Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-300/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
1A-291-300/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13338-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
G. V.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-291-300/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13338-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistojo G. V. gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono (Kelmės rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. V. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: (1) uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. balandžio 6 d., (2) konfiskuota automobilio „VAZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 380 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. V. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, 2020 m. balandžio 4 d. 19 val. 55 min., Kelmėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus (alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0210 pirmu tikrinimu nustatytas 3,11 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 3,00 promilių girtumas) vairavo automobilį VAZ 2121, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti, nepadarius inkriminuojamos veikos.

3. Skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino liudytojų parodymus, formaliai nuosprendį surašė pagal prokurorės sukurtą tikrovės neatitinkantį kaltinimą apie tariamai mano padarytą nusikaltimą, automobilio vairavimą esant neblaiviam. Jis į parduotuvę atvažiavo būdamas blaivus. Pajutęs skausmą širdies plote, silpnumą, prie kavos aparato (kuris yra prie parduotuvės) išgėrė 200 gramų degtinės „Starka“. Neketino vairuoti automobilio, žadėjo grįžti namo pėsčiomis, nes gyvena už 300?400 m nuo parduotuvės. Jis jau ėjo link namų, kai kažkoks vyras paprašė jo pagalbos, nes iš jo automobilio bėga skystis ir jis nežino, ką daryti. Jis priėjo prie automobilio, tačiau jokio bėgančio skysčio nematė. Tuo metu atvažiavo policija ir patikrino girtumą. Kadangi jis buvo ką tik išgėręs 200 gramų degtinės, jo svoris 62 kg, alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas sunkus girtumas. Aplinkybę, kad jis nevairavo automobilio būdamas neblaivus įrodo tai, kad nebuvo policijos sustabdytas vairuojantis automobilį. Liudytojas K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad jis prie kavos aparato gėrė iš kažkokio butelio. Liudytojas nematė, ką jis gėrė, nes jis stengėsi, kad niekas nepamatytų, be to, šis veiksmas užtruko tik kelias sekundes. Yra prieštaravimų tarp liudytojų M. Š. ir E. G. parodymų: M. Š. teisme patvirtino, kad jis buvo sustojęs prie kavos aparto, rūkė, o liudytoja E. G. nepastebėjo jo stovinčio prie parduotuvės. Liudytojas A. G. patvirtina, kad jis ėjo nuo automobilio ir tik liudytojui paprašius pagalbos jis sugrįžo prie parduotuvės, kur kiek vėliau atvažiavo jo iškviesti policininkai. Liudytojams E. G., M. Š., A. G. jis atrodė neblaivus, nes jo veidas buvo raudonas, jo eisena buvo neužtikrinta, tačiau jis taip atrodė ne dėl girtumo. Jo veidas visada būna raudonas, nes dirba statybininku, dažnai būna lauke, yra pašalęs veidą. Be to, atvykęs prie parduotuvės jis jautėsi blogai: jautė skausmą širdies plote, silpnumą, todėl jo eisena galėjo būti neužtikrinta. Niekas objektyviai netikrino, kad jis į parduotuvę atvyko būdamas girtas. Nėra pagrindo jo parodymus vertinti kritiškai, nes jie nuoseklūs. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad degtinės gėrė prie parduotuvės, kad nesiruošia su automobiliu važiuoti namo. Tokius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas K. A.. Teisme liudytojo K. A. parodymai skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu, nes praėjus daug laiko nuo įvykio, todėl liudytojas „primiršo“ kai kurias įvykio detales. Teismas privalėjo remtis jo ir liudytojo K. A. parodymais, nes jų nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje nėra objektyviai nustatyta, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nors prie parduotuvės jam buvo nustatytas 3 promilių girtumas, tai nėra pagrindas pripažinti jį kaltu vairavus automobilį esant girtam. Moksliniais tyrimais nebuvo atsakyta į klausimą ar toks girtumas galėjo būti jam nustatytas išgėrus 200 gramų 40 laipsnių stiprumo degtinės. Jis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

5. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019, 6 punktas). Nors nagrinėjamu atveju nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados.

6. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, kad alkoholį jis vartojo prie kavos aparato, esančio prie parduotuvės. Teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose automobiliuose sumontuotų kamerų vaizdo įrašai patvirtina, kad iš pradžių bendraudamas su policijos pareigūnais nuteistasis teigė, kad prieš porą valandų gėrė alaus, paklaustas, kiek alaus išgėrė, teigė: „nu buva, buva“, ir tik po, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,11 promilės girtumas, nuteistasis G. V. iškėlė versiją, kad ką tik prie parduotuvės vartojo alkoholio (b. l. 35–37). Nors nuteistasis teigė, kad jis atvykęs į parduotuvę blogai pasijuto, todėl prie kavos aparato išgėrė 200 gramų degtinės „Starka“, o jo parodymus iš dalies patvirtino jo prašymu kaip liudytojas apklaustas K. A. (nurodė matęs nuteistąjį prie kavos aparato), tačiau pagrįstai apylinkės teismas šio liudytojo parodymus atmetė kaip nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems byloje esantiems duomenims. Liudytojo K. A. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi: apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad matė, kaip nusisukęs nuteistasis kažką gėrė (tačiau nematė, iš kokio butelio ir ką gėrė), o teisme liudytojas teigė, kad jis nematė, ką ten darė nuteistasis: lyg vėmė, kukčiojo prie šiukšlių dėžės, lyg gėrė, nes buvo kažką užsivertęs, po to, teigė, G. V. turėjo kažką užsikišęs (b. l. 44–45, 115–117). O liudytojai E. G. ir M. Š. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad atvykę prie parduotuvės matė kaip priešais juos sustojo automobilis ir iš jo išlipęs vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Jiems pasirodė, kad vyras yra neblaivus, nes važiuodamas prie parduotuvės užvažiavo ant šaligatvio, o išlipęs keistai dėjo kojas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Apie įtarimus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jie papasakojo iš parduotuvės sugrįžusiam A. G., todėl jis nusprendė sugrįžti į parduotuvę ir įsitikinti ar vairuotojas tikrai neblaivus. Netrukus iš parduotuvės sugrįžęs A. G. patvirtino, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Bendrojo pagalbos centro operatorei paprašius užlaikyti vairuotoją, kol atvyks policijos pareigūnai, A. G. užkalbino iš parduotuvės išėjusį G. V., paprašė jo pagalbos dėl neva bėgančio kažkokio skysčio iš automobilio, kartu su juo parūkė (b. l. 8–10, 48–49, 52–53, 56–57, 143–152). Miesto vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo kaip 19.55.15 val. raudonos spalvos automobilis VAZ pasuka į (duomenys neskelbtini) g., t. y. kaip G. V. vairuojamas automobilis atvažiuoja prie parduotuvės (b. l. 40–41), iš (duomenys neskelbtini)matyti, kad 19.56 val. buvo registruotas pranešimas apie neblaivų vairuotoją, o 20.01 val. pareigūnai jau atvyko į įvykio vietą (b. l. 4–7), 20.04 val. G. V. įlipo į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį (b. l. 35–37). Alkoholio kiekio matuokliu G. V. 20.23 val. nustatytas 3,11 promilių girtumas, o pakartotinai patikrinus 20.45 val. – nustatytas 3,00 promilių girtumas (b. l. 11–12). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, laiko tarpas nuo to momento, kai G. V. automobiliu atvažiavo į parduotuvę, kol į įvykio vietą atvyko pareigūnai ir nustatė jam girtumą, yra itin trumpas (apie 6 min.), jis nebūtų spėjęs išgerti 200 gramų degtinės, be to, liudytojai E. G. ir M. Š. visą laiką stebėjo G. V. ir aiškiai matė, kad išlipęs iš automobilio nuteistasis niekur nebuvo sustojęs, nuėjo tiesiai į parduotuvę. O išėjęs iš parduotuvės G. V. kalbėjosi su A. G., kartu rūkė, kol atvyko pareigūnai. Vien tai, kad policijos pareigūnai jį sulaikė ne vairuojantį, o stovintį prie parduotuvės, tai nekeičia veikos kvalifikavimo, nes byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, nuteistasis vairavo automobilį, t. y. atvažiavo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) g., Kelmėje.

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. apeliacinį skundą.

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas Nijolė Matuzevičienė Vidmantas Mylė