- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2-2204-848/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19806-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, D. V., A. V.
- Advokatai
- Daiva Jonuškaitė
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Mildai Laukytei, dalyvaujant pareiškėjai, pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Daivai Jonuškaitei, nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, D. V., A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja S. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos E. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 50-53). Pareiškime nurodė, posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. V., kuri dar 1997-06-05 buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko S. Š.. Pareiškėjos tėvas P. V. ir brolis Z. V. yra mirę. Suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti pareiškėjos brolio vaikai. Pareiškėja kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1994 m., pareiškėja šiuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, 2007-05-16 savo vardu sudarė gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį. Mirus motinai pareiškėja toliau bute gyvena ir naudojasi šiuo turtu kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 63), nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja, nes pareiškėja aktyviais veiksmais perėmė turtą ir valdė kaip savo. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai (b. l. 96), atsiliepime išdėstė prašymą bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 79-80), nurodė, jog su pareiškimu sutinka, kadangi iki močiutės E. V. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyveno ir pareiškėja, ten gyvena iki šiol, prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 95), teisme gautas suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 100), todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui D. V. nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo A. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 81-82), nurodė, jog su pareiškimu sutinka, kadangi pareiškėja iki močiutės E. V. mirties ir dabar gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo į palikimą nepretenduoja, nes močiutė savo valią išreiškė testamentu. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 98), teisme gautas suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 101), todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui A. V. nedalyvaujant.
Liudytojas V. Š. posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėja su mirusia E. V. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja rūpinosi liudytojo močiute, o jai mirus rūpinasi jos likusiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. V. (b. l. 8, 9-10). Šiuo adresu E. V. nuo 1976-11-15 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 15). E. V. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 13). Po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė (b. l. 11). Mirusioji 1997-06-05 buvo surašiusi testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, ji paliko S. Š. (b. l. 14). S. Š. – mirusiosios E. V. dukra (b. l. 23-24), nuo 1996-05-30 taip pat deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Pareiškėjos tėvas (b. l. 26) P. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), brolis Z. V. (b. l. 28) turi du vaikus – suinteresuotais asmenimis į bylą įtrauktus D. ir A. (b. l. 54, 54A), pats Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). S. Š. savo vardu 2007-05-16 su AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialu sudarė gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19), 2008-08-13 su AB „TEO LT“ sudarė viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį (b. l. 20-21). Į bylą pateiktos sąskaitos už komunalines paslaugas ir mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nekilnojamuoju turtu buvo tinkamai rūpinamasi (b. l. 12, 16, 17).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjos, pareiškėjos atstovės paaiškinimai, patikslintame pareiškime išdėstytos aplinkybės, liudytojo parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad po E. V. mirties jos dukra S. Š. perėmė ir pradėjo valdyti velionės turtą, t. y. faktiškai priėmė E. V. palikimą, kurį velionė pareiškėjai užrašė testamentu.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. Š. po savo motinos E. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos testamentu užrašytą palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 48,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos testamentu paliktą palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 48,65 Lt (keturiasdešimt aštuonių litų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.