- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-4285-957/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13895-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Pažeidėjas
- Ž. Č.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Č., 2014 m. lapkričio 11 d., apie 9.29 val., Vilniuje, Slucko g. 2, vairuodamas automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „VW Crafter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, pastarąjį kliudė ir apgadino. Taip Ž. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Č. kaltę dėl kito automobilio apgadinimo pripažino visiškai, tačiau neigė pasišalinęs iš įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos bei paaiškino, jog praeitų metų lapkričio 11 d. buvo VĮ „Regitra“, keitė pažymėjimą, pasiėmė jį ir išvažiavo. Važiavo Slucko gatve, kuri apstatyta automobiliais, dešinėje stovėjo „VW Crafter“ ir jis kliudė šio automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį savo automobilio keleivio pusės veidrodėliu. Kontaktą girdėjo, pravažiavo 10-15 metrų, sustabdė automobilį, pasižiūrėjo per veidrodėlius, pamatė, kad nenulūžęs jų veidrodėlis, jo taip pat, tik suspyruokliavęs buvo. Jis atstatė veidrodėlį, manė, kad kitam automobiliui taip pat nutiko, tada pamatė, kad kito automobilio keleivis ranka pamojavo. Kiek suprato Z. S. buvo vairuotojas, o G. K. atėjo ir atsisėdo į automobilį, susilietimo jis faktiškai negalėjo matyti, nes tuo metu tik grįžo į automobilį. Jis pamatė, kad jo veidrodėlis atsistatė, nematė kito automobilio veidrodėlio akivaizdaus sulūžimo, manė, nieko tokio, užsidegė žalia ir jis nuvažiavo. Pasielgė nelabai tinkamai nenuėjęs prie automobilio, tiesiog neteisingą sprendimą priėmė. Vėliau kontaktavo su direktoriumi, ar žala atlyginta. Jie apžiūrėjo automobilius, jų buvo nežymiai įskilęs posūkis, o jo automobilio pabrozdinimai, bet jie yra nuo šakų. Kiek domėjosi, draudimas žalą atlygino. Jis baustas nemažai, turi keletą baudų su antstoliais, jo pajamos nėra reguliarios pagal galimybes moka baudas, kai turi pajamų. Nuo 2008 metų išvis nevartoja alkoholio, yra pavyzdingas vairuotojas. Ateityje taip nesielgs, vertins ir žiūrės atsakingai į eismo saugumą, ypatingai dėmesingai elgsis, pasidarė išvadas, prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo.
Liudytojas Z. S. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad Ž. Č. jam žinomas iš autoįvykio. Tą dieną jie buvo atvažiavę į Slucko g. pas klientą, 2014 m. lapkričio 11 d. galėjo būti, pirmoje dienos pusėje. Grįžo į mašiną, sėdėjo ir Ž. Č. automobilis kliudė jų automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį. Jis tuo metu už vairo sėdėjo, skilo posūkis ant veidrodėlio, kolega mojavo, kad Ž. Č. grįžtų, o jis (Z. S.) šviesomis mirktelėjo, bet jis negrįžo, matyt ne taip suprato kolegos gestą. Žala yra atlyginta, draudimas atlygino, nepamena, kiek gavo.
Liudytojas G. K. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną atvažiavo su kolega, atvežė prekes Slucko g., tai buvo pirmoje dienos pusėje, 9:29 val. galėjo būti, 2014 m. lapkričio 11 d. Jie užsivedė automobilį, pravažiavo asmuo ir užkabino jų veidrodėlį. Jis buvo keleivio vietoje, abu su kolega buvo automobilyje, vairuotojas užkabino, pravažiavo porą metrų, sustojo. Jie jam ilgosiomis šviesomis pasignalizavo, pyptelėjo ir jis (G. K.) dar ranka pamojo. Tačiau minimas automobilis nuvažiavo, matyt ne taip suprato gestą. Buvo užkabintas veidrodėlis iš vairuotojo pusės, įskeltas, žala yra atlyginta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ž. Č. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Apklausimas teisme Ž. Č. savo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo pripažino visiškai ir parodė, kad išties kliudė kito automobilio veidrodėlį savo automobilio veidrodėliu. Dėl to sustojo, matė, kad tame automobilyje sėdi vienas asmuo, o kitas tuo metu priėjo prie automobilio ir į jį įlipo. Pastarasis jam pamojo ranka, dėl to jis pagalvojo, kad nieko neatsitiko ir šis asmuo tokiu gestu jam parodė, kad jis gali važiuoti nes viskas gerai. Dėl to jis ir nuvažiavo. Iš byloje esančio Ž. Č. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2-3). Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Č. 2014 m. lapkričio 16 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2014 m. lapkričio 11 d., apie 10 val. jis Vilniuje, Slucko g. vairavo automobilį „Ford Transit“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Mažoji sija“. Gatvė yra siaura, todėl stovintis šalikelėje krovininis automobilis buvo pernelyg išsikišęs, todėl iš lėto važiuodamas jis minėtą automobilį užkabino savo vairuojamojo automobilio keleivio pusės veidrodėliu. Šis nulinko, bet nenulūžo. Tada automobilį sustabdė, pasižiūrėjo į galinės apžiūros veidrodėlį. „VW“ automobilyje sėdėjo du geros nuotaikos vyrai, keleivio vietoje sėdėjęs vyras pamojo jam ranka. Iš šio gesto jis suprato, kad jokio ginčo dėl susidariusios situacijos nėra, todėl išvažiavo (b. l. 13). Teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. S. ir G. K. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Be to, apgadinto automobilio vairuotojas Z. S. 2014 m. lapkričio 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog tądien, apie 9 val. 40 min. jis „VW Crafter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu įvažiavo į Vilniuje, Slucko g., sustojo iškrauti prekių. Sėdėdamas automobilyje, pajuto smūgį į kairės pusės galinio vaizdo veidrodį. Vairuotojas, kuris vairavo „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiavęs kelis šimtus metrų, trumpam sustojo ir pasišalino iš auto įvykio (b. l. 10). Apgadintame automobilyje įvykio metu buvęs G. K. rašytiniame paaiškinime tuoj pat po įvykio teigė, jog kartu su Z. S. atvažiavo atiduoti klientams prekių. Grįžęs į automobilį išgirdo smūgį į vairuotojo pusėje esantį veidrodėlį, atsitrenkęs automobilis stabtelėjo pažvelgt į galą, kolega panaudojo garso signalą, pamirksėjo ilgosiomis šviesomis, o jis tuo tarpu mostelėjo ranka į save, kad vairuotojas grįžtų atgal, tačiau asmuo, vairavęs automobilį „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereagavo ir nuvažiavo toliau (b. l. 14). Šiuos byloje surinktus įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2014 m. lapkričio 11 d. patrulio D. G. tarnybinis pranešimas (b. l. 6); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9), policijos įvykio registro išrašas (b. l. 7), VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog automobilis „Ford Transit“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „Mažoji sija“ (b. l. 11); transporto priemonės techninės apžiūros aktas ir foto lentelė, kurioje užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 16-20). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad Ž. Č., vairuodamas transporto priemonę, pravažiuodamas stovintį automobilį „VW Crafter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, pastarąjį kliudė ir apgadino. Pirmiau aptarta Ž. Č. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Ž. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, 2014 m. lapkričio 11 d., apie 9.29 val., Vilniuje, Slucko g. 2, vairuodamas automobilį „Ford Transit“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas stovintį automobilį „VW Crafter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, pastarąjį kliudęs ir apgadinęs, pažeidė KET 220 punkto reikalavimą, nes pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011).
Ž. Č. apklausiamas teisme paaiškino, kad įvykio metu kitą automobilį išties užkabino savo vairuojamojo automobilio keleivio pusės veidrodėliu. Šis nulinko, bet nenulūžo. Tada automobilį sustabdė, pasižiūrėjo į galinės apžiūros veidrodėlį. „VW“ automobilyje sėdėjo du vyrai, keleivio vietoje sėdėjęs vyras pamojo jam ranka. Iš šio gesto jis suprato, kad jokio ginčo dėl susidariusios situacijos nėra, todėl išvažiavo. Tokie Ž. Č. parodymai yra nuoseklūs proceso metu, juos patvirtina ir liudytojų G. K. bei Z. S. teisme duoti parodymai. Pastarieji, beje, parodė, kad automobiliui padaryta žala visiškai atlyginta, tai padarė Ž. Č. automobilį apdraudusi draudimo bendrovė. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog Ž. Č. tuoj pat po įvykio stabtelėjo siekdamas įvertinti žalą, tačiau sąžiningai klydo, netinkamai supratęs G. K. bandymą atkreipti į jį dėmesį, suvokęs jį kaip gestą, reiškiantį, jog jokia žala nepadaryta ir jis gali važiuoti toliau, išties nesiekė sąmoningai ignoruoti minėtų liudytojo veiksmų ir tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste Ž. Č. galėjo nesuvokti ir bandymo atkreipti dėmesį garsiniu signalu bei šviesomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog automobilio „VW Crafter“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra nežymūs, ir tai leidžia spręsti, kad Ž. Č. galėjo pagrįstai tikėtis, jog jokios žalos savo veiksmais nepadarė. Ši aplinkybė tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog Ž. Č. išties įvertino pirmiau aptartą liudytojo G. K. gestą, kaip leidimą važiuoti toliau. Svarbu atsižvelgti ir į tai, jog Ž. Č. suvokė, jog kitos transporto priemonės vairuotojas ir jos keleivis matė jo automobilį bei automobilio valstybinį numerį, todėl turėjo visas galimybes informuoti atitinkamas institucijas apie jo pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl vairuotojo sprendimas sąmoningai vengti atsakomybės šiuo atveju prasilenktų su elementaria logika. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. Č. įvykio metu buvo neblaivus, vairavo techniškai netvarkingą ar kitų transporto priemonėms keliamų reikalavimų neatitinkantį automobilį, t. y. nenustatyta jokių kitų reikšmingų aplinkybių, kurios leistų manyti, jog jis turėjo pagrindą pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Priešingai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į Ž. Č. elgesį po eismo įvykio (sužinojęs apie padarytą pažeidimą ėmėsi priemonių surasti apgadintos transporto priemonės savininką, atlyginti žalą) konstatuotina, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, Ž. Č. veiksmuose nenustatyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį jam nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas Ž. Č. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nežymiai apgadintas kitas automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, dalies baudų nesumokėjęs, paties teigimu, moka pagal galimybes (po teismo posėdžio pateikė duomenis, kad baudas sumokėjo). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ž. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui paskirta administracinė nuobauda – metų bėgyje kelis kartus baustas už KET pažeidimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas daro išvadą, jog Ž. Č. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus šios rūšies nuobaudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu ir 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
nutaria:
Ž. Č. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam keturiasdešimt dviejų eurų ir 50 eurocentų (42,5 Eur) dydžio baudą.
Ž. Č. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.