- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- eI-3135-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01083-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas M. Š.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2017-04-05 gautas atsakovė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-03-02 sprendimą Nr. 3R-62(AG-21/04-2017) (toliau – ir VAGK Sprendimas) ir palikti galioti Agentūros 2016-01-03 sprendimą Nr. BR6-138 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Agentūros sprendimas).
Atsiliepimas
Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į VAGK su skundu, prašydamas panaikinti Agentūros sprendimą. Nurodė, kad VAGK sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Agentūros sprendimą ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą įvertinus, kad pareiškėjo Paraiškos deklaruotame kontroliniame žemės sklype Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 10,60 ha 2015-08-07 pažeidimas dėl susmulkintos paskleistos žolės fiksuotas nepagrįstai.
Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjas 2015-06-12 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 15-1011846945-1) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 18,33 ha plotą. Atsakovė nurodė, kad, įvertinusi Paraišką, Agentūra priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 7 610,30 Eur paramos suma bei pritaikytos sankcijos už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Paaiškino, kad pareiškėjas įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (toliau – ir Priemonės programa) pradėjo vykdyti 2010 m., pateikęs 2010-06-15 paraišką Nr. 10-1011846945-A1-1 gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal priemonės programą, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška). Nurodė, kad 2011-06-13 pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškoje Nr. 11-1011846945-A1-1 (toliau – 2011 m. paraiška) įsipareigotas plotas buvo padidintas iki 17,21 ha.
Paaiškino, kad Agentūros Kokybės skyrius atliko Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje (toliau – ir Patikra) ir apie jos metu nustatytus neatitikimus pareiškėją informavo Agentūros 2015-08-19 pranešimu Nr. 1057. Nurodė, kad VAGK sprendimą grindžia tuo, kad Agentūros Patikra buvo atlikta, kai dar nebuvo pasibaigęs šiam lauko plotui tvarkyti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų laikas, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko po patikrinimo sudžiovintą žolę išgrėbti ir išvežti. Pažymi, jog nors VAGK sutinka, kad pareiškėjo laukuose buvo paskleista susmulkinta žolė, tačiau padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjas susmulkintą žolę gali paskleisti laukuose, jei ją sutvarko iš išveža iki nustatytų terminų. Nurodė, kad, vadovaujantis Patikroje nustatytomis aplinkybėmis, atsakovė pagrįstai sumažino tiesioginę išmoką pagal pareiškėjo Paraišką.
Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad deklaruoti plotai buvo nušienauti, žolė vartoma, džiovinama, grėbiama į rietuves, presuojama į rulonus ir ruošiama išvežimui iš laukų. Paaiškino, kad, taikant šią šienavimo technologiją, joks žolės smulkinimas ir paskleidimas nebuvo atliktas, deklaruotos pievos yra tvarkomos, laikantis teisės aktų, agrotechninių reikalavimų ir terminų. Pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kad pareiškėjas pievų sutvarkymui privalo pasirinkti šienavimui skirtą techniką. Teigia, kad, jeigu nušienauta žolė lauke yra džiovinama ir po to sutvarkoma bei išvežama iš lauko iki teisės aktuose nurodyto termino, tai neturi būti laikoma pažeidimu. Pažymėjo, kad Patikra buvo atlikta, nepasibaigus šieno ir žolės išvežimo terminui.
Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad Agentūros pateiktos nuotraukos vertinamos tik kaip sudarančios faktinį pagrindą atsirasti abejonei, kad galbūt buvo netinkamai vykdomi reikalavimai. Mano, kad nuotraukos turėtų būti detalios, užfiksuoti pagrindiniai objektų ypatumai, jos turi būti daromos, naudojant matuojamojo fotografavimo būdus, kad galima būtų nustatyti ir fiksuojamų objektų dydžius. Nurodė, kad apie Patikrą jis nebuvo informuotas ir nebuvo sudarytos galimybės Patikros metu teikti paaiškinimus ir įrodymus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad prašymą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 12 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 15-1011846945-1).
Agentūra, vykdydama Paraiškos vertinimą, atliko Patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 066505-6986 lauke Nr. 1 nustatytas pažeidimas – susmulkinta paskleista žolė (pažeidimo plotas – 1,25 ha), KŽS Nr. 066506-8115 lauke Nr. 1 nustatytas pažeidimas – susmulkinta paskleista žolė (pažeidimo plotas – 1,72 ha), KŽS Nr. 066506-6363 lauke Nr. 1 nustatytas pažeidimas – susmulkinta paskleista žolė (pažeidimo plotas – 4,55 ha), KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 nustatytas pažeidimas – susmulkinta paskleista žolė (pažeidimo plotas – 10,60 ha).
Agentūra, įvertinusi Paraišką, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 7 610,30 Eur galutinė paramos suma, pritaikyta 1 022,15 Eur dydžio sankcija už susmulkintos žolės paskleidimą ir pritaikyta 809,82 Eur dydžio sankcija žalinimo išmokoms. Agentūra sprendime įvertino, kad šioje dalyje pareiškėjas netinkamai vykdė Paraišką.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Agentūros sprendimu, dėl jo teikė skundą VAGK. VAGK sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros nustatytų pažeidimų, susijusių su susmulkintos žolės paskleidimu ir 1 022,15 Eur sankcijos paskyrimu KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1.
Byloje ginčas kilo dėl VAGK sprendimo dalies, kurioje VAGK tenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą įvertinus, kad pareiškėjo Paraiškos deklaruotame KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 10,60 ha 2015-08-07 pažeidimas dėl susmulkintos paskleistos žolės fiksuotas nepagrįstai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad Agentūra atliko Patikrinimą pareiškėjo deklaruotuose žemės sklypuose ir nustatė, kad KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 10,60 ha buvo paskleista susmulkinta žolė, pažeidimas užfiksuotas 2015-08-07 (VAGK byla, b. l. 115–120, 124)
Iš nagrinėjamos bylos ir VAGK bylos duomenų matyti, kad VAGK sprendimas grindžiamas aplinkybe, kad Agentūra Patikrą atliko, kai nebuvo pasibaigęs lauko plotui tvarkyti pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų laikas, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko po patikrinimo sudžiovintą žolę išgrėbti ir išvežti. Atsakovė prašyme teigia, kad VAGK neteisingai vertino pareiškėjo įsipareigojimus, jog pareiškėjas susmulkintą žolę gali paskleisti laukuose, jei ją sutvarko iš išveža iki nustatyto termino.
Pareiškėjas paraišką vykdo pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisykles (redakcija nuo 2015-04-24 iki 2016-02-25) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 9.1.5 p. nustatyta, kad “Pievas nuganyti ir (ar) nušienauti, išvežti nušienautą žolę iki rugsėjo 30 d. Susmulkintą nušienautą žolę paskleisti draudžiama.“
Teismas, aiškindamas minėtą Taisyklių 9.1.5 p. nuostatą, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna <...>. Taip pat Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių <...> (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 2006-01-16, 2009-03-02 nutarimai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog aiškinant teisės normas preziumuojama, kad įstatymų leidėjas laikosi teisės kalbos ekonomijos principo ir nevartoja nereikalingų posakių ir žodžių, todėl įstatymo teksto negalima aiškinti taip, tarsi tam tikra dalis teksto prarastų prasmę (LVAT 2008-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A248-92/2008, 2009-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-560/2009).
Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 9.1.5 p. turinį, konstatuoja, kad jame įtvirtintas įpareigojimas paraiškų teikėjams nušienauti ir / ar nuganyti pievas bei išvežti žolę iki nustatyto termino – rugsėjo 30 d. Tame pačiame taisyklių papunktyje nustatyta papildoma elgesio taisyklė – susmulkintą nušienautą žolę paskleisti draudžiama. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 9.1.5 p. turinį bei teisės aiškinimo taisykles, vertina, kad šiame Taisyklių papunktyje paraiškų teikėjams nustatyta imperatyvaus pobūdžio taisyklė, susijusi su pievų nušienavimu ir tvarkymu. Taisyklių 9.1.5 p. taip pat nustatyta, kad pievos pagal šio papunkčio reikalavimus turi būti sutvarkomos iki rugsėjo 30 d. Teismas vertina, kad pareiškėjui negali kilti neigiamos pasekmės už galimai netinkamai tvarkomą KŽS Nr. 063503-1435 lauką Nr. 1 iki Taisyklių 9.1.5 p. nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas vertina, kad pareiškėjui šiuo atžvilgiu galėtų būti taikoma sankcija tik tokiu atveju, jeigu būtų neginčijamai nustatyta, jog iki 2015-09-30 KŽS Nr. 063503-1435 lauko Nr. 1 pareiškėjas nebūtų sutvarkęs pagal Taisyklių 9.1.5 p. reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju iš patikrinimo metu darytų fotonuotraukų matyti, kad 2015-08-07 KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 paskleista nesugrėbta žolė (VAGK byla, b. l. 124). VAGK Sprendime konstatavo ir atsakovė nagrinėjamoje byloje nepaneigė aplinkybės, kad žolė KŽS Nr. 063503-1435 lauke Nr. 1 nėra įaugusi į po šienavimo augančią žolę ir pagal jos išguldymo būdą nėra pagrindo teigti, kad jos nėra galimybės sugrėbti ir išvežti. Pareiškėjas VAGK byloje pateikė fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad žolė po šienavimo buvo grėbiama į rulonus (VAGK byla, b. 1. 73–75). Kadangi Agentūra neatliko pakartotinio KŽS Nr. 063503-1435 lauko Nr. 1 patikrinimo ir nenustatė, kad po 2015-09-30 žolė nebuvo sugrėbta ir išvežta, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas nupjautos žolės iki 2015-09-30 nesugrėbė ir neišvežė.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad VAGK Sprendimu pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros 2016-01-03 sprendimo Nr. BR6-138 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ dalį dėl taikytos sankcijos KŽS Nr. 063503-1435 lauko Nr. 1 atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas panaikinti VAGK Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.