Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir S. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad susipažinusi su iš teismo gautais dokumentais pagalvojo, kad ir jai turėtų priklausyti dalis turto. Į teismo klausimą, kodėl po mamos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, atsakė, kad jai brolio (pareiškėjo) sutuoktinė pasakė, kad viską paveldėjo brolis. Paaiškino, kad jau ilgą laiką (maždaug nuo 1990 m.) nebegyvena mamos name, kad ten su mama gyveno brolis, kuris po mamos mirties ir liko toliau ten gyventi. Teismo paklausta, ar po mamos mirties kaip nors rūpinosi kokiu nors mamos turėtu nekilnojamuoju turtu, atsakė, kad ne.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo motinos J. L. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo pareiškėjo sesuo S. L. pareiškėjo prašymui iš esmės neprieštaravo, tačiau nurodė, kad jai taip pat turėtų priklausyti tam tikra dalis palikimo.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tai turi būti atlikta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymą ar įpėdinio pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Notaras privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 6 dalis).

6. Iš pareiškėjo į bylą pateikto Testamentų registro 2024 m. balandžio 17 d. išrašo matyti, kad 2014 m. birželio 30 d. Testamentų registre buvo įregistruotas J. L. (gimusios duomenys neskelbtini)) sudarytas testamentas. Į bylą pateiktas tą dieną Vilniaus rajono 5-ąjame notaro biure J. L. pasirašytas testamentas, kuriuo ji duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), tuo pačiu adresu esančią lauko virtuvę (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)), ūkio pastatus (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Statiniai) savo mirties atveju nusprendė palikti savo sūnui S. L. (pareiškėjui). Nustatyta, kad J. L. (palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė. Nors palikėja turėjo iš viso tris vaikus, tačiau jos mirties metu gyvi buvo du (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo S. L.). Iš minėto Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos palikimo priėmimo faktai nėra įregistruoti. Tai reiškia, kad nei pareiškėjas, kuriam palikėja buvo surašiusi testamentą, nei suinteresuotas asmuo (pareiškėjo sesuo) po jų mamos mirties nustatytu terminu nesikreipė į notarą su pareiškimu, kad priimtų atsiradusį palikimą, t. y. palikimo nei vienas iš palikėjos vaikų nurodytu būdu neįgijo.

7. (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 10 metų nuo palikėjos mirties, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po mamos mirties priėmė palikimą faktiniu palikimo valdymu. Kaip minėta, faktiškai pradėtas valdyti paveldimas turtas yra pagrindas teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad toks valdytojas būtent tokiu būdu (faktiniu valdymu) priėmė palikimą.

8. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

9. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė ne tik Statiniai, bet ir 3,45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau ­– ir Sklypas). Bylos duomenys patvirtina, kad palikėja nuosavybės teisę į Sklypą įgijo 2014 m. sausio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 241 pagrindu. Sklypui nuo 2022 m. sausio 1 d. yra įregistruota priverstinė hipoteka. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, kad už Sklypą jo mama, vėliau jis (jo sutuoktinė) mokėjo dalimis ir iki galo visa suma dar nėra sumokėta. Pareiškėjas pateikė teismui (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą, kad J. L. iki mirties gyveno su sūnumi S. L. ir jo šeima bei vedė bendrą namų ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad po mamos mirties ir toliau liko gyventi minėtu adresu bei rūpintis visu ten esančiu nekilnojamuoju turtu. Suinteresuotas asmuo (pareiškėjo sesuo) šių aplinkybių teismo posėdyje neginčijo. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis dėl komunalinių ir kitų mokesčių mokėjimo už aptartą palikėjos turtą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Tokios aplinkybės nenurodė ir pareiškėjo sesuo teismo posėdžio metu.

10. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos J. L. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. L. (S. L.) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po savo motinos J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo S. L. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.