Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-7185932-14 panaikinimo ir administracinės nuobaudos paskyrimo remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio patrulė R. D. 2014 m. vasario 3 d. surašė M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-6985119-14 dėl to, kad jis 2014 m. vasario 3 d., 17.56 val., Antakalnio-Žolyno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pasuko į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, dėl ko šis turėjo stabdyti ir pakeisti važiavimo kryptį, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui. Šiais veiksmais M. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimus bei padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė A. G., išnagrinėjusi M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 10N-7185932-14 (toliau – ir Nutarimas) pripažino, kad M. M. padarė protokole nurodytą veiką, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje ir skyrė 400 Lt baudą su teise vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. M. palaikė savo skundo reikalavimus. Nurodė, kad policijos pareigūnai susidariusią situaciją nepagrįstai kvalifikavo pagal vieną iš sunkiausių ATPK straipsnių. Pareiškėjo nuomone, jis padarė lengvesnį pažeidimą, t.y. nedavė kelio, dėl ko kitas vairuotojas buvo priverstas keisti judėjimo kryptį ir greitį. Mano, kad administracinei atsakomybei, numatytai ATPK 124² straipsnyje, kilti reikalinga tyčia, t.y. siekis sąmoningai pažeisti teisės aktus. Jis gi priešingai, vengdamas padaryti didesnę žalą, nebaigė manevro ir grįžo į savo eismo juostą. Esant nurodytoms aplinkybėms M. M. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, perkvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį ir paskirti piniginę baudą.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Remiantis ATPK 300 straipsnio 1 dalimi byla nagrinėta iš esmės, nes Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovo neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą.

Apklaustas liudytojas N. P. teismo posėdyje parodė, kad jis yra Vilniaus apskrities VPK KPV KPR vyr. patrulis. Protokole nurodytu laiku jam dirbant su patrule R. D., jie važiavo tarnybiniu automobiliu Antakalnio gatve link Žolyno gatvės ir pastebėjo, kaip automobilis „Volvo“, kuris taip pat važiavo Antakalnio gatve, reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nepraleido automobilio „Mercedes Benz“, kuris važiavo tiesiai, dėl ko tas automobilis turėjo staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Automobilis „Mercedes Benz“ apvažiavo „Volvo“ automobilį ir nuvažiavo, o jie sustabdė „Volvo“ vairuotoją. Šis įvykis buvo fiksuotas jų vaizdo registratoriuje. Policijos pareigūnas neteigė, kad M. M. chuliganiškai vairavo, jis teigė, kad jis sukėlė avarinę situaciją, dėl ko kitas vairuotojas turėjo stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Liudytojo supratimu, kelio nedavimas arba nepraleidimas, būtų tuomet, jeigu, tas automobilis „Mercedes Benz“, būtų spėjęs ramiai sustoti ir praleisti pareiškėjo vairuojamą automobilį. Šiuo atveju „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir manevruoti, apvažiuojant „Volvo“ automobilį, o tai, jo manymu, yra avarinės situacijos sudarymas.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja R. D. parodė, kad ji yra Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patrulė. Liudytoja teismo posėdyje palaikė vyr.patrulio N. P. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir nieko papildomai nurodyti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Skundžiamu Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu M. M. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau mano, kad jo veika pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisingai. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatantį atsakomybę už KET 106 punkto pažeidimą – vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti nesilaikymą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę, padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., administracinė atsakomybė atsiranda už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. atsiranda už alternatyvių teisės pažeidimų padarymą: 1) transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; 2) KET pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, M. M. neigia sukėlęs pavojingą situaciją, privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, teigdamas, jog pradėdamas sukti į kairę pusę, pastebėjo priešais antrąją eismo juosta važiuojantį automobilį. Įvertinęs atstumą ir nusprendęs, kad jis nespės atlikti manevro, pareiškėjas greitai grįžo į savo važiuojamosios juostos dalį, siekdamas išvengti padarinių. Priešais važiavęs automobilis truputį pristabdė, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir nesustojęs nuvažiavo toliau.

M. M. kaltė, padarius ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra grindžiama vyr. patrulio N. P. 2014-02-03 tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnų N. P. ir R. D. parodymais, duotas teismo posėdžio metu bei pateiktu vaizdo įrašu.

Vyr.patrulio N. P. 2014-02-03 tarnybiniame pranešime teigiama, kad degant žaliam šviesoforo signalui, automobilis Volvo suko sankryžoje į kairę, nepraleido priešpriešais važiuojančios transporto priemonės, dėl ko ši turėjo staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Apklaustas teismo posėdyje liudytoju N. P. palaikė tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai nurodė, kad M. M., jo manymu, sukėlė avarinę situaciją, privertusį kitą vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Policijos pareigūnė R. D. teismo posėdyje neatsiminė įvykio aplinkybių, prašė vadovautis N. P. tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo, matyti, kad M. M. vairuojamas automobilis Volvo, degant žaliam šviesoforo signalui, bandė sukti į kairę. Pastebėjęs priešais antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį, automobilis Volvo sustojo, greitai grįžo į savo eismo juostą. Priešais važiuojantis automobilis pristabdė, apvažiavo truputį į priešingą eismo juostą įsukusį automobilį Volvo ir nesustojęs nuvažiavo toliau.

Taigi, teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės, jog M. M. vairuojamas automobilis sukėlė avarinę situaciją, priversdamas priešpriešais važiuojantį automobilį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Šiame vaizdo įraše neabejotinai užfiksuota, kad M. M. vairuojamas automobilis sankryžoje bandė sukti į kairę, degant žaliam šviesoforo signalui. Pastebėjęs priešais antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį, M. M. netęsė pradėto manevro, neužkirto kelio priešpriešais važiuojančiam automobiliui, o sustojo ir pagal galimybes grįžo į savo eismo juostą. Tai, kad jo automobilis sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, tik truputį buvo išlindęs į priešpriešinę eismo juostą, rodant posūkio signalą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo sukelta avarinė situacija, nes, kaip jau buvo minėta, incidentas įvyko sankryžoje, kur automobilių greičiai nėra dideli. Todėl priešpriešais važiuojantis automobilis, pamatęs savo eismo juostoje truputį įsikišusį kitą automobilį, nebuvo priverstas staigiai mažinti greitį bei stabdyti, o tik truputį pristabdė, apvažiavo įsikišusį automobilį net neįvažiuodamas į pirmą eismo juostą ir nuvažiavo toliau. Be to, tuo metu, kai priešpriešais antrąja eismo juosta važiuojantis automobilis apvažiavo pareiškėjo vairuojamą automobilį, pirmojoje eismo juostoje automobilių nebuvo, todėl jam net pakeitus važiavimo kryptį bei įvažiavus į pirmą eismo juostą, avarinė situacija nebūtų sukelta.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pateiktas vaizdo įrašas yra blogos kokybės, jame nesimato automobilių valstybinių numerių. Teismo posėdyje peržiūrint vaizdo įrašą tik pareigūno, mačiusio betarpiškai situaciją ir asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, pagalba buvo identifikuoti vaizdo įraše esantys automobiliai. Dėl šių priežasčių nei policijos pareigūnai, nei teismas neturėjo galimybės nustatyti pristabdžiusio automobilio vairuotojo tapatybės bei apklausti jį teismo posėdyje liudytoju. Teismo manymu, tik šis vairuotojas galėtų tinkamai įvertinti susidariusią situaciją bei paaiškinti teismui, ar pareiškėjo vairuojamas automobilis sukėlė grėsmę eismo saugumui ar ne, nes kitų patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų apie neva sukeltą avarinę situaciją byloje nėra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, bei pateiktą vaizdo įrašą, teismas negali daryti kategoriškos ir abejonių nekeliančios išvados, remdamasis vien policijos pareigūno N. P. tarnybiniu pranešimu ir jo duotais parodymais teismo posėdyje, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukėlė pavojingą situaciją, privertusį kitą automobilį staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, siekiant išvengti susidūrimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad M. M. veika šiuo atveju nepagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta, jog M. M. pasukdamas į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Teismas nesutinka su tokia kaltinimo formuluote, nes byloje esančiais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad veiksmas vyko šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje. KET XVIII skirsnio, reglamentuojančio važiavimą per sankryžas, 172 punkte nurodyta, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai. Jeigu šviesoforas išjungtas arba įjungtas geltonas mirksintis jo signalas, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklais. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma darytina išvada, jog šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje keliai yra lygiareikšmiai, todėl M. M. yra nepagrįstai kaltinamas nepraleidęs pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio.

Teismo vertinimu, šiuo atveju M. M. 2014 m. vasario 3 d., 17.56 val., vairuodamas automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Antakalnio-Žolyno gatvių šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir tuo pažeidė KET 161 punkto reikalavimus. Tokia jo veika atitinka ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, kuriame be kita ko yra numatyta, kad vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-7185932-14, kuriuo M. M. už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra paskirta 400 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, naikintinas ir M. M. skirtina administracinė nuobauda už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, padarymą (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. M. kaltę pripažino ir nuoširdžiai galisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. (buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, administracinės nuobaudos negaliojančios). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, M. M. skirtinas ATPK 124¹ straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. vasario 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-7185932-14, kuriuo M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarymą, yra paskirta 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

PripažintiM. M. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje ir nubausti 125 (vieno šimto dvidešimt penkių) litų bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.