoti ar kitaip perduoti UAB „Riešės plantacija“ turtą; 7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti su UAB „Riešės plantacija“ sudarytas sutartis; 8) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti jų vykdymą.
4. Nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Pareiškėjos pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. Grėsmė būsimam teismo sprendimo įvykdymui siejama ne su bendrovės elgesiu, tačiau su kreditoriais, kurie gali siekti sumažinti bendrovės turimo turto vertę, turint tikslą kuo greičiau pasidengti finansinius reikalavimus, neatsižvelgiant į kitų kreditorių ar bendrovės interesus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtina, kad: pavieniai kreditoriai kreipsis į teismą su ieškiniais, prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones bendrovės turtui ir taip apsunkins bendrovės veiką; bendrovės kreditoriai turintys hipoteka / įkeitimu užtikrintus reikalavimus (ypač gautinų sumų ar banko sąskaitų) aktyvuos užstatą ir nusirašys lėšas; kreditoriai taikys sutartines baudas / skaičiuos delspinigius; kreditoriai gali nutraukti bendrovės veiklai svarbias sutartis ar sustabdyti jų vykdymą. Šie veiksmai neabejotinai apsunkintų ne tik bendrovės veiklą, tačiau sukeltų rimtą grėsmę restruktūrizavimo procesui. Teismų praktikoje pažymėta, kad iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo savaime ypatingai svarbu užtikrinti bendrovės gyvybingumą, nesumažėjusį turtą bei išlaikyti status quo (esamą padėtį).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi nutarė: patenkinti UAB „Baltic Champs“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki nutarties iškelti UAB „Riešės plantacija“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei uždrausti: 1) vykdyti UAB „Riešės plantacija“ prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas ir (ar) turtą iš UAB „Riešės plantacija“; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsiradę iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti UAB „Riešės plantacija“ priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 6) parduoti ar kitaip perduoti UAB „Riešės plantacija“ turtą; 7) iki teismo procesinio sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo kreditoriams nutraukti su UAB „Riešės plantacija“ sudarytas sutartis; 8) sustabdyti arba vienašališkai modifikuoti tokių sutarčių vykdymą.
6. Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškimo ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalavimų pobūdį, pareiškimo faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo manyti, jog pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.
7. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas vadovavosi tuo, kad pareiškėja nurodė, jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė neturės galimybės tęsti ūkinę komercinę veiklą, dėl to taptų neįmanomas restruktūrizavimo proceso įgyvendinimas, net jei teismas vėliau priimtų palankų sprendimą iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą. Tokiu atveju būtų paneigtas vienas iš esminių proceso tikslų – sudaryti sąlygas atkurti gyvybingo, bet finansinių sunkumų patiriančio, juridinio asmens mokumą. Įstatymų leidėjas juridinio asmens gyvybingumui suteikia esminę reikšmę – jis yra viena iš trijų būtinųjų sąlygų restruktūrizavimo bylos iškėlimui pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 1 dalį, todėl bet kokie kreditorių veiksmai, galintys šį gyvybingumą panaikinti, kelia realią grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui.
8. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad JANĮ 19 straipsnio 5 dalis, numato tam tikrą savaiminę juridinio asmens turto apsaugą nuo realizavimo po pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo, tačiau ši apsauga nėra absoliuti ir neapima visų grėsmių – pavyzdžiui, neturi poveikio galimam sutarčių nutraukimui, netesybų skaičiavimui ar kitų kreditorių veiksmų poveikiui bendrovės veiklos tęstinumui. Todėl siekiant išsaugoti bendrovės ūkinės komercinės veiklos stabilumą iki teismo sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo ir įsiteisėjimo, laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju laikytinos būtinomis.
9. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik trumpam ir apibrėžtam laikotarpiui – iki bus išspręstas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o įstatyme šiam klausimui išspręsti nustatyti aiškūs ir trumpi terminai. Tokiu būdu laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia proporcingumo principo. Be to, pareiškėja pagrindė būtinybę saugoti bendrovės esmines sutartis, kurių nutraukimas ar neigiamas pakeitimas galėtų lemti bendrovės veiklos paralyžiavimą, o tai eliminuotų galimybę realiai įgyvendinti restruktūrizavimo planą.
10. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad egzistuoja tiek prima facie (tikėtinai pagrįstas) pareiškimo dėl restruktūrizavimo pagrįstumas, tiek reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui arba jo vykdymo pasunkėjimui, todėl pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos, proporcingos ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalies 6, 7, 9, 10 ir 13 punktuose įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta iki nutarties iškelti UAB „Riešės plantacija“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždrausti skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, ir priimti naują nutartį – UAB „Baltic Champs“ prašymą dėl šios laikinosios apsaugos priemonės atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai ir neproporcingai taikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė skaičiuoti netesybas ir palūkanas iki nutarties dėl restruktūrizavimo bylos įsiteisėjimo, nors įstatymas tokios galimybės nenumato, o būtini taikymo pagrindai nebuvo įrodyti ar nurodyti. Dėl to skundžiama nutarties dalis turi būti panaikinta.
11.2. Papildomų (įstatyme tiesiogiai nenumatytų) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nemokumo procese yra išimtinis atvejis, leidžiamas tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Tokios aplinkybės šioje byloje nebuvo įrodytos, o teismo nutartyje jų egzistavimas nebuvo pagrįstas.
11.3. Teismas netyrė ir neįvertino, ar netesybų (delspinigių, palūkanų) skaičiavimas galėtų apsunkinti ar padaryti neįmanomu nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo vykdymą, o vertino tik jų reikšmę UAB „Riešės plantacija“ finansinei būklei ar restruktūrizavimo tikslams. Tokia motyvacija neatitinka CPK 144–145 straipsnių reikalavimų.
11.4. Nutartimi uždrausta skaičiuoti delspinigius ir palūkanas, nors tai yra VMI įstatymais (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96–97 straipsniai) suteikta teisė. Toks draudimas riboja VMI veiksmų laisvę ir pažeidžia valstybės, kaip kreditorės, interesus, sukeldamas realias pasekmes – 159,30 Eur delspinigiai nebus gauti į valstybės biudžetą.
11.5. VMI nebuvo įtraukta į bylą kaip suinteresuotas asmuo, taip pat nebuvo informuota apie teismo priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apie ją VMI sužinojo tik iškilus teisinėms pasekmėms. Tokie procesiniai pažeidimai riboja VMI teisę į teisminę gynybą ir galimybę laiku pateikti skundą.
11.6. Pagal JANĮ 28 straipsnio 4 punktą netesybas draudžiama skaičiuoti tik nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Įstatymų leidėjas sąmoningai leido netesybas skaičiuoti iki šios dienos. Skundžiama nutartis šią aiškią įstatymo nuostatą pažeidžia, išplėsdama draudimą be teisinio pagrindo.
11.7. Laikinas uždraudimas skaičiuoti delspinigius reiškia neproporcingą pareiškėjos naudą valstybės biudžeto sąskaita, nes ji faktiškai atleidžiama nuo prievolės mokėti netesybas už laikotarpį, kai ji nevykdė įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
11.8. Apskųsta teismo nutartimi nepagrįstai nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų – kreditorių, tarp jų ir VMI, – materialiųjų teisių, pažeidžiant įstatymu garantuotą VMI teisę skaičiuoti delspinigius. Įstatymų leidėjas JANĮ aiškiai nustatė, kada ir kaip ribojamas netesybų skaičiavimas, todėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės neturėjo būti pritaikytos. Nutartis buvo priimta pažeidžiant proceso teisės normas ir be teisinio pagrindo, todėl joje nustatyta laikinoji apsaugos priemonė turi būti panaikinta kaip absoliučiai negaliojanti.
Atsiliepimas
12. Restruktūrizuojamos UAB „Riešės plantacija“ nemokumo administratorius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad neturi įgaliojimų atstovauti restruktūrizuojamos bendrovės teismuose, nes pagal galiojantį JANĮ tokia teisė jam nesuteikta, todėl restruktūrizuojama bendrovė ginčuose dalyvauja pati, o procesiniai dokumentai turi būti įteikiami tiesiogiai bendrovei, o ne nemokumo administratoriui. Nemokumo administratorius šioje byloje nedalyvaus, todėl nepasisako dėl atskirojo skundo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
14. Teismas pažymi, kad nors VMI nebuvo įtraukta į bylą ir nebuvo tiesiogiai informuota apie priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, VMI sugebėjo aktyviai ginti savo teises, pateikdama skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti. Todėl teismas konstatuoja, kad VMI turėjo realią galimybę pasinaudoti savo teisėmis ir apginti savo interesus, o jos procesinės teisės nebuvo pažeistos.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o šalys šios aplinkybės neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
17. Apeliantė ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą toje apimtyje, kuria iki nutarties iškelti UAB „Riešės plantacija“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždrausta skaičiuoti netesybas ir palūkanas už prievoles, atsiradusias iki restruktūrizavimo bylos inicijavimo. Pasak apeliantės, ši priemonė prieštarauja teisės aktams, nėra pagrįsta išimtinėmis aplinkybėmis, o teismas neįvertino jos poveikio bylos eigai, pasisakydamas tik dėl restruktūrizavimo proceso tikslo. Apeliantė pažymi, kad toks draudimas pažeidžia VMI įstatymines teises, nepagrįstai riboja jos veiksmų laisvę ir gali sukelti žalą valstybės biudžetui.
18. JANĮ 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuo teismo nutarties priimti pareiškimą iškelti juridinio asmens restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos yra sustabdomas juridinio asmens turto (lėšų) realizavimas, išieškojimas ir paskirstymas pagal išduotus teismų ar kitų institucijų vykdomuosius dokumentus, taip pat nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas ar nutraukti jų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, jeigu tokie buvo pateikti.
19. Tai reiškia, kad įstatymas jau nuo pareiškimo priėmimo momento suteikia juridiniam asmeniui tam tikrą apsaugą – ex lege (pagal įstatymą). Vis dėlto ši apsauga neapima draudimo skaičiuoti netesybas ar palūkanas – tokia priemonė nėra tiesiogiai įtvirtinta JANĮ.
20. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taikė papildomą apsaugą – uždraudė skaičiuoti netesybas ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Tačiau tokio pobūdžio priemonės įstatyme nėra numatytos kaip savaiminės ar privalomos.
21. Papildomos laikinosios apsaugos priemonės restruktūrizavimo procese gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai egzistuoja ypatingos aplinkybės, kurios turi būti aiškiai įrodytos pareiškėjo, o teismas privalo išsamiai pagrįsti jų taikymo būtinybę.
22. Šiuo atveju nei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikusi UAB „Baltic Champs“, nei jas taikęs pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie tokio ribojimo būtinumą.
23. Pagal JANĮ 28 straipsnio 4 punktą, netesybų ir palūkanų skaičiavimas sustabdomas nuo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi, įstatymų leidėjas aiškiai reglamentavo terminą, iki kurio netesybos ir palūkanos gali būti skaičiuojamos. Jokių aplinkybių, kurios pateisintų šio termino prailginimą, byloje nepateikta.
24. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 97 straipsnio 1 dalis suteikia VMI teisę skaičiuoti delspinigius už laiku nesumokėtus mokesčius. Tai įstatymu garantuota teisė, kuri atlieka svarbią funkciją, užtikrinant valstybės biudžeto pajamas. Jos ribojimas be aiškių ir išimtinių pagrindų laikytinas valstybės, kaip kreditorės, teisėtų interesų pažeidimu.
25. ?Laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti proporcingumo principą ir būti orientuotos į būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Šiuo atveju nebuvo įvertinta, ar delspinigių ir palūkanų skaičiavimas realiai galėtų trukdyti restruktūrizavimo proceso eigai ar tikslų įgyvendinimui. Vien faktas, kad tai daro įtaką bendrovės finansinei padėčiai, nėra pakankamas pagrindas riboti VMI įstatymu deleguotas teises.
26. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną nurodomą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Atsižvelgiant į tai, kad draudimas skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, nebuvo pagrįstas išskirtinėmis aplinkybėmis, konstatuojama, jog taikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos – yra neproporcinga ir perteklinė. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl draudimo skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už UAB „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria nutarta iki nutarties iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Riešės plantacija“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo uždrausti skaičiuoti netesybas ir palūkanas už uždarosios akcinės bendrovės „Riešės plantacija“ prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.