Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. e2-4466-446/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
e2-4466-446/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00201-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4466-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00201-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.2.6.6.1; 3.3.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. J. 2 406,37 Eur negrąžinti kredito, 2 109,77 Eur palūkanų, 28,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 102,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur mokesčio už gyventojų registro tarnybos išrašą ir 50,00 Eur už advokato paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovui A. J. teismo nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui pranešimas apie iškeltą bylą ir procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (įteikta asmeniškai), tačiau jis per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Vartojimo paskolos sutarties, pranešimų dėl sutarties nutraukimo, sutarties dėl tęstinio pretenzijų pirkimo ir priedo prie šios sutarties, pranešimo apie reikalavimo teisių perleidimą – matyti, jog tarp uždarosios akcinės bendrovės „IPF Digital Lietuva“ ir A. J. 2017 m. sausio 16 d. buvo sudaryta vartojimo paskolos sutartis Nr. 2457267, pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ atsakovui suteikė 2 500,00 Eur dydžio vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, vadovaudamasi sutarties 11.1.5 punktu, 2017 m. spalio 16 d. nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo paskolos sutartį.

Uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ 2016 m. rugsėjo 30 d. sudarė sutartį dėl tęstinio pretenzijų pirkimo su ieškove uždarąja akcine bendrove „Julianus Inkaso“, pagal kurią ieškovė įgijo teisę į visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal aukščiau minėtą vartojimo paskolos sutartį. 2017 m. spalio 23 d. pranešimu ieškovė raštiškai informavo atsakovą, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ atsakovo skolos reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“. Ieškovės teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų nėra įvykdęs iki šios dienos ir liko skolingas ieškovei 2 406,37 Eur negrąžinto kredito, 2 109,77 Eur palūkanų ir 28,86 Eur delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 ir 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Iš aptartų rašytinių įrodymų daroma išvada, kad atsakovas vartojimo paskolos sutartimi prisiimtų prievolių neįvykdė. Atsakovui neatsiskaičius, naujoji kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, vadovaudamasi vartojimo paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 5, 7 ir 11 punktais, paskaičiavo 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, neviršijant 180 dienų laikotarpio, kurių suma sudaro 28,86 Eur.

Duomenų apie tai, kad atsakovas A. J. 2017 m. sausio 16 d. vartojimo paskolos sutartimi Nr. 2457267 prisiimtus įsipareigojimus uždarajai akcinei bendrovei „IPF Digital Lietuva“ arba reikalavimo teises į jį perėmusiai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ įvykdė, t. y. sumokėjo skolą ir delspinigius, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio atsakovas nepareiškė, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 2 406,37 Eur negrąžinto kredito ir 28,86 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovę ir atsakovą sieja teisniai santykiai, atsiradę iš vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 109,77 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 16 d. iki 2019 m. kovo 4 d. Pradinė kreditorė ir atsakovas susitarė, jog mokėjimo (pelno) palūkanos per trejus metus sudarys 2 499,54 Eur sumą, o metinė palūkanų norma yra 52,32 procentai. Pagal reikalaujamų priteisti palūkanų sumą spręstina, kad ieškovė reikalauja jų tiek, kiek būtų gavusi nuo mokėjimo plane nurodytos pirmos mokėtinos įmokos (2017-04-16) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-03-04) – 2 109,77 Eur. CK 6.874 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Priklausančios mokėti palūkanos yra tos, kurių mokėjimo terminai suėjo iki sutarties nutraukimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ir mažą, bet dalį skolos atsakovas yra grąžinęs (atliko mokėjimus 2017-04-20, 2017-05-19, 2017-06-28), tai yra atlikti trys mokėjimai. Todėl iš jo priteistinų palūkanų suma skaičiuojama pagal mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2019 m. kovo 7 d., kur bendra palūkanų suma yra 1 786,73 Eur.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai, susidedančios iš 95 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 50 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus teismui, iš viso 145,84 Eur. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės, t. y. mažiau nei trys eurai, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti, iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, 2 406,37 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešis eurus 37 centus) negrąžinto kredito, 1 786,73 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 73 centus) palūkanų, 28,86 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 86 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 221,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019 m. kovo 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė