- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-726-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- M. A. N.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- notarei V
- Advokatai
- Regina Kazlauskienė
Procesinio dokumento kategorija 63.1, 108, 121.1, 121.15, 121.21
2009 m. birželio 1 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant Indrei Seniūnaitei, dalyvaujant ieškovui M. A. N. , jo atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei J. D. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1112-658/2009 pagal ieškovo M. A. N. ieškinį atsakovei J. D. , trečiajam asmeniui notarei V. P. dėl paskolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l.3-4) prašė priteisti iš atsakovės 12 000 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo 2001-01-01 iki 2008-10-01 (5 250 Lt), o nuo 2008-10-01 kasmet mokėti po 5 procentus metinių palūkanų iki visiško paskolos grąžinimo.
Pareiškimu dėl ieškininių reikalavimų sumažinimo (b.l.57) ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 6 000 Lt paskolos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009-01-23 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino 1997-12-19 sutartį, sudarytą tarp ieškovo M. A. N. ir atsakovės J. D. , negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisė ieškovui iš atsakovės 6 000 Lt žalai atlyginti ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 197 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 1997-12-19 ieškovas perdavė atsakovei 12 000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 1998-12-31 (b.l.70). Kitoje sutarties pusėje ieškovo ranka padarytas įrašas, kad ieškovas iš atsakovės 6 000 Lt gavo, ir šalys susitaria pratęsti paskolos sutarties terminą iki 2000-05-01 (b.l.47 antra pusė). Iš byloje esančio apkaltinamojo nuosprendžio teismas nustatė, kad atsakovė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d., t.y. pasisavinusi lėšas iš eilės asmenų (tam tarpe ir iš ieškovo), ir tuo padariusi jiems turtinę žalą (b.l.7-21). Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (b.l.22-37), teismas nustatė, jog šie teismai pripažino paskolos sutartį apsimestine (b.l.29, 35), o tarp šalių susiklosčiusius civilinius santykius kvalifikavo kaip jungtinę veiklą. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, kurios turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje (CPK 182 str. 1 d. 3 p.), teismas padarė išvadą, kad tarp šalių sudaryta paskolos sutartis yra apsimestinis sandoris, nes tikroji šalių valia buvo ne suteikti ir gauti paskolą, o vykdyti prievoles pagal jungtinės veiklos sutartį, t.y. bendrai veikti, statant prekybinius paviljonus turgavietėje „Marmantas“. Todėl teismas ex officio pripažino šią sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo, be to, konstatavo, jog sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą turi būti vadovaujamasi materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis žalos, kilusios dėl vieno iš jungtinės veiklos dalyvių padarymo kitam, atlyginimą (1964 m. CK 483 str.; CK 6.263 str.)
Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovas perdavė atsakovei 12 000 Lt, iš kurių 6 000 Lt ji grąžino, likusios dalies neatiduoda. Apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota atsakovės neteisėta veika (CK 6.246 str.), t.y. pasisavinimas eilės asmenų (tam tarpe ir ieškovo) pinigų, kurie buvo skirti bendrai veiklai vystyti. Kadangi nuosprendžiu nustatyta, kad paviljonai buvo pastatyti ir įregistruoti atsakovės vardu, o ne visų partnerių bendrosios dalinės nuosavybės teise, teismas sprendė, jog ieškovas, įnešęs pinigus bendrai veiklai vystyti, negavo trokštamo rezultato, t.y. nei dalies statinių nuosavybės, nei jam buvo grąžinti visi įnešti pinigai, dėl ko civilinės teisės prasme patyrė žalą (CK 6.249 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes ieškovui atsiradę nuostoliai yra jos neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Atsakovės kaltė, pasisavinant pinigus nusikalstamu būdu, buvo konstatuota kaip tiesioginė tyčia, todėl ir civiliniuose teisiniuose santykiuose laikytina, kad kaltė pasireiškė tyčia (CK 6.248 str.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra visos keturios sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl ko ji turi atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė ieškinį pripažino (b.l.81).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.86-87a) atsakovė J. D. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl šių motyvų:
1) pagal 1999-12-09 sudarytą prekybinės vietos ir paslaugų nuomos sutartį Nr.3 (b.l.107) ieškovas įsipareigojo kas mėnesį atsakovės IĮ J. D. turgus „Marmantas" mokėti 565,20 Lt prekybinės vietos Nr.3 (patalpos-daikto) nuomos mokestį bei 18 proc. PVM - 101,70 Lt, viso 666,90 Lt iki einamojo mėnesio 10 dienos (sutarties 4.5.1. p.). Sutartis iki šiol nenutraukta (CK 6.217 str.), tačiau ieškovas sutarties nevykdė ir 2008-12-01 dienai ieškovo skola atsakovės IĮ J. D. turgus „Marmantas" sudaro 54 498,02 Lt (už ieškovui priklausančio turto sandėliavimą). Kadangi atsakovei priklausanti įmonė turi individualios įmonės statusą – yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), o jos turtas yra neatsiejamas nuo savininko turto, įmonės skolininkai tuo pačiu yra ir atsakovės skolininkai. Dėl šios priežasties nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė du kartus (2008-12-04 ir 2001-01-20 b.l.79) parengiamųjų teismo posėdžių metu norėjo pareikšti priešieškinį ieškovui, tačiau abu kartus jis prie bylos prijungtas nebuvo, motyvuojant, jog dėl minėtos ieškovo skolos (neįvykdytos prievolės) atsakovė gali kreiptis su ieškiniu į teismą. Teismas be jokio teisinio pagrindo atsisakė prijungti priešieškinį prie nagrinėjamos civilinės bylos, kadangi priešieškinis atitiko CPK 143 str. 2 d. 2 p. reikalavimus. Atsisakydamas prie bylos prijungti priešieškinį, teismas pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus (CPK 7 str. ir 8 str.), nesudarė sąlygų šalims išvengti teismo procesų ateityje;
2) apkaltinamajame teismo nuosprendyje bei aukštesnių instancijų teismų nutartyse konstatuojama, jog atsakovė pasisavino ieškovo 12 000 Lt. Ši aplinkybė nustatyta, atsižvelgiant į ieškovo ikiteisminio tyrimo (tuometinio parengtinio tardymo) bei teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus. Tokia buvo ir pradinio ieškinio suma. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, kuriais prašė priteisti iš atsakovės jau tik 6 000 Lt. Teismas atsisakė prie civ. bylos prijungti rašytinius įrodymus, kad ieškovas atsakovės namų-įmonės privačioje valdoje įsirengė tik prekybinę vietą Nr.3, kurioje buvo numatęs vykdyti prekybą. Ieškovas, duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, teisingai aiškino, kad pinigus atsakovei paskolino kaip verslininkei kailių verslui vykdyti. Tuo metu ieškovo sūnus pirkdavo iš atsakovės atvežtus brangiakailius iš Danijos. Todėl darytina išvada, jog ieškovas baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus ir jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d. požymiai. Be to, ieškovas kartu su pirminiu ieškiniu teismui pateikė 1997-12-19 tik advokatės R.Kazlauskienės patvirtintą paskolos sutartį, kurioje jokio įrašo apie dalies pinigų grąžinimą nėra, tik kitoje šios sutarties pusėje yra kažkieno ranka padarytas įrašas, bylojantis apie tai, jog pratęsiamas pinigų grąžinimo terminas (b.l.38). Apie kokios nors dalies pinigų sumos grąžinimą net neužsimenama. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kaip įrodymu rėmėsi ne šiuo, bet atsakovės pateiktu įrodymu. Sutarties originalo ieškovas teismui taip ir nepateikė. Iš to galima daryti išvadą, jog ieškovo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) požymiai. Šios aplinkybės buvo akcentuotos pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas į tai nekreipė jokio dėmesio, nors CPK 300 str. l d. aiškiai nurodo, kad „jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui";
3) nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisėjų nešališkumo principas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 29 str. 1 d., LR CPK 21 str.). Tai, kad teismas negali teikti ieškovui konsultacijų dėl ieškinio, yra akcentavęs ir LAT (LAT 2003-04-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-507/2003). Tačiau bylą nagrinėjęs teisėjas 2008-08-12 teismo posėdžio metu (b.l.57) padiktavo ieškovui pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo tekstą ir vėliau šį ieškovo surašytą pareiškimą prijungė prie bylos. Tokiu būdu buvo taip pat pažeisti ir CPK 111 str. 2 d. bei 141 str. 1 d. reikalavimai, t.y. imperatyvios normos, įpareigojančios patį ieškovą, o ne teismą tiksliai ir aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.161-162) ieškovas M. A. N. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) atsakovė ieškinio reikalavimą dėl 6 000 Lt priteisimo pripažino ir paaiškino, kad tokią pinigų sumą ji yra ieškovui skolinga. Tai, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas, patvirtina 1997-12-19 sutartis, patvirtinta notarės V. P. , Kauno apygardos teismo 2006-01-31 nuosprendis, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-29 nuosprendis bei LAT 2008-06-17 nutartis;
2) skundo motyvai apie žemės sklypo ir privačios valdos prekybinės vietos paslaugų nuomą bei skolą, nepagrįsti, išgalvoti ir visiškai nesusiję su ieškinio dalyku ir jo pagrindu. Teismas jų nenagrinėjo. Todėl šie atsakovės argumentai teismo sprendimui neturi jokios reikšmės;
3) skundo motyvas, kad teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovės priešieškinio, nepagrįstas, nes tai būtų labai užvilkinę ieškinio išnagrinėjimą. Atsakovės pridėti prie priešieškinio kitų asmenų (G., Š., mirusio R.) dokumentai neturi jokio ryšio netgi su jos pačios priešieškinio reikalavimu. Tai skatintų tik bylos atidėliojimą, o ne greitą bylos išnagrinėjimą;
4) skundo argumentai apie bylą nagrinėjusi teisėjo atliktus procesinius pažeidimus nepagrįsti. CPK 243 str. įpareigoja teisėją išaiškinti ieškovui jo procesines teises, numatytas CPK 42 str. Tą savo pareigą teisėjas ir atliko. Todėl atsakovės argumentai apie neva per aktyvų teisėjo vaidmenį nagrinėjant ieškinį, yra nepagrįsti, neteisingi ir nesąžiningi (CPK 3 str.).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad pagal notarine tvarka patvirtintą sutartį 1997-12-19 ieškovas perdavė atsakovei 12 000 Lt, kuriuos atsakovė priėmė ir įsipareigojo grąžinti iki 1998-12-31 (b.l. 38, 47, 70). Ieškovas teisme buvo pareiškęs ieškinį atsakovei dėl 12000 lt priteisimo, nagrinėjant bylą teisme ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino ir reikalavo priteisti 6000 Lt (b.l. 3, 4, 57). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė 6000 lt ieškinį pripažino (b.l.64, 81).
Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių paskolinius santykius (LR CK XLIII skyrius) ir jungtinę šalių veiklą (LR CK LI skyrius), todėl skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog atsisakydamas prie bylos prijungti priešieškinį, teismas pažeidė proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, kooperacijos principus (CPK 7 str. ir 8 str.), nesudarė sąlygų šalims išvengti teismo procesų ateityje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį nėra skundžiama (LR CPK 143 str. 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė reiškė priešieškinį ieškovui, kurio dalykas visiškai skirtingas nei šioje byloje nagrinėjamo ieškinio dalykas, todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai atsisakė priimti byloje atsakovės priešieškinį nagrinėti. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį nagrinėti neužkerta kelio atsakovei savo teises ginti teisme pareiškiant atskirą ieškinį ieškovui bendra tvarka.
Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno miesto apylinkės teismas turėjo konstatuoti, kad ieškovas nagrinėjant bylą davė melagingus parodymus, o tai sudaro pagrindą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvuose nurodė, kokiais parodymais ir argumentais vadovaujasi, kuriuos atmeta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo pasirinkta pozicija byloje ar jo paaiškinimai teismo posėdžio metu būtų melagingi.
Teisėjų kolegija laiko, kad nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, teisėjų nešališkumo principas. Ieškovas turi įstatymo numatytą teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus (LR CPK 42 str. 1 dalis), šia teise ieškovas pasinaudojo (b.l. 57), bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad bylą nagrinėjantis teisėjas buvo šališkas.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmetra, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 01 23 sprendimą palikti nepakeistą.