Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-592-643/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
2A-592-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21417-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donata Kravčenkienė, Margarita Stambrauskaitė, Jelena Šiškina
Pareiškėjas
K. L. K.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-592-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21417-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 13.12-59 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas K. L. K. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2021 m. liepos 21 d. nutarimą ir grąžinti pareiškėjo 2021 m. birželio 17 d. skundą nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iš naujo.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021 m. balandžio 30 d. buvo gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro E. B. 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pripažįstant tinkamu naudoti 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – ir Bendrija) pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2VI-44 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, pareiškėjas pateikė 2021 m. birželio 17 d. skundą dėl šio nutarimo aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą Nr. 13.12-59 atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 2VI-44 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjo nuomone, suinteresuoto asmens priimtas skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

3. Skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad yra praleistas įstatymo nustatytas naikinamasis terminas administraciniam aktui ginčyti. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam ieškiniui pateikti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo besikreipiančiam prokurorui būtų taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas, skaičiuojant jį ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti. Be to, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prašymo (skundo) padavimo termino atnaujinimo galimybė, o naikinamasis 10 metų terminas yra taikomas tik sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

4. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai remiasi teismų praktikos suformuluota taisykle, pagal kurią teismas gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido 1 mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra suėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento. Minėtos taisyklės negalima taikyti mechaniškai, būtina vertinti kiekvienos individualios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nepagrįstai atliko teismo funkciją ir nusprendė, kad yra praleistas naikinamasis terminas skundui paduoti.

5. Skundžiamame nutarime suinteresuotas asmuo nepagrįstai konstatavo, kad garažo boksų neatitikimas projektinei dokumentacijai ir statybos baigtumo užfiksavimas galimai nesilaikant tam keliamų reikalavimų neturi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl minėti pažeidimai nelaikyti viešojo intereso pažeidimu. Skundžiamame nutarime padaryta išvada apie viešojo intereso pažeidimo nebuvimą yra neargumentuota, nutarime neanalizuotos faktinės aplinkybės, nepateikti detalūs motyvai dėl konkrečių faktinių aplinkybių, kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju yra pažeista pareiškėjo skundo tyrimo procedūra.

6. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

7. Suinteresuoto asmens turima bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrijai 2000 metais pasikreipus į Nekilnojamojo turto registrą su prašymu įregistruoti garažą ir teises į jį, 2000 m. gruodžio 4 d. buvo pateikta išvada, kurioje nurodyta, kad prašymo tikslinti duomenis tenkinimas atidedamas, paprašyta pateikti duomenis, patvirtinančius, kad garažas atitinka teisės aktų ir statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad pagal pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2000 m. spalio 26 d. pažymą Nr. 101-2740, kurios pagrindu prašoma įregistruoti garažą ir teises į jį, nėra teisinio registracijos pagrindo – pagal šios formos pažymą registruojami statiniai, pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d., kuriems statyti nereikėjo leidimo. Be to, pažymoje nurodyta, kad garažas statomas, nors pagal kadastro duomenis jis jau pastatytas. Taigi, minėtos pažymos pagrindu garažo ir teisių į jį registravimas negalėjo būti atliekamas. Nepaisant to, kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2020 m. gruodžio 16 d. dokumento „Dėl duomenų/dokumentų kopijų pateikimo ((duomenys neskelbtini)“ Nr. NS-48618 (4.21 E), garažo baigtumo procentas – 100 – Nekilnojamojo turto registre vis dėlto buvo įregistruotas šiame punkte nurodytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotos pažymos pagrindu.

8. Garažo statybos užbaigimas nebuvo įformintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, todėl buvo pažeisti aktualiu laikotarpiu galiojusių teisės aktų – Statybos įstatymo 21 straipsnio 1, 3, 4 dalių, Statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.11.01:2000 „Statinio pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2, 5, 35 punktų – reikalavimai.

9. VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 25 d. rašte Nr. S-8386(14.1 E) nurodyta, kad suinteresuotas asmuo gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. sausio 20 d. raštą Nr. 2D-925 „Dėl prašymo“, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 26 d. pažyma nėra pakankamas teisinis dokumentas, kurio pagrindu užbaigiama statybos procedūra.

10. Statybos ir architektūros Valstybinės priežiūros inspekcijos 1992 m. gegužės 27 d. leidime Nr. KG-92-11 nurodomas objektas, kuriam išduotas statybos leidimas – „55 boksų Sudervės–Molėtų plente“, tačiau faktiškai buvo pastatytas garažas, kurį sudaro 62 boksai. Šios aplinkybės sąlygojo ir garažo matmenų pasikeitimą – suprojektuoto garažo ilgis turėjo būti 48 m, plotis – 19,20 m, tačiau pagal atliktus kadastrinius matavimus garažo ilgis yra 55,50 m, o plotis – 19,50 m. Be to, anksčiau minėtoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymoje nurodyta, kad statomas garažo pastatas su autoservisu, kuris kadastrinių duomenų byloje nebuvo užfiksuotas. Tokiu būdu pagrindinio projekto brėžinių duomenys neatitinka brėžinių, esančių kadastrinių matavimų byloje, kas laikytina esminiu pažeidimu.

11. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į statinį, o nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija.

12. Teisės aktai nepateikia universalios viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, minėta sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju garažą sudaro fiziniams asmenims priklausantys 62 boksai, kas reiškia, kad yra pažeisti ne mažiau kaip 62 asmenų, neturėjusių teisės įgyti nuosavybės teises į minėtus boksus, interesai. Be to, garažas stovi ant valstybinės žemės sklypo, o Bendrija yra sudariusi šio sklypo nuomos sutartį, vadinasi, savavališkos statybos atlikimas pažeidžia valstybės interesus.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą.

14. Nurodė, kad pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai nesaisto prokuroro tyrimo apimties. Prašymą nagrinėjantis prokuroras savarankiškai atlieka tyrimą, gautos medžiagos teisinį įvertinimą, sprendžia, kokia apimtimi ir kokias viešojo intereso gynimo priemones taikyti (Rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. I-128 (toliau – ir Rekomendacijos) 31, 36 punktai). Rekomendacijų 24 punkte nustatyta, kad papildoma medžiaga gali būti nerenkama ir pareiškėjo ar jo atstovo pateikti teisiniai argumentai neanalizuojami, jeigu yra suėję teisės aktuose nustatyti kreipimosi į teismą naikinamieji terminai. Prokuroras negali būti įpareigojamas imtis viešojo intereso gynimo priemonių, jeigu nenustatė pagrindų tokiam prašymui teikti (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

15. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, galinčių patvirtinti jo teiginius apie neišsamų skundo išnagrinėjimą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, nagrinėdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, pripažįstant tinkamu naudoti 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastatą, kreipėsi, gavo leidimą ir susipažino su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-1-01-05217-21 ir informacija iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, gautus duomenis analizavo. Išnagrinėjęs gautą medžiagą, prokuroras padarė išvadą, kad 2000 m. spalio 26 d. pažymos atžvilgiu viešojo intereso gynimo priemonės taikymas yra procesiškai negalimas, suėjus jos apskundimo naikinamajam terminui, o galimas pažeidimas nėra savo pasekmėmis pakankamai svarus tam, kad būtų traktuojamas kaip viešojo intereso pažeidimas.

16. Aukštesnysis prokuroras, susipažinęs su 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinio pranešimo medžiaga, remdamasis atlikto tyrimo medžiaga ir teisiniu reglamentavimu, išsamiai atsakė į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 2VI-44, savo išvadas išsamiai argumentavo. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad prokuroras atliko faktinių aplinkybių tyrimą, įvertino nustatytų aplinkybių visetą ir teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nenustatęs jame viešojo intereso pažeidimo. Ginčas dėl galimo pastato pripažinimo tinkamu naudotis procedūros pažeidimo ar pastato dabartinės būklės neatitikimo projektinei dokumentacijai nelaikytinas išeinančiu už kelių asmenų sferos ir susijusiu su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Prokurorui ginčijant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, naudą gautų tik konkretūs subjektai, tačiau viešojo intereso gynimas neduotų visuomenei protingos ir realiai apčiuopiamos naudos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas laikosi kitokios nuomonės, nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti.

Šalies argumentai

18. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. pateikė skundą LR Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui „Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2VI-44“, kuriuo prašė panaikinti nurodytą prokuroro nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažįstant statybą savavališka. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2VI-44 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, pripažįstant tinkamu naudoti 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastatą. Be kitų argumentų nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas, reikėtų kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos panaikinimo bei įpareigojimo perstatyti garažą (kad boksų skaičius atitiktų nurodytąjį leidime). Šiuo atveju, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos, kuri yra administracinis aktas, ginčijimas negalimas suėjus naikinamajam 30 dienų pažymos apskundimo terminui, numatytam ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2021 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 13.12.-59 paliko galioti 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą, be kitų argumentų pažymėdama, kad nuo skųstino administracinio akto priėmimo praėjo 10 metų terminas, kas ABTĮ prasme daro negalimu teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.

20. Teismas sprendime konstatavo, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, rinko faktinius duomenis, juos pakankamai analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo paliko galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pakankamai argumentavo. Pažymėtina, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė, priimdama 2021 m. liepos 20 d. nutarimą, proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą, nepažeidė. Iš byloje esančių Generalinės prokuratūros nutarimų nustatyta, kad prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrino ir išanalizavo visas skunde nurodytas aplinkybes ir atitinkamai jas įvertino. Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai paneigia pareiškėjo teiginius, kad skundžiamame nutarime padaryta išvada apie viešojo intereso pažeidimo nebuvimą yra neargumentuota, kad nutarime neanalizuotos faktinės aplinkybės. Teismas nenustatė ir pareiškėjas nenurodė procedūrų, kurių prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, neatliko ir/ar galėjo atlikti.

21. Teismas konstatavo, kad prokuroras tinkamai įvykdė jam Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytą pareigą. Prokuroras gali kreiptis į teismą siekdamas apginti viešąjį interesą tik tais atvejais, kai yra juridinių faktų visuma – (i) teisės pažeidimas, kuriuo pažeidžiamas asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir (ii) toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, (iii) nėra suėję įstatymu nustatyti naikinamieji terminai ginti pažeistas teises. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra teisinio pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu ar įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, reiškiančiu savarankiškus reikalavimus, ar taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimo ir įrodinėjimo procesą. Teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje. Skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepateikė įrodymų vertinimo, nemotyvavo savo daromų išvadų.

Žemesnės instancijos teismas

24. Teismas neanalizavo ir nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kuriais remiasi, negrindžia savo išvados jokiomis konkrečiomis citatomis iš 2021 m. liepos 20 d. nutarimo turinio, nenurodo, kurios konkrečiai viešojo intereso instituto taikymo sąlygos neįrodytos, taip pat nepateikia jokios tai pagrindžiančių įrodymų analizės.

25. Pareiškėjas skunde dėl 2021 m. liepos 20 d. nutarimo pateikė išsamius argumentus dėl senaties termino taikymo, dėl viešojo intereso instituto būtinųjų taikymo sąlygų egzistavimo, teismas sprendime apskritai nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjo skunde išdėstyto argumento.

26. Pareiškėjas skunde pateikė išsamius argumentus dėl 2021 m. liepos 20 d. nutarime įtvirtinto neteisingo teisės normų, reglamentuojančių administracinių bylų teiseną aiškinimą bei taikymą ir nukrypimą nuo jau suformuotos teismų praktikos. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų dėl nepagrįsto senaties instituto taikymo jau 2021 m. liepos 20 d. nutarimo priėmimo procese.

27. Prokurorui įtvirtintas termino kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t. y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti. Vadinasi, nagrinėjamu atveju, prokurorui, siekiančiam apginti viešąjį interesą ir besikreipiančiam į administracinį teismą būtų taikomas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio terminas, skaičiuojant jį ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti.

28. Suinteresuotas asmuo, peržengdamas savo kompetencijos ribas, neteisėtai, dar nesikreipęs į administracinį teismą, atliko teismo funkciją ir nusprendė, kad yra praleistas naikinamasis terminas administracinių aktų ginčijimui. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

29. Pareiškėjas skunde pateikė išsamius argumentus dėl 2021 m. liepos 20 d. nutarime įtvirtinto neteisingo įrodymų, pagrindžiančių viešojo intereso instituto taikymo sąlygų buvimą, vertinimo, išvadų nemotyvavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo pareiškėjo pateiktų argumentų dėl viešojo intereso gynimo.

30. Teisės pažeidimas laikytinas ir viešojo intereso, nustatančio, kad valstybinėje žemėje statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, pažeidimu. Tačiau suinteresuotas asmuo visiškai neanalizavo ir nevertino įrodymų, patvirtinančių asmenų ir valstybės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą ir turinčių esminę reikšmę šioms asmenų grupėms, ko pasėkoje pažeidė proceso normų nustatytas procedūras. Suinteresuotas asmuo pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūrą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų sprendime visiškai nepasisakė, kas sąlygoja pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atsiliepimas

31. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, vertino, ar prokuroras tinkamai vykdė jam Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytą pareigą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad prokuroras surinko visą reikiamą medžiagą, ją analizavo ir vertino, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad sprendimo išvados yra lakoniškos ir fragmentiškos. Priešingai, teismas neperžengė ginčo nagrinėjimo ribų ir nesprendė dėl viešojo intereso pažeidimo. Teismas neprivalėjo vertinti pareiškėjo argumentų dėl senaties termino taikymo ir viešojo intereso instituto būtinųjų taikymo sąlygų egzistavimo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas nepateikia jokių konkrečių argumentų, kurie patvirtintų, kad jo skundas nebuvo detaliai išnagrinėtas. Skundo argumentai yra susiję su prokuroro pareiga kreiptis į teismą, tai nėra tapatu skundui dėl prokuroro veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

33. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

35. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. pateikė skundą LR Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriui „Dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2VI-44“, kuriuo prašė panaikinti nurodytą prokuroro nutarimą ir įpareigoti prokuratūrą taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažįstant statybą savavališka. Nurodė, kad nagrinėjamų aplinkybių atveju garažų statybos užbaigimas nebuvo įformintas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu, todėl jo naudojimas draudžiamas, o registracija – neteisėta. Pažymėjo, kad nesutinka dėl ieškinio senaties termino aiškinimo, be to, VĮ Registrų centras neatliko jo kompetencijai priskirtų funkcijų.

36. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras R. K. 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 2VI-44 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 30 d. tarnybinį pranešimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, pripažįstant tinkamu naudoti 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pastatą. Prokuroras nutarime nurodė, kad pareiškimo nagrinėjimo metu buvo susipažinta su atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. M-1-05217-21 bei informacija iš VĮ Registrų centras. Išnagrinėjęs gautą medžiagą, prokuroras padarė išvadą, kad visi 62 boksai buvo pradėti statyti ir baigti statyti 1993 metais, kaip užfiksuota Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl 2000 m. spalio 26 d. pažymos atžvilgiu viešojo intereso gynimo priemonės taikymas yra procesiškai negalimas, suėjus jos apskundimo naikinamajam terminui, o galimas pažeidimas nėra savo pasekmėmis pakankamai svarus tam, kad būtų traktuojamas kaip viešojo intereso pažeidimas. Nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas, reikėtų kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos panaikinimo bei įpareigojimo perstatyti garažą (kad boksų skaičius atitiktų nurodytąjį leidime). Šiuo atveju, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos, kuri yra administracinis aktas, ginčijimas negalimas suėjus naikinamajam 30 dienų pažymos apskundimo terminui, numatytam Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje.

37. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė 2021 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 13.12.-59 paliko galioti 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą. Nurodė, kad aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patikrina nutarimą, įvertina jo pagrįstumą ir teisėtumą. Gautoje pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje esami duomenys patvirtina, kad prokuroras susipažino su tarnybiniame pranešime nurodomoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertino tyrimo metu nustatytus duomenis, šiuo atveju taikytinas teisės aktų nuostatas bei, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pagrįstai nusprendė, kad yra praleistas naikinamasis terminas administracinių aktų ginčijimui. Pažymėta, kad nuo skųstino administracinio akto priėmimo praėjo 10 metų terminas, kas Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme daro negalimu teismo procesą dėl administracinio akto panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo (nurodyto įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 30 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto pripažino skundo teiginį, jog yra įmanomas procesas taikant viešojo intereso gynimo priemones Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos atžvilgiu, nepagrįstu. Aukštesnysis prokuroras 2021 m. liepos 20 d. nutarime konstatavo, kad 2021 m. gegužės 28 d. nutarime padaryta prokuroro išvada, kad nurodomi galimi pažeidimai savo pasekmėmis nelaikytini viešojo intereso pažeidimais yra teisėta, pagrįsta ir atitinkanti teismų praktiką, t. y. garažų boksų neatitikimas projektinei dokumentacijai bei statybos baigtumo užfiksavimas galimai nesilaikant tam keliamų reikalavimų neturi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams.

38. Apelianto skundas grindžiamas tuo kad pirmosios instancijos teismas savo išvadų nemotyvavo, apeliantas dėl 2021 m. liepos 20 d. nutarimo pateikė išsamius argumentus dėl senaties termino taikymo, dėl viešojo intereso instituto būtinųjų taikymo sąlygų egzistavimo, teismas nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjo skunde išdėstyto argumento, skunde pateikė išsamius argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo, išvadų nemotyvavimo, tačiau teismas jų visiškai neanalizavo, prokuroras neanalizavo ir nevertino įrodymų, patvirtinančių asmenų ir valstybės teisių bei teisėtų interesų pažeidimą ir turinčių esminę reikšmę šioms asmenų grupėms, ko pasėkoje pažeidė proceso normų nustatytas procedūras. Suinteresuotas asmuo pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūrą, o pirmosios instancijos teismas šių pažeidimų nekonstatavo.

39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje įtvirtinta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Prokuratūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui (prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis).

40. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje reglamentuojami prokuroro veiksmai ginant viešąjį interesą. Prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus:1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją; 2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas; 3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus; 4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą; 5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis).

41. Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. G. skundą, bylos Nr. 3K-3-501/2012). Kaip matyti iš prokurorų veiklą reglamentuojančio Prokuratūros įstatymo 4 str. 3 d., teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-501/2012).

42. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, tokiu būdu teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę, nurodydamas jam pareigą kreiptis į teismą. Apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį (LR prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. 1 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009; 2009-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą dėl teismo kompetencijos ir skundo nagrinėjimo ribų spręstina, kad nagrinėjamu atveju teismas gali pasisakyti tik dėl to, ar prokuroras, spręsdamas pareiškėjo pateiktą skundą, nepažeidė tokio skundo nagrinėjimo procedūros, o ne pasisakyti dėl viešojo intereso pažeidimo iš esmės ir įpareigoti prokurorą elgtis atitinkamu būdu, ko iš esmės siekia apeliantas.

43. Susipažinus su 2021 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. 13.12.-59 matyti, kad nagrinėjant pareiškėjo skundus buvo susipažinta su tarnybiniame pranešime nurodomoms aplinkybėms aktualiais dokumentais, įvertinti duomenys. Nutarime matyti, kad motyvuotai pasisakoma dėl ABTĮ įtvirtinto naikinamojo termino reikšmės šiuo atveju. Nutarime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, kad statybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustačius senaties termino savavališkų statybų atveju, viešojo intereso gynimo priemonių taikymas Inspekcijos 2000 m. spalio 26 d. pažymos atveju yra įmanomas. Konstatuota, kad tiriant gautą medžiagą, jokio išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti išimtį, nebuvo nustatytos, taigi prokuroras nematė galimybės taikyti viešojo intereso gynybos priemonės suėjus senaties terminui. Nutarime taip pat konstatuota, kad realaus garažo boksų skaičiaus neatitikimas projektinei dokumentacijai, net jei jis būtų vertinamas kaip esminis nukrypimas nuo statinio projekto bei statybos baigtumo užfiksavimas galimai nesilaikant tam keliamų reikalavimų, savo pasekmėmis nėra pakankamai svarus tam, kad būtų traktuojamas kaip viešojo intereso pažeidimas.

44. Įvertinus su pareiškėjo skundo nagrinėjimu susijusią, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 49 str. 1 d. ir Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 3 d., 19 str. 1, 2 dalių nuostatas dėl prokuroro teisės ginti viešąjį interesą bei atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl viešojo intereso gynimo. Kaip minėta, teismas patikrina tik procesinius skundžiamo nutarimo priėmimo aspektus, apeliantas skunde tokių pažeidimų nenurodė, tuo tarpu, teismas nėra įgaliotas vertinti, egzistuoja ar ne viešojo intereso pažeidimas, kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas yra prokuroro nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas. Kadangi galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį, tai teismas negali įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą su pareiškėjo pageidaujamo turinio pareiškimu ar ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tiek prokuratūra, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pateiktus duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, kad naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo. Kaip minėta, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė. Todėl, jei pareiškėjas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu, jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

45. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes teismo sprendime nepasisakė dėl jo argumentų. Atsižvelgdama į šį apelianto argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Pagal minėtą straipsnį teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Atkreiptinas dėmesys, kad ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

47. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apelianto K. L. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Donata KravčenkienėJelena ŠiškinaMargarita Stambrauskaitė