Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-120-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
1-120-729/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20414-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Kaltinamasis
J. A.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Romas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-120-729/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20414-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant prokurorei M. K.-Čarienei,kaltinamajam J. A. (J. A.),gynėjui advokatui Romui Kersnauskui,nukentėjusiajam V. K. (V. K.),

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmę atlikęs iki 2021-12-14,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. mušdamas žmogų nežymiai jį sužalojo:

2021 m. birželio 22 d. apie 11.25 val. recidyvistas J. A., prie UAB „Tomadas“ automobilių stovėjimo aikštelės, adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Kiškėnų kaimas, Birbinčių g. 84, konflikto metu tyčia du kartus kumščiu trenkė V. K. į veidą ir taip jam padarė viršutinės lūpos iš vidinės pusės praskėlimą, kurio metu buvo nuskeltas viršutinio žandikaulio 21,12 cirkonio keramikos tiltinis protezas. Taip J. A. mušdamas V. K. nežymiai jį sužalojo

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu J. A. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. pažįstamas V. K. paliko jam saugoti ir naudotis savo automobiliu „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Naudodamasis automobiliu jis jį suremontavo, atliko automobilio remonto darbų už 620 Eur, į saloną įdėjo savo 300 eurų vertės multimediją. 2021 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, vairavo minėtą automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka, o V. K. automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Kaip tik V. K. buvo grįžęs, todėl jam paskambinęs pranešė apie automobilio patalpinimą į aikštelę. Tada jie abu nuvažiavo į policiją ir sutarė, kad jis V. K. grąžins automobilį. Dar po kelių dienų bendras pažįstamas O. J. juos nuvežė pasiimti Vadimo automobilio į Kiškėnų kaime esančią automobilių saugojimo aikštelę. Jie abu nuėjo į aikštelę, J. A. sumokėjo už automobilio saugojimą. Jiems grąžino automobilį, kurį iš aikštelės išvairavo O. J. ir pastatė netoli aikštelės vartų. Pokalbio metu J. A. reikalavo, kad V. K. jam atiduotų pinigus už remontą bei grąžintų jam priklausančią multimediją su visa įranga. V. K. pasakė, jeigu mašinos jam nekonfiskuos, tai jis multimediją jam grąžins ir tuo metu išsiimti multimedijos neleido. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jis stovėjo prie pat durelių, o V. K. – už jų. V. K. pastūmė J. A., o jis pro praviras dureles su delnu trenkė V. K. smūgį į kaktą; antro smūgio J. A. net nespėjo suduoti (V. K. vos kliuvo, V. K. į lūpas ir burną tikrai nepataikė), nes tarp jų atsistojo ir J. A. laikė O. J.. J. A. nepripažįsta, kad nukentėjusiam pataikė į žandikaulį, tvirtina, kad į viršutinę lūpą nukentėjusiam negalėjo pataikyti, pro dureles negalėjo V. K. suduoti tiesiai; jis jam trenkė iš šono ir šis smūgis nebuvo stiprus, kraujo nebuvo, o daugiau jokių smūgių nebuvo suduota. Jiedu konfliktavo apie 15 minučių, visą tą laiką šalia stovėjo O. J.. Kitų asmenų, kurie būtų mušę V. K., toje vietoje nebuvo. Vaizdo įraše matyti, kad jis buvo atvykęs pasiimti automobilį, buvo apsirengęs šortais, bet nesimato. kaip jis sudavė tą smūgį ir kur pataikė. Apie pretenzijas dėl protezų sulaužymo sužinojo, kai jį iškvietė į policiją Gargžduose, maždaug 1,5 mėn. po to įvykio. Tyrėja patarė jam susitaikyti su nukentėjusiu, bet jis negalėjo pas jį nuvažiuoti dėl savo sveikatos problemų. Nuvažiavo jo brolis, tačiau jam nepavyko rasti nukentėjusiojo. Gailisi dėl savo poelgio, skambino nukentėjusiajam, bet šis nenorėjo bendrauti. Civiliniame ieškinyje nenurodyta, už kokias odontologines paslaugas sumokėjo V. K., jis sutinka atlyginti tik 80 Eur ieškinio dalį ir kad trenkė V. K. į kaktą. Dantys jo seniai buvo išmušti, bet kaltinamasis nežino, ar nukentėjusysis juos tvarkėsi. Kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad šiuo metu jo darbingumas tik 70 proc., todėl jis uždirba tik pragyvenimui (maistui ir susimokėti už butą), tokio dydžio žalą galėtų išmokėti tik per trejus metus.

Iš V. K. protokolo – pareiškimo ir tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d., apie 11.25 val., pareiškėjui būnant Klaipėdos rajono savivaldybėje, Dovilų seniūnijoje, Kiškėnų kaime, Birbinčių g. 84, po to, kai gavo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos leidimą atsiimti jo vardu registruotą transporto priemonę „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuri buvo nutempta į aikštelę saugojimui, nes ją vairavo neblaivus jo pažįstamas J. A., tarp jo ir J. A. kilo konfliktas, kurio metu J. A. vieną kartą iš dešinės rankos trenkė jam į kaktos sritį ir vieną kartą į kairės pusės viršutinę lūpą, tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą, praskėlė lūpą, padarė sumušimus ant veido bei sugadino dantų protezą (b. l. 1–7, 18).

Iš BIRT žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d., 11.33 val. V. K. pranešė, kad prieš 8 minutes automobilių aikštelėje pažįstamas J. A. su ranka trenkė į veidą ir išvažiavo su automobiliu „Toyota“ (b. l. 10–12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu: Klaipėdos rajono savivaldybė, Kiškėnų kaimas, Birbinčių g. 84, vieta ties įvažiavimu į automobilių saugojimo aikštelę, priklausančią UAB „Tomadas“ (b. l. 28–30, 31–33).

Iš UAB „Tomadas“ pateikto vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 22 d. prie aptvertos UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelės, už tvoros ties įvažiavimu į aikštelę (aikštelės pradžioje) priekinėmis dalimis į aikštelės tvorą stovi nukentėjusiajam V. K. priklausantis automobilis „VW Touran“ ir liudytojui O. J. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“. Prie jų stovi trys vyriškiai, t. y. nukentėjusysis V. K., liudytojas O. J. ir kaltinamasis J. A.. V. K. ir J. A. tarpusavyje kažką kalbasi ir aiškinasi, O. J. stoja į tarpą tarp jų ir prašo apsiraminti. 12:28:08 val. J. A. pastumia rankomis V. K., pastarasis su rankomis jį atstumia atgal. Po ko J. A. nueina už automobilio vairuotojo pusės bei kažką nori pasiimti iš salono. Paskui jį nueina V. K.. Iš automobilio J. A. pasiima baltos spalvos maišelį, kurį laiko kairėje rankoje, o su dešine ranka 12:28:17 val. trenkia V. K. į veidą. Nuo suduoto smūgio V. K. pasvyra. Po ko J. A. nueina į šoną, bei vėl sugrįžta prie V. K., kažką jam sako ir 12:28:34 val. vėl ranka trenkia V. K. į veidą. Prie jų prieina O. J., kuris J. A. nusiveda į šoną, jį ramina ir liepia sėstis į automobilį. J. A. įsėdus į automobilį O. J. 12:39:32 val. išvažiuoja iš aikštelės teritorijos. V. K. pasilieka prie automobilio ir įsėda į jo vidų, po ko 12:46:42 val. išvažiuoja iš aikštelės teritorijos (b. l. 38–40). UAB „Tomadas“ direktorės pavaduotoja dėl įmonės pateiktame vaizdo įraše fiksuoto laiko nurodė, kad vaizdo kamerose fiksuojamas įrašo laikas yra netikslus, fiksuojama su apie vienos valandos paklaida (b. l. 196).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad dirba laivų mechaniku, todėl dažnai būna išvykęs. 2020 m. žiemos laikotarpiui, prieš išvykdamas dirbti į užsienį, savo automobilį „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jis paliko prižiūrėti ir naudotis savo draugui J. A., sutarę, kad už naudojimąsi juo kaltinamasis atliks kai kuriuos remonto darbus ir prižiūrės automobilį. Kai būdavo Lietuvoje, jis naudodavosi savo automobiliu, o kai išvykdavo, vėl palikdavo automobilį draugui. 2021 m. birželio 15 d. J. A. buvo sulaikytas neblaivus už šio automobilio vairo, todėl automobilis buvo nuvežtas į policijos automobilių saugojimo aikštelę, adresu: Birbinčių g. 84, Kiškėnų kaimas, Dovilų seniūnija, Klaipėdos rajono savivaldybė. 2021 m. birželio 22 d. apie 10.30 val. V. K. gavo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos leidimą atsiimti jo vardu registruotą transporto priemonę „VW Touran“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuri buvo nutempta į aikštelę saugojimui, su įsipareigojimu jį saugoti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir teismo sprendimo. Jis iki policijos saugomų automobilių aikštelės atvyko su J. A. ir dar vienu jų bendru pažįstamu O. J. pastarojo automobiliu „Toyota“. Pasistatę šį automobilį ties rampa, kuri yra prie aikštelės tvoros, jie nuėjo pas aikštelės darbuotoją, kur buvo sutvarkyti visi reikalingi dokumentai dėl mašinos pasiėmimo, o tada darbuotoja leido iš aikštelės išsivaryti jo automobilį „VW Touran“. O. J. išvarius iš aikštelės jo automobilį ir išlipus iš jo, J. A. bandė įsėsti į automobilį už vairo, tačiau nukentėjusysis jį sustabdė, t. y. ištraukė raktelius iš užvedimo spynos, taip išjungdamas prieš tai veikusį automobilio variklį. Jis J. A. pasakė, kad jis niekur būdamas be teisių nevažiuos ir jis jam to neleis, o jeigu bandys, tai iškvies policiją. Tai J. A. sunervino, jis pradėjo sakyti, kad nori pasiimti kažkokius savo asmeninius daiktus, bandė atidaręs kapotą kažką padaryti, kad jis su savo automobiliu negalėtų pavažiuoti, bandė iš automobilio salono išimti multimediją, kurią jis buvo įdėjęs. V. K. J. A. pasakė, kad jo automobilis jam buvo grąžintas su sąlyga, kad jis jį saugos, neardys, nekeis jo konstrukcijos ir kt., todėl ir multimedijos iki bylos užbaigimo neatiduos. J. A. dėl to darėsi vis agresyvesnis, jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, mojavo rankomis, bandydamas jį įbauginti, o O. J. bandė jį sudrausminti. Konflikto metu J. A. du kartus kumščiu trenkė V. K. į veidą, t. y. vieną kartą kumščiu trenkė į kaktą, o antrą kartą - į viršutinės lūpos kairę pusę, iš kur nukentėjusiajam pradėjo bėgti kraujas. Vaizdo įraše matosi, kad jis buvo apsirengęs džinsiniu švarkeliu ir, kad jam buvo suduota. Po to O. J. atitraukė nuo jo J. A., jis abu įsėdo į O. J. automobilį ir jį palikę išvažiavo. Tą dieną niekas kitas jo nesumušė. V. K. įsėdo į savo automobilį, nusivalė iš prakirstos lūpos bėgantį kraują bei pajuto, kad po smūgio yra nuskilęs priekinių dantų protezo dantis, kuris yra įvardijamas kaip „dantų vainikas ar vainikėlis“, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Jo paklausė, ar reikalinga greitoji pagalba, jis pasakė, kad ne. Tada jam buvo nurodyta laukti vietinės policijos skambučio. Po kelių minučių jis jo sulaukė vietinės policijos skambučio, gavo nurodymus, ką turi daryti ir juos vykdė. Tvirtina tai, ką pranešė paskambinęs į pagalbos centrą, nes paskambino praėjus nuo įvykio tik 8 minutėms ir viską gerai atsiminė. Ant kaktos, ties kairiu antakiu jam buvo matyti nubrozdinimas ir patinimas, tačiau pas teismo medicinos ekspertus dėl jų užimtumo pateko tik po savaitės ir jį apžiūrėjęs medikas-ekspertas ant kaktos sužalojimo nebematė, tačiau šis sužalojimas užfiksuotas policijos pareigūnų asmens apžiūros metu bei Gargždų ligoninės priėmimo skyriuje iš karto po įvykio. Taip pat jis pats nusifotografavo veidą ir pateikė nuotraukas tyrėjai. Į odontologę jis kreipėsi maždaug po 1,5 mėnesio, kai ji grįžo iš atostogų, nes visad tvarkėsi dantis, tame tarpe – ir tą protezą, kuris buvo sulaužytas, pas tą pačią gydytoją. Jam dėl dantų protezo nuskėlimo ir sugadinimo padaryta 1200 Eur turtinė žala, kurią apskaičiavo jį gydanti UAB „Vegadenta“ gydytoja K. P.. Be to, papildomai 80 eurų kainavo nuimti seną protezą prieš gydymą ir įdėti naują protezą. Implantas jam buvo įdėtas 2017 metais, jam garantinis terminas nepraėjęs, nes tokio nėra nustatyta. Kadangi dėl sužalojimo ir protezo sugadinimo jam padaryta 1280 Eur turtinė žala, jis yra pareiškęs tokio dydžio civilinį ieškinį ir prašo jį patenkinti. Kai rašė pirmąjį pareiškimą dėl žalos atlyginimo, nurodė iki tada susidariusią žalos sumą, o paskui dar prisidėjo suma už karūnėlės nuėmimą ir kt. ( pagal gydytojos sąskaitą). Po įvykio su J. A. nebendravo, kaltinamasis jo neatsiprašė. Su O. J. iki to įvykio V. K. palaikė gerus santykius, o po įvykio nebebendrauja. Dirba jūreiviu pagal kontraktus, kol vyksta teismo procesas, neplaukia į jūrą. Neturtinę žalą vertina 5000 Eur. Neturtinė žala padaryta, nes jis turėjo laukti, kol ateis eilė gydyti dantis, kentėjo skausmą, per tą laiką negalėjo bendrauti su žmonėmis, dirbti, su nuskeltu dantimi jam buvo gėda prieš vaikus, seserį ir kitus gimines, kurie, nors gyvena užsienyje, po šio įvykio buvo parvažiavę į Lietuvą ir jis turėjo bendrauti, būdamas su nuskeltu dantimi. Iki tol jų su J. A. santykiai buvo geri, V. K. yra net gyvenęs pas jį, o po šio įvykio nebebendrauja.

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d. 15.12 val. apžiūrėjus V. K. veidą, kaktos srityje, virš kairiosios akies antakiu užfiksuotas paraudimas, patinimas, o virš kairės pusės viršutinės lūpos, apie 1 cm į šoną nuo jos – paraudimas, pailga žaizda, apie kairiosios lūpos viršų bei apačią – patinimas. V. K. išsižiojus matosi, kad yra nuskilę du priekiniai dantys, t. y. pažeistas „dantų karūnėlės“ protezas (b. l. 56–63).

Iš 2021 m. birželio 22 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad gydanti gydytoja odontologė K. P. nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. pacientas V. K. patyrė traumą-smūgį kumščiu į viršutinį žandikaulį, kurio metu nuskeltas 21/22 cirkonio keramikos tiltinis protezas, praskelta viršutinė lūpa iš vidinės pusės. Rekomenduojamas gydymas: 21/22 cirkonio tiltinio protezo nuėmimas – 80 Eur, laikinų vainikėlių gamyba – 60 Eur, atspaudai –50 Eur, cirkonio vainikėliai – 1200 Eur (b. l. 64).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 815/2021 (03) nustatyta, kad apžiūrėjus V. K. konstatuota, kad jam padarytas viršutinės lūpos iš vidinės pusės praskėlimas, kuris gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas ne vėliau kaip 2021 m. birželio 22 d. ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 68).

Liudytojas O. J. parodė, kad 2021 m. birželio mėnesio gale, tikslios datos nepamena, susitiko su pažįstamais V. K. ir J. A., su kuriuo kartu dirba nuomojamose serviso patalpose, tam, kad paimtų V. K. priklausantį automobilį „VW Tauran“ iš Kiškėnų k. esančios automobilių saugojimo aikštelės. Minėtu V. K. automobiliu bendru susitarimu naudojosi J. A., kuris pakliuvo policijai, kai vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo metu, kai J. A. naudojosi V. K. automobiliu, jis jį suremontavo, pavirino parūdijusias vietas, aptvarkė važiuoklę, pakeitė įtrūkusį priekinį automobilio stiklą bei įsidėjo multimedijos įrangą. Kadangi automobilį policija uždarė į saugojimo aikštelę, jį turėjo pasiimti V. K.. Jie visi trys jo automobiliu „Toyota Avensis“, nuvažiavo į Kiškėnų k., J. A. susimokėjo už automobilio laikymą, po ko automobilį aikštelės darbuotojas atidavė V. K..O. J. išvažiavo su V. K. automobiliu iš aikštelės ir pastatė jį netoli savo automobilio prie išvažiavimo. Visi išlipę kalbėjosi ir J. A. paprašė V. K. atiduoti jam priklausančią multimediją. V. K. jam pasakė, kad tegul J. A. atvažiuoja pas jį į namus ir pasiima. J. A. pasakė, kad gali išsiimti dabar čia, nes turi įrankius ir įdėti seną magnetolą. Tačiau V. K. nesutiko ir jie stiprokai susipyko, o jis juos ramino. Liudytojas stovėjo netoliese, automobilio priekyje, V. K. stovėjo prie vairuotojo durelių, o J. A. už durelių. Kažkuriuo momentu jis nusisuko ir atsisukęs pamatė, kad J. A. skėsčiodamasis rankomis plaštaka trenkė V. K. ir pataikė į kaktą. Kai J. A. sudavė V. K., V. K. į jį stovėjo veidu ir matė į kokią veido vietą jam sudavė. Jis matė tik vieną smūgį, per tą laiką tebuvo vienas smūgis. Tada jis stojo į tarpą ir juos atskyrė bei apramino. Po J. A. smūgio V. K. visi kartu buvo daugiausiai 2 minutes, jie dar tarpusavyje apsižodžiavo, tačiau O. J. paragino J. A. važiuoti ir jam įsėdus į jo automobilį išvažiavo, o V. K. liko prie savo automobilio. Ar J. A. dar kažkuriuo momentu trenkė V. K. į veidą, nematė, matė tik tą vieną kartą, kai jis trenkė jam į kaktą. Jie dar buvo priėję prie bagažinės, J. A. norėjo pasiimti savo įrankius, o V. K. nedavė. Tada J. A. V. K. pastūmė, bet tuomet nebuvo jokio smūgio. Viskas įvyko labai greitai. Po smūgio ant nukentėjusio veido nebuvo jokio kraujo, nematė, kad V. K. iš lūpos bėgtų kraujas. Po įvykio J. A. su V. K. nebendrauja.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuotos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. J. A. neginčija trenkęs V. K. į veidą; nors jis tvirtina, kad delnu trenkė V. K. į kaktą, o antro smūgio nesudavė, V. K. į lūpas ir burną tikrai nepataikė), tačiau ši kaltinamojo versija paneigta byloje surinktais įrodymais. Nekyla abejonių, kad 2021 m. birželio 22 d. J. A. prie UAB „Tomadas“ automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdos rajone, Kiškėnų kaime, Birbinčių g. 84, konflikto metu ne vieną kartą trenkė V. K.. Tai patvirtina nuo pat pranešimo apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai ir juos patvirtinanti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – įrašai medicininiuose dokumentuose apie V. K. padarytus sužalojimus, odontologės pažyma apie dantų implantų sulaužymą, UAB „Tomadas“ pateiktas įvykio vietos vaizdo įrašas, iš dalies – ir kaltinamojo bei liudytojo O. J. parodymai. Vaizdo įraše J. A. suduoti smūgiai V. K. užfiksuoti nurodant 12:28:17 val. ir 12:28:34 val. laiką, tačiau UAB „Tomadas“ direktorės pavaduotoja dėl įmonės pateiktame vaizdo įraše fiksuoto laiko yra policijos pareigūnams nurodžiusi, kad vaizdo kamerose fiksuojamas įrašo laikas yra netikslus, fiksuojama su apie vienos valandos paklaida (b. l. 196), todėl reikia vadovautis nukentėjusiojo nurodytu laiku, kurį jis tvirtina nustatęs gan tiksliai, nes netrukus po sužalojimų patyrimo skambino bendruoju pagalbos telefonu ir BIRT žiūryklės išraše yra užfiksuota, kad V. K. pranešimo apie J. A. pavartotą smurtą jo atžvilgiu laikas yra 2021 m. birželio 22 d., 11.33 val. (b. l. 10–12). Darytina išvada, kad J. A. trenkė V. K. apie 11.25 val., dar labiau tikslinti šio laiko nėra būtinybės, nes tai neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos įrodytumui ir kvalifikacijai. V. K. kaktos ir lūpos sumušimo bei protezo sugadinimo faktą patvirtina ir asmens apžiūros protokolas ir jos priedas (fotolentelė), iš kurių matyti, kad tarp J. A. ir V. K. vykusio konflikto dieną, tai yra 2021 m. birželio 22 d. 15.12 val., apžiūrėjus V. K. veidą, kaktos srityje, virš kairiosios akies antakiu užfiksuotas paraudimas, patinimas, o virš kairės pusės viršutinės lūpos, apie 1 cm į šoną nuo jos – paraudimas, pailga žaizda, apie kairiosios lūpos viršų bei apačią – patinimas; V. K. išsižiojus matosi, kad yra nuskilę du priekiniai dantys, t. y. pažeistas „dantų karūnėlės“ protezas (b. l. 56–63). Vėliau duotoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 815/2021 (03) konstatuota, kad V. K. ne vėliau kaip 2021 m. birželio 22 d. buvo padarytas viršutinės lūpos iš vidinės pusės praskėlimas, kuris gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu; sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 68). Taigi, vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo J. A. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas žmogų nežymiai jį sužalojo, o paties kaltinamojo ir jį palaikančio, kartu dirbančio ir draugystės santykiais susijusio liudytojo O. J. parodymai, neatitinkantys visų šių byloje surinktų įrodymų visumos, teismo vertinami kritiškai, kaip duoti siekiant padėti J. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajam dėl šių veiksmų atlikimo buvo inkriminuota ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, tačiau liko neįrodyta, kad jo veiksmuose buvo visi šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 187 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį (tiesiogine ar netiesiogine tyčia padarytą) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydį. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, 2K-521/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, iš šioje byloje surinktų įrodymų viseto negalima daryti išvados, kad J. A. šiuo atveju veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, tai yra, kad jis trenkdamas V. K. į veidą numatė, kad bus nuskeltas V. K. viršutinio žandikaulio cirkonio keramikos tiltinis protezas ir kad šių pasekmių J. A. norėjo (siekė). Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti J. A. veiksmuose buvus netiesioginę tyčią ar tiesioginę neapibrėžtą tyčią ir kvalifikuoti jo veiksmus pagal atsiradusios padarinius (sugadintą turtą), kadangi byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių J. A. žinojus V. K. burnoje esant tam tikrą turto objektą – dantų protezus ir bent bendrai numačius galimybę dėl smūgio į šią sritį atsirasti tame tarpe ir šio turto sugadinimo pasekmėms. Dėl šios priežasties J. A. BPK 3 dalies pagrindu išteisinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nėra BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. J. A. veikai turint deliktinės civilinės atsakomybės požymių, teisinių gėrių subalansavimas šiuo atveju gali būti pasiektas taikant civilinės teisės priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis J. A. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir šį nusikaltimą padarė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu (b. l. 99–100), jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, baudos tik iš dalies sumokėtos (turi 2602,96 Eur finansinį įsiskolinimą valstybei) (b. l. 101–106, 107). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant tikslingus pagal padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę įpareigojimus. Baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose J. A. neskiriamas, kadangi pagal BK 72² straipsnio nuostatas ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui; siekiant koreguoti smurtauti linkusio kaltinamojo elgesį, jam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, turi būti sprendžiamas naujai paskirtos bausmės subendrinimo su neatlikta anksčiau paskirta bausme ar jos dalimi. Iš byloje esančios Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus informacijos (110 b.l.) nustatyta, kad J. A. atliko 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę iki 2021-12-14, tad šio nuosprendžio priėmimo metu yra visiškai ją atlikęs ir teismas nebeturi pagrindo bendrinti šiuo nuosprendžiu jam skiriamos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ar jos dalimi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį atsakovui J. A. dėl 1420 Eur turtinės žalos bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 156).

Turtinė žala ieškinyje grindžiama tuo, kad ieškovui dėl atsakovo veiksmų buvo reikalingos odontologo paslaugos, kainavusios iš viso 1420 Eur sumą. Šios turtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, jog jam suteiktų dantų gydymo ir atkūrimo paslaugų kaina iš viso sudarė 1420 Eur (b. l. 157, 158). Nors šiuo nuosprendžiu J. A. yra išteisinamas dėl svetimo turto sugadinimo ar sunaikinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau šioje byloje susidarė tokia situacija, kad tyčia kelis kartus smogęs į nukentėjusiojo kūną (veidą) kaltinamasis padarė jam ne tik fizinę, bet ir turtinę žalą, nes jo veiksmai (smūgis kumščiu) tiesiogiai sukėlė nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir materialines pasekmes - sulaužė jo burnoje buvusį dantų protezą, kurį V. K. teko atstatyti, kelis kartus vykstant pas odontologę ir patiriant su tuo susijusias išlaidas. Už padarytą žalą sugadinant ir sužalojant svetimą turtą, nepriklausomai nuo svetimo turto vertės ir kaltės formos, yra nustatyta civilinė atsakomybė- CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Todėl teismas, vadovaudamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis ir būdamas įgalintas spręsti ne tik kaltinamojo kaltės, bet ir nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio klausimą, daro išvadą, kad turtinis V. K. reikalavimas yra visiškai pagrįstas, susijęs su byloje nustatytomis J. A. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, todėl tenkinamas visiškai, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 1420 Eur.

Neturtinė ieškiniu prašoma priteisti žala grindžiama tuo, kad V. K. dėl J. A. padarytų nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovas turėjo laukti, kol ateis eilė gydyti dantis, kentėjo skausmą, per tą laiką negalėjo bendrauti su žmonėmis, dirbti, su nuskeltu dantimi jam buvo gėda prieš vaikus, seserį, jos dukrą, jo sesuo buvo atvažiavusi iš Olandijos su trimis sūnumis ir jis turėjo bendrauti su nuskeltu dantimi.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Teismo vertinimu, V. K. dėl J. A. veiksmų ir jų rezultatų neabejotinai patyrė neturtinę žalą, kadangi jo atžvilgiu buvo atlikta smurtinė veika, kuri pasireiškė pakankamai intensyviais veiksmais. Pagal bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus galima daryti neabejotiną išvadą, kad V. K. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, kuris dar ir tęsėsi ilgesnį laiką, kol V. K. pavyko susitvarkyti dantis ir atgauti savo normalią išvaizdą. Tačiau reikalaujama priteisti 5 000 Eur suma, teismo vertinimu, yra per didelė. V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įrodymų dėl liekamųjų fizinių ar psichologinių nusikalstamos veikos pasekmių byloje nėra, padaryta turtinė žala yra santykinai nedidelė. Atsižvelgtina taip pat ir į kaltinamojo turtinę padėtį ir sveikatą, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Iš 2022 m. balandžio 29 d. pažymos apie skolos likutį nustatyta, kad J. A. skolos ir palūkanų likutis išieškotojui AB SEB bankui 2022 m. balandžio 29 d. yra 22 215,32 Eur ir 891,09 vykdymo išlaidų, iš viso 23 106,41 Eur (b. l. 192–193). Iš medicinos dokumentų nustatyta, kad J. A. turi ilgalaikių sveikatos problemų (b. l. 194–195). Pats V. K. nurodė, kad jo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Visa tai įvertinęs teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 800 Eur, tokią sumą priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą.

J. A. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, pareikštą V. K., tenkinti iš dalies ir priteisti iš Jurijaus A. V. K. 1420 Eur turtinės ir 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė