Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės, Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam R. P., jo gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui, nukentėjusiajam J. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant R. P. dirbti arba mokytis. Priteista iš R. P. nukentėjusiajam J. R. 5000 Lt neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2008 m. sausio 15 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, sudavė medine lazda J. R. du kartus į koją, tuo padarydamas minkštųjų audinių sumušimus blauzdose, bei lazda suduodamas vieną kartą į alkūnės sritį, padarydamas kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį bei minkštųjų audinių sumušimus dešiniojo dilbio srityse, tuo padarydamas J. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis R. P. skundžia apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti, t.y. perkvalifikuoti veiką iš LR BK 138 str. 1 d. į LR BK 140 str. 1 d., taikyti LR BK 38 str. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, J. R. pateiktą civilinį ieškinį atmesti.

Nurodo, kad dėl inkriminuojamo nusikaltimo kaltu prisipažino pilnai, nukentėjusiojo J. R. atsiprašė, atlygino jam žalą-1000 (vieną tūkstantį) litų, su J. R. susitaikė. Dėl savo elgesio labai gailisi. Panevėžio teritorinei liginių kasai ieškinį atlygino pilnai.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, netinkamai taikė ir aiškino baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo esminėmis procesinėmis įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklėmis, todėl nuosprendis keistinas. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. kvalifikuoti neteisėtai. Pripažindamas savo kaltę, nurodė, kad iš tiesų nukentėjusiojo J. R. atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, J. R. padarė žalą, tačiau to, siekiant tinkamai kvalifikuoti jo veiksmus ir teisingai įgyvendinti baudžiamąjį įstatymą, nepakanka. Jo veiksmai pagal LR BK 138 str. 1 d. negalėjo būti kvalifikuoti, nes nebuvo įrodyta, jog tarp jo veiksmų ir atsiradusių minėtų padarinių buvo priežastinis ryšys. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, kuriais būtų pagrįsta, kad būtent jo panaudotas smurtas buvo J. R. padarytų konkrečių 2008 m. vasario 1 d. specialisto išvadoje išvardintų sužalojimų sąlyga. Neįvertinęs faktinių aplinkybių pirmosios instancijos teismas didžiausią dėmesį skyrė nukentėjusiajam padarytiems sužalojimams nustatyti, tačiau neatsižvelgė į tikrąsias jų atsiradimo priežastis, ko pasėkoje nenustatė priežastinio ryšio tarp jam inkriminuotų smurtinių veiksmų bei kilusių padarinių- nesunkaus J. R. sveikatos sutrikdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, jog jo veika atitinka LR BK 138 str. 1 d, nes jis padarė J. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip pagrindiniu įrodymu, leidžiančiu pripažinti jį kaltu dėl J. R. padarytų sužalojimų, Panevėžio miesto apylinkės teismas rėmėsi vien tik 2008 m. vasario 1 d. specialisto išvada. J. R. į gydytojus kreipėsi tik praėjus dviems dienoms nuo 2008 m. sausio 15 d. įvykio, tai yra 2008 m. sausio 17 d.. Iš specialisto išvadoje minimų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad tą dieną jam buvo nustatyta vienintelė trauma - kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis. Kiti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimai blauzdose bei dešinio dilbio srityje - nustatyti tik 2008 m. vasario 1 d., medicininės ekspertizės atlikimo metu. Taigi nėra aišku, ar jam inkriminuojami nukentėjusiajam padaryti sužalojimai - minkštųjų audinių sumušimai blauzdose bei dešinio dilbio srityje, kartu ir kairio alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžis - buvo padaryti jo veiksmais, ar kokio nors kito dviejų dienų bėgyje atsiradusio pašalinio poveikio įtakoje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad J. R. iš tiesų dviejų dienų laikotarpiu nebuvo užpultas ir kiti asmenys jam nepadarė tų sužalojimų, kurių padarymu jis kaltinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė ir netinkamai taikė esmines LR BPK 20 str. nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles. Teismas, priimdamas nuosprendį, neįvertino tai, kad nukentėjusiojo parodymai visoje bylos nagrinėjimo proceso eigoje buvo netikslūs, jiems prieštaravo visi kiti byloje esantys duomenys. Iš kitų liudytojų apklausų matyti, kad J. R. turi akivaizdų polinkį meluoti, todėl jo parodymais ir versija, neva nesunkų sveikatos sutrikdymą jam padarė tik jo smurtiniai veiksmai, nepagrįsti. Vadovaudamasis prieštaringais ir kitais byloje esančiais duomenimis bei nepatvirtintais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK-20 aks. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nukentėjusiajam J. R. padarytų sužalojimų teisinio įvertinimo klaidą, o taip pat nenustatė ir objektyviais duomenimis nepagrindė tarp jo atliktų veiksmų ir šių sužalojimų esančio priežastinio ryšio. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog J. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent jis, o taip pat atsižvelgiant į LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą asmens nekaltumo prezumpcijos principą, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., bet ne pagal LR BK 138 str. 1 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismas net nesvarstė jo atžvilgiu vieno iš LR BK VI skyriuje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų, o būtent: esant visiems LR BK 38 str. nustatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės jo neatleido.

Prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo proceso metu savo noru prisipažino naudojęs prieš nukentėjusįjį J. R. smurtinius veiksmus, nurodė visas esmines įvykio aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino kiti byloje esantys duomenys. Jo prisipažinimas, nuoširdus gailėjimasis, atsiprašymas rodo mažesnį pavojingumą ir galimybę švelninti padėtį. Prisipažino vedamas pozityvių motyvų: labai galisi dėl savo veiksmų, bijo sunkių padarinių, nori jų išvengti. Anksčiau niekuomet nėra naudojęs smurto, yra ramus ir taikus žmogus. Suvokė, kad jo veiksmai buvo neteisėti, tačiau pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad jo smurtinius veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis - jis tik norėjo apginti savo merginą, užkirsti kelią tolimesniems pavojingiems grasinimams. Pažymėtina, kad byloje buvo pateikta visa medžiaga, patvirtinanti, kad yra objektyvus pagrindas manyti, jog ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys, nes mokosi, siekia užsibrėžtų gyvenimo tikslų, kurį laiką dirbo, nes norėjo pats savo lėšomis atlyginti tiek J. R., tiek Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas. Be to, būtina atsižvelgti ir į aplinkybes, apibūdinančias jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą: prieš nukentėjusįjį panaudojo pavienius, ne į gyvybiškai svarbias kūno vietas nukreiptus smūgius, tai darė siekdamas atremti tariamą jo pavojingą kėsinimąsi, taip pat tokius veiksmus atliko pirmą kartą, anksčiau į jokius konfliktus nebuvo įsitraukęs ir neketina to daryti ateityje. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (teistumo išvengimas) padėtų jam ateityje pasiekti užsibrėžtų tikslų, nekenktų jo mokslams ir galimybei įsidarbinti, todėl galėtu tapti doru ir sąžiningu žmogumi. Iš karto po konflikto susitiko su J. R., sumokėjo jam 1000 (vieną tūkstantį) litų. J. R. tuo metu jam jokių pretenzijų nebeturėjo, sutarė, kad vėliau sumokės dar 1000 (vieną tūkstantį) litų. Jam tokia pinigų suma yra labai didelė. J. R. taikytis sutiko, atleido, surašė susitaikymo aktą. J. R. sutiko, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina prie bylos medžiagos prijungtas 2008 m. rugsėjo 9 d. jo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kurį savo parašu patvirtino pats nukentėjusysis. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo jam paskirtas įpareigojimas atlyginti J. R. 5000 (penkių tūkstančių) litų neturtinę žalą yra neteisingas, todėl turi būti panaikintas.

Nuteistasis R. P. teismo posėdyje atsisakė dalies apeliacinio skundo reikalavimų, prašė tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus tik dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. nurodytiems pagrindams, pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Prokuroras prašė skundą atmesti. Nukentėjusysis J. R. prašė nuteistąjį R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nukentėjusiajam ir nuteistajam susitaikius. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Martinkevičius teismo posėdyje prašė nuteistojo R. P. atžvilgiu taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir nuteistajam susitaikius. Pateikė nuteistojo ir nukentėjusiojo pareiškimą dėl susitaikymo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendis panaikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 327 str. 2 p. numato, kad Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 str. 1 d.).

R. P. kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. R. P. padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Sudavė nukentėjusiajam J. R. pavienius, ne į gyvybiškai svarbias kūno vietas nukreiptus smūgius. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atlygino tiek nukentėjusiajam J. R., tiek Valstybinei ligonių kasai (b.l. 208-209,221) padarytą žalą. Su nukentėjusiuoju J. R. susitaikė. Žada ateityje daugiau įstatymų nepažeisti. Nukentėjusysis teisėjų kolegijai patvirtino, kad atleidžia R. P., su juo susitaikė, turtinių ir neturtinių pretenzijų jo atžvilgiu neturi ir prašo nuteistojo R. P. atžvilgiu bylą nutraukti, sutinka, kad jis nebūtų teisiamas. Kolegija įvertina ir nuteistojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, t.y., kad jis nusikaltimą padarė pirmą kartą, neteistas (b.l. 96), nėra anksčiau jau buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas (b.l. 95). Tai rodo, jog nuteistasis R. P. tinkamai elgėsi visuomenėje, kolektyve. Taip pat įvertina nuteistojo elgesį veikos padarymo metu, t.y., kad jis iš karto pripažino savo kaltę, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, iš karto atlygino nukentėjusiajam dalį nusikaltimu padarytos žalos, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo dalies. Kolegija įvertina ir nuteistojo elgesį po veikos padarymo, t.y., neigiamai vertino savo nusikalstamus veiksmus, tam, kad atlygintų nusikaltimu padarytą žalą, dirbo (b.l. 200-202), darbdavių charakterizuojamas labai gerai ( b.l. 204), šiuo metu studijuoja Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto pirmame kurse (b.l. 203). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į lengvinančią aplinkybę-prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, turi pagrindą manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 138 str. 1 d. nukentėjusiajam ir nuteistajam susitaikius.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendis naikintinas, baudžiamoji byla nutrauktina, nuteistasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį panaikinti.

Baudžiamąją bylą nutraukti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., atleisti nuteistajam ir nukentėjusiajam susitaikius.