Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. spalio 28 d. 20.36 val. Kirtimų gatvėje, Vilniuje, R. L. vairavo automobilį ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. spalio 28 d. 20.53 val. tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 2,29 promilės neblaivumą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. L. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 19.00 val. netoli savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, jis gėrė alų ir degtinę (kiek tiksliai jis išgėrė, jis neprisimena). Jis manė, kad atvažiuos draugas jį parvežti į namus, tačiau draugas neatvažiavo. Jis skambino ir kitam draugui, tačiau ir šis negalėjo jo pervežti namus, todėl jis nusprendė vairuoti automobilį pats. Vairuodamas automobilį (jis vairavo kolegos automobilį) jis važiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Vairuojantį automobilį jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio jam nereikia, jis susitvarkys pats. Alkoholį jis vartoja retkarčiais, vasaros laikotarpiu alkoholį vartoja dažniau, nei žiemos laikotarpiu. 2022 m. iš jo buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,6 promilių neblaivumas. Po to teisę vairuoti transporto priemones jis susigrąžino ir nusprendė daugiau nevairuoti neblaiviam, tačiau šį kartą taip atsitiko, kad jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jis dirba, tačiau daug santaupų neturi, todėl teismui skyrus baudos bausmę jis galėtų baudą sumokėti dalimis. Be to, antstoliai vykdo išieškojimus iš jo turto. Turimas skolas jis sumokės. Savo elgesį jis vertina blogai.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. L., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė prisipažįstantis esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. parodė, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo kolegai A. K. (A. K.), kuris prieš mėnesį laiko leido jam pasinaudoti šiuo automobiliu, kadangi jam reikėjo važiuoti į darbo objektus. A. K. automobiliu jis važinėjo apie mėnesį. 2025 m. spalio 28 d. apie 17.00 val. baigęs dirbą privačiame bute, esančiame netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, jis iš darbo vietos išvažiavo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būdamas automobilyje jis gėrė degtinę, alų (jis neatsimena, kiek tiksliai jis išgėrė). Taip pat jis buvo nuvykęs į barą, esantį netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, kur gėrė degtinę. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to jis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo link Aukštųjų Panerių. Už Gariūnų jį stabdant policijos pareigūnams jis iš karto sustojo. Policijos pareigūnų paklaustas, ar jis įvažiavo į kitą automobilį, jis šiems pasakė nežiną, neatsimenąs (jis neatsimena, ar jis sukėlė eismo įvykį). Jis pareigūnams pasakė, kad yra vartojęs alkoholio, po ko policijos pareigūnai alkoholio matuokliu patikrino jo blaivumą. Jis nebuvo teistas, tačiau administracine tvarka buvo baustas, nes 2022 m. jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 0,6 promilės neblaivumas. Jis turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jis nežino, kur yra jo vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu jis dirba įmonėje, jo mėnesio pajamos yra (duomenys neskelbtini) eurų. Jis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko. Dėl savo veiksmų jis gailisi (bylos lapai 78-81).

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. R. L. yra jo pažįstamas, jie kartu dirbo. Jis R. L. prieš mėnesį davė pasinaudoti savo automobiliu, nes R. L. neturėjo automobilio ir šiam reikėjo važiuoti į darbo objektus. R. L. jo automobiliu važinėjo apie vieną mėnesį. Jis R. L. davė savo automobilį, nes šiuo pasitikėjo, kadangi pastarasis visada buvo pavyzdingas darbuotojas. 2025 m. spalio 30 d. R. L. jam paskambino ir pasakė 2025 m. spalio 28 d. vairavęs jo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlęs eismo įvykį (bylos lapai 35-37).

6. Ikiteisminio tyrimo metu O. L. (O. L.) parodė, kad 2025 m. spalio 28 d. apie 20.30 val. su savo draugu Mantu važiuodamas Gariūnų gatve link Lentvario pusės trečia eismo juosta likus apie 500 metrų iki sankryžos jis pastebėjo antra eismo juosta dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Volvo“, artėjantį prie automobilio „Volkswagen“, važiuojančio antra eismo juosta. Automobilio „Volkswagen“ vairuotojas, pamatęs iš galo artėjantį automobilį „Volvo“, norėdamas pastarąjį praleisti bandė pasitraukti į pirmą eismo juostą, tačiau pamatęs, kad tai padaryti negalima, nes eismo juosta užimta, grįžo atgal į antrą eismo juostą. Tuo metu automobilis „Volvo“ persirikiavo į pirmą juostą ir, automobiliui „Volkswagen“ pasitraukus į antrą eismo juostą, trenkėsi į pirma eismo juosta važiavusį automobilį „Citroen“, po ko pastarasis apsisuko 360 laipsnių kampu, o automobilio „Volvo“ vairuotojas nuvažiavo toliau, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Automobilio „Volvo“ vairuotojas važiuodamas link sankryžos sustojo, išlipo iš automobilio ir apžiūrėjęs automobilį nusprendė važiuoti toliau. Prieš minėtam vairuotojui išlipant iš automobilio jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Pokalbio metu jis buvo sujungtas su policijos pareigūnais, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes, o jis laukė tolimesnių nurodymų. Kalbant su pareigūnais automobilis „Volvo“ važiavo link Kirtimų gatvės. Važiuodamas paskui minėtą automobilį jis pastebėjo policijos pareigūnų ekipažą, kuris sustabdė minėtą automobilį „Volvo“ (bylos lapai 29-32).

7. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2025 m. spalio 28 d. apie 20.36 val. jam dirbant kartu su kolega O. A. (O. A.) iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja nuo parduotuvės „Depo“ link Gariūnų pusės paskui automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos. Vykstant į įvykį paaiškėjo, kad eismo įvykio liudytojas O. L. savo automobiliu važiavo paskui eismo įvykio kaltininką – automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, ir apie automobilio buvimo vietą pranešė budėtojui. Netoli degalinės „Viada“, esančios Kirtimų g. 29, Vilniuje, jie pastebėjo važiuojantį pranešėją su įjungtu avariniu signalu. Aplenkęs pranešėją ir pamatęs automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis įjungė švyturėlius bei garso signalus ir pradėjo stabdyti minėtą automobilį, tačiau automobilio vairuotojas važiavo toliau. Pavažiavęs į priekį apie 50 metrų minėtas automobilis sustojo. Priėjus prie automobilio už pastarojo vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus automobilio vairuotojas (keleivių automobilyje nebuvo), kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, išlipus iš automobilio vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklaustas, ar gėrė alkoholinius gėrimus, automobilio vairuotojas atsakė gėręs prieš 50 min., tačiau ką konkrečiai, jiems nenurodė. Nustačius vairuotojo tapatybę paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. L.. Patikrinus pastarojo blaivumą pirmojo patikrinimo metu 2025 m. spalio 28 d. 20.53 val. buvo nustatyta 2,29 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 2025 m. spalio 28 d. 21.11 val. – 2,41 promilių girtumas. Apžiūrėjus automobilį ant automobilio priekinės dešinės pusės buvo matomi apgadinimai, t. y. pažeistas dešinys priekinis sparnas, sudužęs žibintas, pažeistas ratas bei padanga (bylos lapai 23-26).

8. 2025 m. spalio 28 d. paaiškinime N. K. nurodė, kad 2025 m. spalio 28 d. apie 20.36 val. vairuodama automobilį „Citroen AMI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji važiuodama Gariūnų gatve kilo į Gariūnų kalną. Likus apie 300 metrų iki sankryžos ji pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį, po ko jos automobilį pradėjo sukti (ji važiavo pirma eismo juosta). Jos automobiliui sustojus prie jos pribėgo moteris, kuri pasakė, kad automobilis, atsitrenkęs į jos vairuojamą automobilį, pabėgo (bylos lapas 44).

9. 2025 m. spalio 28 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti R. L. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. L. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 50 minučių. Patikrinus R. L. neblaivumą alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. 2400472, pirmojo tikrinimo metu 20.53 val. nustatyta 2,29 promilių alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu tą pačią dieną 21.11 val. – 2,41 promilių alkoholio koncentracija. R. L. su tikrinimo rezultatais nesutiko (bylos lapas 65).

10. 2025 m. spalio 28 d. 20.53 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0201, R. L. iškvepiamame ore nustatyta 2,29 promilių alkoholio, o 2025 m. spalio 28 d. 21.10 val. – 2,41 promilių alkoholio (bylos lapai 66-67).

11. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0201, patikrintas 2025 m. liepos 28 d., patikros sertifikatas galioja iki 2026 m. sausio 27 d. (bylos lapas 68).

12. Policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnas prieina prie tamsiai pilko automobilio „Volvo“, atidaro vairuotojo duris ir nurodo vyrui išlipti iš automobilio. Vyras paklūsta nurodymui. Pareigūno paklaustas, ar turi dokumentus, vyras atsako neturįs, tačiau paaiškina, jog automobilis priklauso jam. Vyras pripažįsta vartojęs alkoholį. Paklaustas, kada vartojo alkoholį, vyras atsako, kad prieš maždaug 50 minučių gėrė alų ir važiavo namo. Paklaustas, ar buvo patekęs į eismo įvykį, vyras prisipažįsta, teigdamas, kad „lygioje vietoje“, nors prieš tai neigė sukėlęs eismo įvykį. Po to minėtas vyras nuvedamas į tarnybinį automobilį ir uždaromas laikinojo sulaikymo kameroje. Pareigūnas prieina prie kito pareigūno, kuris tikrina vairuotojo neblaivumą, vairuotojas negali įpūsti į alkotesterį, jo kalba nerišli. Po kelių bandymų atliekamas pirmasis patikrinimas, kurio metu vairuotojui nustatytas 2,29 promilių neblaivumas. Vairuotojas praneša norįs į tualetą, nes negalįs sulaikyti šlapimo, todėl pareigūnai šį nuveža į degalinę. Laukiant eilėje vairuotojas pareigūnams padiktuoja asmens kodą, o sugrįžęs į tarnybinį automobilį pasako savo vardą ir pavardę – R. L.. Po to pareigūnas vyrui atneša pasirašyti dokumentus ir paaiškina situaciją. Vyras teigia su alkotesterio rodmenimis nesutinkąs „šiaip sau“, parašo, jog su šiais nesutinka. Pareigūnas prašo nurodyti priežastis ir šias užrašyti, tačiau vyras kelis kartus prašo pakartoti klausimą. Galiausiai vyras pasako sutinkąs, tada pareigūnas primena, jog vyras pats ką tik parašė nesutinkąs. Vyras nustebęs klausia: „Nesutinku?! Aa... Nu tada nesutinku“. Įvykio vietoje stovi baltas automobilis „Volkswagen“ su įjungtomis avarinėmis šviesomis, šalia kurio stovi vyras ir mergaitė. Paaiškėja, kad mergaitė yra nukentėjusioji, o vyras – jos tėvas. Paklausta, kas atsitiko, mergaitė paaiškina, kad vairuodama pažvelgė į veidrodėlį, pamatė, jog ją lenkia automobilis, ir tada į jos automobilio galą atsitrenkė kita transporto priemonė, po smūgio jos automobilis pradėjo suktis, daugiau ji nieko nepamena. Pareigūnai apžiūri nukentėjusiosios automobilį – automobilio galinė dalis stipriai apgadinta, ant kelio matyti išsibarsčiusios detalės (bylos lapai 17-20).

13. Bendrojo pagalbos centro ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame garso įraše užfiksuota, kaip vyras praneša apie eismo įvykį sukėlusį automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris atsitrenkė į kitą automobilį ir šalinasi iš eismo įvykio vietos; jis važiuoja paskui minėtą automobilį link Kirtimų gatvės (bylos lapai 11-15).

Motyvuojamoji dalis

14. Teismas pažymi, kad R. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys – jo paties, taip pat A. K., O. L., D. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, paaiškinime, neblaivumo nustatymo akte, garso ir vaizdo įrašuose, alkotesterio užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. spalio 28 d. 20.36 val. Kirtimų gatvėje, Vilniuje, R. L. vairavo automobilį ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai 2025 m. spalio 28 d. 20.53 val. tikrinimo metu alkotesteriu nustatė 2,29 promilės neblaivumą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

15. R. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, taigi R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

16. R. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

17. Spręsdamas dėl R. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. R. L. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. L. yra neteistas (bylos lapai 95-96), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės R. L. neskirtinos. R. L. nedirba, vykdo individualią veiklą (bylos lapai 108-109), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių dalį yra sumokėjęs (bylos lapai 97-107). Taip pat teismas įvertina, kad R. L. 2021 m. rugpjūčio 18 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,61 promilės neblaivumas, už ką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. K. 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8581-2022 jam skirta 800 eurų dydžio bauda (bauda sumokėta), specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams (bylos lapai 97-107). Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. L. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 57 MGL, t. y. 2 850 eurų.

18. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, R. L. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. L. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 19 MGL, t. y. 950 eurų ir R. L. skirtina galutinė 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. L. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant nemažiau kaip po 190 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

19. R. L. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

20. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimas naudotis specialia teise - numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

21. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. L. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. L. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

22. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija R. L. kraujyje (2,29 promilių) beveik šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Minėta, kad R. L. administracine nuobauda buvo baustas už analogiškus veiksmus, t. y. už automobilio vairavimą esant neblaiviam, taigi R. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas ilgesnis už šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkį – ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 31 d., t. y. nuo dienos, kai R. L. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 86-89).

23. Teismas taip pat pažymi, kad R. L. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. L. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo įvykio metu automobilis ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė A. K. (bylos lapas 63), taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Baudžiamojo proceso metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 1 320 eurų (bylos lapas 64), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš R. L. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 320 eurų.

24. R. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. L. skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant R. L. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

25. Baudžiamojo proceso metu R. L. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba – jam skirtas gynėjas, dėl ko valstybė patyrė 62,50 eurų išlaidas (bylos lapai 122-129).

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

27. Nagrinėjamu atveju gynėjas R. L. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

28. Teismas įvertina tai, kad R. L. dirba, kas reiškia, kad jis gebės įvykdyti finansines prievoles, taigi iš R. L. valstybės naudai priteistina 62,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

VII. Procesinės prievartos priemonės

29. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 82-89), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72, 72⁵ straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 1, 2 dalimis, 7, 8 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti R. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 57 MGL, t. y. 2 850 eurų baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 19 MGL, t. y. 950 eurų, ir R. L. skirti galutinę 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. L. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant nemažiau kaip po 190 eurų.

Skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti R. L. vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 31 d., išieškoti (konfiskuoti) iš R. L. 1 320 eurų ir įpareigoti R. L. dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant R. L. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. L. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. L. valstybės naudai priteisti 62,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-4317-990/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma privalo būti nedelsiant, ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-4317-990/2025“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

3. Valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

7. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.