Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3049-818/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-10-07
Bylos Nr.
1-3049-818/2014
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01460-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
R. R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3049-818/2014(Proceso Nr. 1-12-1-01460-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 1.2.5.4. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2014 m. spalio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. G. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-04-16, apie 16.40 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,09 promilių girtumas), konflikto metu smūgiavo peiliu nukentėjusiajam sūnui Ž. G. ir pastarajam išsisukus nuo smūgio, peiliu įbrėžė sūnui į šoną, padarydamas jam odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. G. sveikatą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

R. R. G. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent:

jis, 2013-03-03, apie 23.20 val., po įvykusio konflikto su žmona N. G., grasindamas ją užmušti, paėmęs kirvį, juo užsimojo ir bandė suduoti, tačiau N. G. smūgį atrėmė ramentu, tokiais savo veiksmais R. R. G. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. R. G. kaltė, padarius aukščiau aprašytas nusikalstamas veikas pasitvirtino sekančiais duomenimis:

kaltinamojo R. R. G. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2012-04-16 namie vartojo alkoholį su sūnumi Ž.. Tarp jų kambaryje kilo konfliktas. Kaltinamasis sūnui reiškė pretenzijas, klausė, kur jis buvo. Taip žodis po žodžio išsiplieskė konfliktas. Sūnus jį pastūmė ir jis nukrito nugara ant palangės. Supykęs kaltinamasis griebė nuo palangės peilį ir juo užsimojo. Tai padarė spontaniškai, pasikarščiavęs. Tikslo sužaloti sūnų neturėjo. Sūnus išėjo iš buto, o grįžo kartu su motina. Žmona reiškė jam pretenzijas, kad jis užpuolė sūnų. Tuo metu į konfliktą įsikišo sūnus Ž., todėl supykęs užsimojo į sūnų atsuktuvu, kurį tuo metu laikė rankoje. Atsuktuvą laikė rankoje, kadangi ruošėsi eiti miegoti į rūsį. Rūsio duris atidarė atsuktuvu, pasiklojo čiužinį ir ruošėsi ten miegoti, tačiau atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl girtumo visų įvykio dienos aplinkybių nepamena. Sūnaus sužaloti nenorėjo, taip pasielgė alkoholio įtakoje. Išsiblaivęs labai gailisi dėl savo elgesio (b.l. 25). 2013-03-03 dienos įvykių neprisimena. Prisimena tik kaip norėjo iškrist pro langą, kadangi susipyko su žmona. Kaip iškrito nepamena, tik prisimena, kad girdėjo kaimyno balsą. Po to atsibudo ligoninėje. Dėl ko susipyko su žmona, nepamena, galvoja, kad dėl to, kad ji norėjo atimti iš jo pinigus, kuriuos jis gavo pardavęs automobilį. Nepamena, ar tą dieną buvo vartojęs alkoholį. Mano, kad iškritęs pro langą susižalojo ir dėl to daug ko neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo pagrasinti žmonai fiziniu susidorojimu, (b.l. 117-118, 155).

Nukentėjusiojo ir liudytojo Ž. G. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad jis gyvena su tėvais (duomenys neskelbtini). Jo tėvas dažnai smurtaudavo ir grasindavo tiek jam, tiek jo motinai. Tėvas yra ūmaus budo, ypač kai išgeria. 2012-04-16, apie 16.40 val., bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir tėvo R. R. G. įvyko buitinis konfliktas. Apie 15.00 val. jis namo atėjo išgėręs, tuo metu namuose buvo išgėręs tėvas. Konfliktas kilo dėl to, kad neva jis valgo tėvų maistą. Apie 16.50 val. virtuvėje tėvas puolė jį su peiliu, tačiau Ž. G. nuo peilio išsisuko, todėl R. R. G. jam tik įdrėskė kairės pusės šoną šonkaulių srityje. Ž. G. išbėgo iš karto į laiptinę ir laikė buto duris už rankenos. Neužilgo laiptinėje po darbo pasirodė jo motina N. G.. Jis papasakojo motinai, kad tėvas jį puolė su peiliu. Tada motina užėjo pas kaimyną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Atvykus policijos pareigūnams, tėvui pavyko pasišalinti iš buto. Po to jis su motina išėjo į parduotuvę. Apie 18.20 val. jiems grįžus iš parduotuvės, tėvas jau buvo namuose. Tėvas bandė išvaryti jį lauk, o vėliau, motinos akivaizdoje, puolė jį su atsuktuvu, tačiau jis ir vėl išsisuko nuo puolimo. Būdamas lauke paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį (b.l. 11). 2013-03-02 tėvas pardavė automobilį ir pinigų nedavė nei jam, nei mamai. 2013-03-03 tėvas grįžo namo vėlai vakare, apie 23.20 val. girtas. Pradėjo reikalauti mamos, kad ji atiduotų jam pinigus už parduotą automobilį. Jis buvo agresyvus ir šaukė. Mama jam atsakė, kad ji pinigų neturi, nes jis jai jų nedavė. Tada tėvas pasakė, kad užmuš ją, ir pats nusižudys. Po to nuėjo į vonią ir paėmė kirvį. Jis su mama stovėjo kambario tarpduryje. Jis užsimojęs kirviu ėjo link jų, labiau link mamos. Šalia jų stovėjo ramentai, todėl jie paėmė po ramentą ir tokiu būdu atrėmė tėvo smūgį kirviu. Tada jis prieškambaryje parvertė tėvą ant grindų. Tuo metu į duris paskambino policijos pareigūnai, kuriuos išvietė 36-o buto kaimynas. Tada tėvas pasiėmė kirvį ir užsirakino savo kambaryje. Jis pasakė, kad policijai gyvas nepasiduos, kad arba nusižudys, arba iššoks pro langą. Policininkai gražiuoju prašė jį atidaryti duris ir pasikalbėti, bet tėvas rėkė ir juos keikė. Jis durų neatidarė. Atvyko dar vienas policijos ekipažas. Pareigūnai, buvę namuose, per jėgą pateko į tėvo kambarį, tačiau jo ten nebuvo. Tėvas iššoko pro langą, tačiau lauke buvę policijos pareigūnai jį pagavo. Tėvas buvo nuvežtas į psichiatrinę ligoninę. Jis mano, kad tėvo protrūkiai gali baigtis mamos sužalojimais arba jos mirtimi. Tėvas namuose konfliktus kelia dažnai. Jo manymu, tėvo grasinimai užmušti motiną buvo realūs, (b.l. 71-72).

Nukentėjusiosios N. G. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2012-04-16, apie 16.50 val. grįždama namo po darbo, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, pamatė savo sūnų Ž. G., kuris laikė jų buto durų rankeną. Sūnus Ž. pasakė, kad tėvas R. R. G. puolė jį su peiliu. Ji nuėjo pas kaimyną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Kaip sutuoktinis pasišalino iš buto nematė, tačiau atvykus policijai, jo bute nebuvo. Išvykus policijos pareigūnams, ji su sūnumi nuėjo į parduotuvę. Apie 18.20 val. grįžo ir sutuoktinį rado namuose. Jis varė sūnų iš namų lauk. Sūnus ir sutuoktinis buvo išgėrę. Vėliau sutuoktinis, jos akivaizdoje, puolė sūnų su atsuktuvu, tačiau pastarasis išsisuko nuo puolimo ir išbėgo iš buto. Sutuoktinis fizinį smurtą jų šeimoje panaudojo ne pirmą kartą. Prieš keturis metus kumščiu keturis kartus buvo sudavęs jai į ranką, dėl ko liko žymės iki dabar (b.l. 20). 2013-03-02 jos vyras R. R. G. pardavė automobilį „VW Jetta“, tačiau jai pinigų už parduotą automobilį nedavė. 2013-03-03 jis vėlai vakare, apie 23.00 val. grįžo namo girtas ir pradėjo reikalauti atiduoti pinigus, gautus už parduotą automobilį. Jis garsiai šaukė, buvo agresyvus. Ji pasakė, kad jis jai jokių pinigų nedavė ir ji nežino, kur jie yra. Tada vyras pradėjo jai grasinti sakydamas, kad ją užmuš. Tada vyras nuėjo į vonią ir pasiėmė kirvį. Eidamas iš vonios link jos ir sūnaus Ž. G., užsimojo kirviu ketindamas kirsti jai. Netoli stovėjo jos sūnaus ramentai. Ji su sūnumi paėmė po ramentą ir jais atrėmė vyro smūgį. Tada sūnus parvertė tėvą ant grindų. Tuo metu į buto duris paskambino policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė 36-o buto kaimynas. Su minėtu kaimynu jie nebendrauja, tačiau jis dažnai kviečia policiją, kai išgirsta triukšmą. Atvykus policijos pareigūnams, R. R. G., pasiėmęs kirvį, užsidarė savo kambaryje. Policijos pareigūnai ramiai prašė jį atrakinti kambario duris ir pasikalbėti, tačiau jis atsakė, kad gyvas jiems nepasiduos. Jis žadėjo arba nusižudyti, arba šokti pro langą. Policijos pareigūnai iškvietė pastiprinimą, greitosios pagalbos medikus ir gaisrinę. Policijos pareigūnams panaudojus jėgą ir patekus į vyro kambarį, pamatė, kad vyro nėra. Jis jau buvo iššokęs pro langą. Lauke, po jų buto langais, buvo kiti policijos pareigūnai, kurie pagavo iššokusį pro langą R. R. G.. Jis sužalojimų nepatyrė. Medikai jį išvežė į psichiatrinę ligoninę. Medikai pasakė, kad R. R. G. yra ūmaus būdo, kad jam reikia pataikauti. N. G. baiminasi dėl savo gyvybės, nes vyras gali įvykdyti savo grasinimus, (b.l. 69-70).

Liudytojo M. R. S. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2013-03-03 tarp 23.00 val. ir 24.00 val. išgirdo triukšmą kaimynų 33-iame bute. Girdėjosi durų ir sienų trankymas. Girdėjo, kaip kaimynas R. R. G. sakė: „Tau bus peilis, užkaposiu su kirviu“. Kam jis grasino, nematė, bet girdėjo rėkiant jo žmoną ir sūnų. Išgirdęs šiuos grasinimus, M. R. S. iškvietė policiją. Atvykusių policijos pareigūnų R. R. G. neįsileido į savo kambarį, kuriame užsirakino ir sakė, kad iššoks pro langą. Tą darė iki tol, kol policijos pareigūnai nuėjo į lauką. Kai kaimynas pamatė, kad jie jį gaudo, jis atsargiai išslinko per langą į apačioje stovinčių pareigūnų rankas. Kaimynas slinko per langą žemyn, kol pareigūnai jam sakė nešokti. Nuo jo galvos iki policininkų rankų buvo apie vienas metras. Policininkai R. R. G. pagavo savo rankomis. Po to jis nukrito ant žemės, tačiau policininkai savo rankomis amortizavo jo kritimą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai M. R. S. girdėjo triukšmą kaimynų bute. Jis dažnai girdi, kaip kaimynas grasino savo šeimos nariams. Jis yra grasinęs ir jam. Taip pat ne kartą yra girdėjęs minėtame bute triukšmus ir supratęs, kad R. R. G. muša savo šeimos narius, nes jie namuose šaukia, tačiau jie iš baimės policijos nekviečia. M. R. S. yra girdėjęs, kaip R. R. G. sakė, kad jei jie kvies policiją, tai bus lavonai, (b.l. 88-89).

Liudytojo Jano Chatkevičiaus duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu. 2013-03-03, apie 23.55 val. darbo metu patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu R. Pitkausku, iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), iš buto girdisi muštynių garsai, kažkas kažką grasina papjauti. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi M. R. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 33 bute girdisi didelis triukšmas, muštynių garsai, kažkas kažką grasina papjauti. Jie užėjo į 33 butą, kur į juos kreipėsi N. G. ir Ž. G.. Jie paaiškino, kad apie 23.20 val. R. R. G. grįžo namo neblaivus ir pradėjo reikalauti iš jų pinigų, o negavęs paėmė kirvį, sušuko, kad juos tuoj sukapos, pradėjo bėgti link jų užsimojęs kirviu. Jie nuo puolimo kirviu apsigynė su ramentu, kuris stovėjo šalia jų. Jei jie nebūtų atrėmę smūgio ramentu, R. R. G. būtų juos sužeidęs arba net užmušęs. N. G. paaiškino, kad jos vyras nuolat jos atžvilgiu naudoja fizinę jėgą, ne vieną kartą buvo ją sumušęs, o Ž. G. pasakė, kad pavasarį jo tėvas buvo sužeidęs jį peiliu. R. R. G. išgirdęs, kad už durų stovi policijos pareigūnai, užsirakino kambaryje. Pabeldus ir pareikalavus atidaryti duris, jis atsisakė tą padaryti, sušuko, kad jis yra tarnavęs Afganistane ir lengvai, be kovos, nepasiduos. Jis su kolegomis prašė R. R. G. nusiraminti, atrakinti duris ir su jais pabendrauti, bet vyras kategoriškai atsisakė. Dėl to buvo priimtas sprendimas į įvykio vietą iškviesti dar vieną ekipažą pareigūnų ir greitąją medicinos pagalbą. Kol į vietą atvyko pastiprinimas, R. R. G. atidarė kambario langą, atsistojo ant palangės ir pradėjo grasinti, kad tuoj nušoks galva žemys. Vyr. patrulis R. Pitkauskas, paėmęs iš tarnybinio automobilio vaizdo registratorių, kieme pradėjo filmuoti R. R. G. ir jo prašyti, kad jis nuliptų nuo palangės, bet vyras, vartodamas necenzūrinius žodžius, atsisakė tai padaryti. Į pastiprinimą atvyko patruliai T. Chromina ir T. Andrijevskis. Jis su T. Chromina buvo 33 bute, o patruliai T. Andrijevskis ir R. Pitkauskas buvo lauke. Jam su T. Chromina būnant bute ir laukiant gelbėtojų pagalbos, kad išlaužtų kambario, kuriame buvo užsirakinęs R. R. G. duris, išgirdo, kad R. R. G. persivertė pro langą ir kabo žemyn galva. Dėl to buvo nuspręsta, kad T. Chromina išeis į lauką, o jis liks bute ir užtikrins bute esančių žmonių saugumą, jei R. R. G. apsigalvotų ir išeitų iš kambario. Po kelių minučių kieme esantys patruliai pranešė, kad R. R. G. neišsilaikęs krito žemyn galva, tačiau pareigūnams pavyko jį pagauti krentantį ir išvengti smūgio galva į žemę. Į įvykio vietą atvykę greitosios pagalbos medikų brigada R. R. G. apžiūrėjo, jokių sužalojimų nerado ir priėmė sprendimą nuvežti jį į psichiatrinę ligoninę Vilniuje, Vasaros g. 5, (b.l. 90-91).

2012-04-16 Protokolu-pareiškimu pareiškėjas Ž. G. pareiškė, kad 2012-04-16, apie 16.40 val. bute (duomenys neskelbtini), tarp jo ir tėvo E. R. G. įvyko buitinis konfliktas, kurio metu tėvas puolė jį su peiliu, tačiau jam pavyko nuo puolimo išsisukti ir tėvas peiliu įbrėžė jam kairės pusės šoną (šonkaulių srityje). Apie 18.20 val. jam su motina grįžus namo iš parduotuvės, tėvas antrą kartą puolė su atsuktuvu buto virtuvėje motinos akivaizdoje, tačiau jam pavyko išsisukti nuo puolimo atsuktuvu. Konflikto metui jis ir tėvas buvo išgėrę, konfliktas kilo dėl neva jis valgo tėvo maistą. Atvykus policijos patruliams tėvas spėjo pasišalinti, (b.l. 5).

2013-03-07 Protokolu-pareiškimu pareiškėja N. G. pareiškė, kad 2013-03-03, apie 23.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), vyras R. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), grasino užmušti ir puolė užsimojęs kirviu, (b.l. 60).

2012-04-16 Apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (b.l. 10).

2013-09-25 Apžiūros protokolu ir fotolentele buvo apžiūrėtas kivis, kuriuo R. R. G. grasino savo žmonai ir sūnui. Apžiūros metu nustatyta, kad kirvis yra metaline aprūdijusia geležte (6,5 cm pločio ir 10,5 cm aukščio (plačiausioje vietoje)) ir metaliniu kotu 43 cm ilgio ir 3,5 cm pločio) (b.l. 81-82, 83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo misterijos Vilniaus skyriaus 2012-04-24 specialisto išvadoje Nr. G 924/12(01) nurodyta, kad Ž. G. padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, nuo trauminio poveikio kietu buku, mažą, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-04-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, (b.l. 15-16).

Alkotesterio „Drager“ parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2012-04-16, 23:22 val. R. R. G. nustatytas 1,08 ‰ girtumo laipsnis, (b. l. 32).

Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad R. R. G. 2012-04-16, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu smūgiavo peiliu nukentėjusiajam sūnui Ž. G. ir pastarajam išsisukus nuo smūgio, peiliu įbrėžė sūnui į šoną, padarydamas jam odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje pusėje, taip sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo Ž. G. sveikatą bei 2013-03-03 po įvykusio konflikto su žmona N. G., grasindamas ją užmušti, paėmęs kirvį, juo užsimojo ir bandė suduoti, tačiau N. G. smūgį atrėmė ramentu, tokiais savo veiksmais R. R. G. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Todėl šie duomenys yra R. R. G. kaltės įrodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis R. R. G. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, 2012-04-16 smurtaudamas, sukėlė sūnui Ž. G. fizinį skausmą bei 2013-03-03 grasino užmušti žmoną N. G.. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo R. R. G. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje. Jo veikos kvalifikuotos teisingai.

R. R. G. neteistas (b.l. 35, 94), administracine tvarka baustas (b.l. 39, 95), nedirba (b.l. 38), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 43, 103), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 44, 104), gydytas VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b.l. 106). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-30/2014 nurodyta, kad R. R. G. nusikalstamų veikų padarymo metu, t.y. 2012-04-16 ir 2013-03-03 nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu R. R. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, skirti jam priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga, (b.l. 147-150).

Kaltinamajam R. R. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 140 straipsnio 1 dalies, 145 straipsnio 1 dalies sankcijose kaip alternatyvinė bausmė numatyta laisvės apribojimas. R. R. G. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes R. R. G. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamojo R. R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. R. G. atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančios aplinkybės buvimą, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam R. R. G. gali būti skiriamas laisvės apribojimas. Kaltinamasis R. R. G. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka su prokuroro siūloma bausme – laisvės apribojimu. Prokuroro siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2014-04-16, 23.10 val. R. R. G. buvo laikinai sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka. 2014-04-18, 11.25 val. jis buvo paleistas. 2012-04-18 nutartimi R. R. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 26).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikino nuosavybės teisių į turtą apribojimo nėra.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvis apžiūrėtas ir saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (b.l. 81-84), 2013-10-14 kvito Nr. 1PK000007 (b.l. 85).

Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pripažinti R. R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

pripažinti R. R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. R. G. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti R. R. G. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), jeigu tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-04-16, 23.10 val. iki 2014-04-18, 11.25 val. (dvi paras), kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos bausmės laiką.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. R. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kirvį, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti R. R. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius