Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilutės šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams G. D. ir J. D. solidariai dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energija visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalies butų (patalpų) šildymo prietaisai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos, atsiskaitymo laikotarpiu suvartota šilumos energija išdalijama pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2005 m. liepos 21 d. Nr. 03-41). Vadovaujantis minėtu metodu Nr. 5, per atsiskaitymo mėnesį šiluma, suvartota gyvenamojo namo šildymui, yra padalinama į dvi dalis: šilumą, kuri sunaudojama bendrojo naudojimo patalpose, ir šilumą, sunaudojamą pastato naudingojo ploto, kuriam tiekiama centralizuota šilumos energija, šildymui. Padalinimas atliekamas gyvenamajam namui nustačius šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, kuris priklauso nuo laiptinių skaičiaus name. Metodu Nr. 5 nustatytas koeficiento dydis gali būti keičiamas, daugiabučio namo gyventojams priėmus sprendimą CK 4.85 str. nustatyta tvarka ir šį metodą suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tokio sprendimo daugiabučio namo gyventojai nepriėmė.

Į teismo posėdį neatvyko atsakovė G. D.. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai tinkamai pranešta, procesiniai dokumentai tinkamai įteikti. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės atstovės B. Ž. ir atsakovo J. D. paaiškinimų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis atsakovams, yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomas kitu būdu (b.l. 5). Dalies butų savininkai naudojasi centralizuota šildymo sistema. Atsakovas J. D. 2012-01-23 pasirašė šilumos - pirkimo pardavimo sutartį dėl šilumos energijos tiekimo, tenkančios bendrojo naudojimo patalpoms daugiabučiame name šildyti (b.l. 6-8). Atsakovams nuo 2012-01-01 iki 2013-04-30 yra priskaičiuota 236,11 Lt už bendrojo naudojimo patalpų daugiabučiame name šildymą ir 257,76 Lt už namo šildymo sistemų priežiūrą, susidarė mokėti 43,17 Lt delspinigių (b.l. 9). Atsakovai nevykdo prievolės mokėti už nurodytas paslaugas.

Daugiabučio namo butų savininkai turi atlyginti išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti. Už bendro naudojimo patalpų šildymą tiekėjui turi apmokėti butų savininkai, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Ši dalis, vadovaujantis CK 4.76 str., turi būti tarp jų paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, šilumos energija visuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, kuriuose dalies butų (patalpų) šildymo prietaisai yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos sistemos, atsiskaitymo laikotarpiu suvartota šilumos energija išdalijama pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. 03-19) kartu su šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas 2005 m. liepos 21 d. Nr. 03-41). Vadovaujantis minėtu metodu Nr. 5, per atsiskaitymo mėnesį šiluma, suvartota gyvenamojo namo šildymui, yra padalinama į dvi dalis: šilumą, kuri sunaudojama bendrojo naudojimo patalpose, ir šilumą, sunaudojamą pastato naudingojo ploto, kuriam tiekiama centralizuota šilumos energija, šildymui. Padalinimas atliekamas gyvenamajam namui nustačius šilumos kiekio bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskyrimo koeficientą, kuris priklauso nuo laiptinių skaičiaus name. Metodu Nr. 5 nustatytas koeficiento dydis gali būti keičiamas, daugiabučio namo gyventojams priėmus sprendimą CK 4.85 str. nustatyta tvarka ir šį metodą suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tokio sprendimo daugiabučio namo, kuriame gyvena atsakovai, gyventojai nepriėmė.

Atsakovai mokėti už šilumos energiją nesutinka, nurodydami, kad paslauga neteikiama, kad daugiabučiame name nešildomos bendrojo naudojimo patalpos. Mano, kad šiluma iš pirmos laiptinės į ketvirtą per ertmes ir vamzdžius niekaip negali ateiti. Daugiau kaip pusė žmonių yra atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos ir faktiškai laiptinės šyla iš visų šių butų. Jo butas nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungtas prieš dešimt metų. Vamzdis, kuris tiekia šilumą į laiptines, yra visiškai nupjautas. Laiptinių šildymas nebuvo numatytas net projektuojant namą.

Teismas nesutinka su šiais atsakovų argumentais, nes šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos. Šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Atsakovai, kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai ir atsakingi už namo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieneto, tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą.

Pasirašyta šalių sutartis nėra nutraukta ar nuginčyta.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovai nemokėjo už paslaugas, todėl laikytina, jog atsakovai pažeidė prievolę ir turi atlyginti ieškovės turėtus nuostolius – 493,87 Lt (CK 6.63 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidę atsakovai privalo mokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, bei atsižvelgiant į atsakovų atsiliepime esantį prašymą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio dėl delspinigių senaties terminą, delspinigius – 25,23 Lt (CK 6.258 str. 1 d., 1.125 str. 5 d. 1 p., 1.126 str. 2 d.) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Atsakovo J. D. argumentas, kad delspinigių skaičiavimo metodika, programa neteisėta, yra niekuo nepagrįstas bei neįrodytas.

Iš atsakovų solidariai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio ieškovei bei 12,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 519,10 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

- 72 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Šilutės šilumos tinklai“, įmonės kodas 177217875,

- 12,46 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.