- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-23
- Bylos Nr.
- 1A-401-495-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-70-1-00175-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Virginija Švedienė, Rišardas Skirtunas
- Nuteistasis
- A. K.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-401/2011
Teisėja Danguolė Urbanavičienė Teisminio proceso Nr. 1-70-1-00175-2010-5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2011 m. kovo 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 2 d., 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-11-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta A. K. galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, ir 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. liepos 31 d. apie 0.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie buvusios parduotuvės pastato, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. be priežasties sudavė ranka smūgį E. Ž. į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos viršutinės lūpos kairėje pusėje, kraujosruvos viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimų pasmakrėje.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę, numatytą LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai laikėsi savo parodymų, vėliau sužinojęs nukentėjusiojo pavardę, jo atsiprašė, jie susitaikė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Apelianto nuomone, teismas skirdamas jam bausmę susijusią su laisvės apribojimu, netinkamai vertino nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris jam neturi ir nereiškia jokių pretenzijų dėl įvykio.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, pastarojo asmenybę.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir kitam asmeniui nežymiai sutrikdyta sveikata, atsižvelgė į tai, kad apeliantas su nukentėjusiuoju susitaikė, pastarasis jam neturi jokių pretenzijų. Pažymėtina tai, kad apeliantas nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadija – baigtas nusikaltimas. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio seka, jog apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas apeliantui bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, kaip ir privalu, atsižvelgė į apelianto asmenybę. A. K. praeityje teistas, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-11-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir jam paskirta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.l. 51-52). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas laikytinas recidyvistu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. K. ne kartą baustas administracine tvarka (b.l. 56-60), būdamas jauno amžiaus ir sveikas, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (b.l. 62), nors nuo 2009-01-23 iki 2010-07-20 buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo paieškas savo noru nutraukė (b.l. 63), išsiskyręs, turi dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 46). Kaip matyti iš antstolės (duomenys neskelbtini) 2011-01-07 rašto, antstolės (duomenys neskelbtini) kontoroje vykdomos devynios vykdomosios bylos (pradėtos 2008-2010 metais) dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko A. K., tarp kurių ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1300 Lt baudos išieškojimo pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010-02-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdant priverstinį skolų (baudų) išieškojimą, nustatyta, kad skolininkas A. K. per vykdymo laikotarpį nedirbo, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kitų pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (sąskaitos bankuose areštuotos nuo 2008-2009 metų, jose piniginių lėšų nerasta) (b.l. 88).
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, konstatuoja, jog apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, priešingai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei vadovaudamasis teisingumo principu, apeliantui paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas yra artimas minimaliam.
Teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė baudžiamąjį įstatymą, LR BK 64 str., 65 str. 2 d. nuostatas, ir bendrindamas apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-11-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, todėl šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį taip pat nėra pagrindo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.