Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-02-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-72-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-21
Bylos Nr.
1A-108-72-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00812-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
M. D.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. byla Nr.1A-108-72/2011

Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00812-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 21 d.

Panevėžys

1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjui advokatui Raimundui Gargasui, nuteistajam M. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val., bute, priklausančiame N. V., esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas du smūgius ranka į veidą ir vieną smūgį kumščiu į smakrą A. T. bei pastarajam nugriuvus 5 kartus įspirdamas nukentėjusiajam į galvą, reikalavo iš A. T. pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi A. T. pinigų neturėjo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-12-03 nuosprendį ir jį išteisinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, todėl buvo nuteistas nepagrįstai. Nuosprendyje aprašytos aplinkybės neatitinka faktinių, todėl teismas padarė neteisingą išvadą dėl jo kaltės. Teigia, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Nurodo, kad nukentėjusysis po to, kaip neva jis, apeliantas, jam tris kartus ranka sudavė į veidą ir jam gulinčiam dar penkis kartus įspyrė į galvą, kreipėsi į medikus, tačiau nei gydytojai, nei teismo medicinos specialistas nekonstatavo jokių išorinių kūno sužalojimų. Teigia, kad iš to seka, jog nukentėjusysis melavo ikiteisminiame tyrime ir teisme. Nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino ir nei vienas liudytojas, buvęs bute.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus. M. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 1 d., pagrįsta byloje esančiais tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas LR BPK 301 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Objektyvių duomenų, kodėl nukentėjusysis galėtų apkalbėti M. D. byloje nėra, to nenurodė ir apeliantas.

Nukentėjusysis A. T. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad įvykio dieną sutiko iš matymo pažįstamą M. B., šis pasiūlė nueiti į butą pas jo draugus, kurių nukentėjusysis nepažinojo, ten būnant jiems pasakojo apie savo darbą užsienyje, kad grįžo prieš savaitę laiko, vėliau, būnant buto virtuvėje su M. D., šis pareikalavo jo duoti pinigų, liepė parodyti kišenes, nukentėjusysis pats viską iš kišenių išsiėmė ir padėjo ant stalo, nes buvo labai išsigandęs, M. D. jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą - sudavė ranka smūgį į smakrą, parkritęs pajuto daugiau smūgių – 4-5 smūgius į galvą iš kojos, tuo metu jis dengėsi veidą rankomis. Kadangi M. D. buvo basas, mano, kad dėl to neliko žymių, be to, spyrė kulnu, pradėjus naudoti fizinį smurtą jam prasidėjo astmos priepuolis iš išgąsčio. Taip pat nukentėjusysis paaiškino, kad pasą, kurį turėjo su savimi ir buvo padėjęs ant stalo, pasiėmė M. D., nurodydamas, kad jis, nukentėjusysis, jam atneštų 150 Lt (t.1. b.l. 145-149).

Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes dėl M. D. pasikėsinimo pagrobti iš jo turtą panaudojant fizinį smurtą patvirtina kiti bylos įrodymai – D. T. parodymai, specialisto išvada, asmens kratos protokolo duomenys, iš dalies paties nuteistojo parodymai.

Liudytojas D. T. parodė, kad 2010-08-23 grįžęs į namus sūnų rado sutrikusį, jo veidas buvo raudonas, sūnus papasakojo, kad jį sumušė ir atėmė pasą (t.1., b.l. 145-149). Iš specialisto išvados matyti, kad A. T. išorinių sužalojimų specialisto nebuvo nustatyta, tačiau nurodyta, kad gydymo metu nukentėjusiajam nustatytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kuris nepagrįstas objektyvia simptomatika (t.1., b.l. 23-24). Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad iš pateiktos A. T. gydymo stacionare istorijos matyti, kad jis 2010-08-23 kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, nurodė, kad buvo sumuštas, ir buvo nustatyta diagnozė – lengvas galvos smegenų sukrėtimas, 2010-08-24 A. T. išleistas gydytis ambulatoriškai (t.1., b.l. 23-24). Nors specialistas ir nenustatė A. T. padarytų kokių nors išorinių sužalojimų, tačiau aptarti specialisto išvados duomenys, būtent tai, kad A. T. buvo diagnozuotas lengvo galvos smegenų sukrėtimas kartu su byloje esančiais kitais rašytiniais duomenimis apie nukentėjusiojo gulėjimą ligoninėje nuo 2010-08-23 iki 2010-08-24, teismui nekelia abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų, jog jo atžvilgiu 2010-08-23 M. D. naudojo fizinio smurtą. Nukentėjusiajam nustatytas lengvas smegenų sukrėtimas bei tai, kad specialistas nenustatė išorinių sužalojimų kartu patvirtina nukentėjusiojo paaiškintas jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybes, t.y. jog jam smūgiai buvo suduoti rankos delnu, į galvą smūgiai buvo suduoti basa koja, kulnu, tuo metu jis rankomis dengėsi veidą. Be to, teisiamojo posėdžio metu pats M. D. pripažino, kad smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu - sudavė nukentėjusiajam smūgius delnu į veidą ir spyrė jam į koją (t.1., b.l. 145-149). Taip pat M. D. neneigė ir kad pasiėmė nukentėjusiojo pasą (t.1., b.l. 145-149). Pasas buvo rastas pas nuteistąjį asmens kratos metu ( t.1., b.l. 46).

Atsižvelgiant į visumą aptartų įrodymų, teismui nekyla abejonių, jog 2010 m. rugpjūčio 23 d. N. V. priklausančiame bute M. D. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti A. T. turtą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. D. buvo mušamas siekiant iš jo pagrobti nuteistojo manymu A. T. turimus pinigus. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų byloje matyti, kad jis pinigų neturėjo, turėjo tik, raktus, smulkias monetas ir pasą, kurį vėliau nuteistasis pasiėmė. Tai, kad apeliantas naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu siekdamas pagrobti iš jo turtą, patvirtina ir tos aplinkybės, jog jų negavęs, jis pasiliko nukentėjusiojo pasą ir prašė nukentėjusiojo jam atnešti 150 litų. Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Nuteistasis M. D. kėsinosi apiplėšti A. T. panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau kadangi nukentėjusysis A. T. pinigų neturėjo, veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. M. D. veika pagal BK 22 str. 1 d. ir BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ar apeliacinio skundo ribose jį keisti, teisėjų kolegija pagrindų nenustatė, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutar ė:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Tomas ZdanavičiusArnoldas ŠukaitisSigitas Bagdonavičius