Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2445-484/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-19
Bylos Nr.: eI-2445-484/2017
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ina Kirkutienė
Pareiškėjas: L. J.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2445-484/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00426-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 12.2.3; 12.13.3.2; 55.1.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant pareiškėjo L. J. atstovui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos AVMI) 2016-07-15 sprendimu Nr. (6.5)-FR0682-452 patvirtino 2016-04-21 patikrinimo aktą Nr. (8.6)-FR0680-296 bei pareiškėjui L. J. apskaičiavo 23 534,23 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 15 754,50 Eur GPM delspinigių, 9 335, 03 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 6 245,09 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų delspinigių ir skyrė 30 proc. dydžio 7 060 Eur GPM baudą ir 2 800 Eur PSD įmokų baudą (MGK byla, b. l. 21-26).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2016-10-17 sprendimu Nr. 68-303 patvirtino Klaipėdos AVMI 2016-07-15 sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-452 (MGK byla, b. l. 9-13).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017-01-16 sprendimu Nr. S-13(7-262/2016) patvirtino VMI prie FM 2016-10-17 sprendimą Nr. 68-303 (MGK byla, b. l. 225-241).

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. J. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti MGK 2017-01-16 sprendimą Nr. S-13(7-262/2016), VMI prie FM 2016-10-17 sprendimą Nr. 68-303 ir Klaipėdos AVMI 2016-07-15 sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-452. Skunde nurodo, kad MGK sprendimas grindžiamas Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento specialistės parengtu patikrinimo aktu, kuris, pareiškėjo manymu, surašytas šališkai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių.

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis, kad 2009–2010 metų laikotarpiu jo patirtos išlaidos viršijo patikrinimo metu žinomas jo oficialiai gautas pinigines lėšas. Atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos AVMI, atlikdama patikrinimą, vertino tik 2009 metų pabaigos momentą, t. y. 2009-12-31 jo bendrą įmonei UAB „Baltas sodas“ perduotų piniginių lėšų sumą per visus 2009 metus, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad 2009 metais UAB „Baltas sodas“ perduotos piniginės lėšos jo paties buvo gautos iš automobilių pirkėjų sumokėtų (jam perduotų) avansinių įmokų, kurios buvo panaudotos automobilių įsigijimui iš JAV įmonės „Baltic auto shipping“. Kadangi automobilių atgabenimas užtrukdavo 1–2 mėnesius, iki PVM sąskaitos - faktūros klientui išrašymo surinkti iš klientų pinigai už automobilius buvo apskaitomi UAB „Baltas sodas“ apskaitoje, kaip gauti avansai. Tai reiškia, kad patikrinimo akte nurodytos 1 093 619,15 Lt dydžio išlaidos buvo patirtos (perduotos UAB „Baltas sodas“) iš atitinkamai jam pačiam pirkėjų perduotų avansinių įmokų. Taigi, 2009 metų pabaigai jo turėtų laisvų piniginių lėšų neigiamas likutis mokesčių administratoriaus buvo konstatuotas, nes nebuvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Baltas sodas“ apskaitoje užfiksuotos pajamos, gautos iš jo, kaip atskaitingo asmens, surinkusio avansines įmokas už būsimus automobilius.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su mokesčių administratoriaus padaryta išvada, kad jis nepasiskolino iš A. P. nurodytų lėšų, todėl šios lėšos nebuvo pripažintos jo pajamų šaltiniu išlaidoms dengti. Pareiškėjo manymu, šiai išvadai pagrįsti Klaipėdos AVMI nepagrįstai remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007-03-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, kurioje nurodyta, kad įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, t. y. gautos ar negautos pajamos. Anot pareiškėjo, šiam atvejui aukščiau nurodyta nuostata negali būti taikoma, nes Klaipėdos AVMI neatsižvelgė į faktą, jog pinigai realiai buvo gauti iš automobilių pirkėjų, bet ne iš A. P. tiesiogiai. Iš automobilių pirkėjų gauti pinigai buvo skirti sumokėti A. P. vadovaujamai JAV įmonei „Baltic auto shipping“. Kiek pareiškėjui yra žinoma, A. P. yra ir JAV įmonės „Baltic auto shipping“ savininkas. Paskolos sutartys tarp jo ir JAV įmonės „Baltic auto shipping“ vadovo A. P. bei vekseliai buvo sudarytos kaip užtikrinimas, kad jo iš pirkėjų surinktos avansinės įmokos už perkamus automobilius bus pervestos JAV įmonei, kuri savo lėšomis vykdė automobilių pirkimus JAV aukcionuose, o pinigus jis realiai gaudavo iš automobilių pirkėjų Lietuvoje, kuriuos vėliau pavedimu siuntė JAV įmonei, ką, pasak pareiškėjo, įrodo UAB „Baltas sodas“ banko išrašai. Teigia, kad mokesčių administratorius taip pat visiškai netikrino muitinėje deklaruotų duomenų, kurie įrodytų, kad UAB „Baltas sodas“ iš JAV 2009–2010 metais importavo tūkstančius vienetų automobilių, kurių pardavėju pagal sąskaitas (invoice) buvo nurodyta JAV įmonė „Baltic auto shipping“ ir kurių įsigijimo vertės visiškai atitinka jo avansinės apyskaitos duomenis. Automobiliai iš JAV buvo gabenami 1 - 2 mėnesius, todėl skiriasi avansinio mokėjimo ir PVM sąskaitos - faktūros išrašymo momentas. Klaipėdos AVMI specialistai 2011 metais įvertino jo avansinės apyskaitos judėjimą ir likučius 2009 ir 2010 metais, tačiau apskaičiuodami mokėtinus mokesčius, visiškai nevertino 2010 metų duomenų. 2010 metais, kai buvo išrašytos visos pardavimo PVM sąskaitos - faktūros, jo avansinėje apyskaitoje nebuvo sumų, nuo kurių Klaipėdos AVMI apskaičiavo mokesčius ir baudas.

Dėl patikrinimo akte nurodytų aplinkybių, kad skolinant pinigus nebuvo reikalaujama jokio užstato, o paskolintų pinigų suma buvo labai didelė lyginant su jo gautomis oficialiomis pajamomis, pareiškėjas pažymėjo, kad VMI specialisto išvada turėtų būti grindžiama aiškiais argumentais ir surinktais įrodymais, o ne prielaidomis. Minėjo, kad šiuo atveju buvo remiamasi tik avansinės apyskaitos faktinių likučių pinigine išraiška, nesigilinant į tai, iš kokių ūkinių operacijų avansinės apyskaitos sumos sudarytos, nevertinant importuotų automobilių kiekių (UAB „Baltas sodas“ importuodavo tūkstančius automobilių per metus), automobilių vidutinės arba konkrečios vertės, kitų buhalterinių registrų bei to, kad paskolos sutartys tarp A. P. ir jo buvo užtikrinimas būtent A. P. interesų, t. y., kad už automobilius surinktos avansinės įmokos bus pervedamos jo vadovaujamai JAV įmonei „Baltic auto shipping“.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad LR Mokesčių administravimo įstatymas gyventojui leidžia teikti ir tikslinti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už penkis metus. Mokestinis UAB „Baltas sodas“ tyrimas, kai buvo surinkti duomenys apie piniginių lėšų judėjimą tarp jo ir UAB „Baltas sodas“ pagal avansinės apyskaitos dokumentus buvo baigtas 2011-05-10, tačiau mokestinis patikrinimas dėl GPM mokesčio sumokėjimo už 2009 - 2010 metus jo atžvilgiu buvo pradėtas tik 2014-12-22, t. y. baigiantis 5 metų periodui. Mano, kad Klaipėdos AVMI specialistai tikslingai laukė nuo 2011 iki 2015 metų ir mokestinį patikrinimą jo atžvilgiu inicijavo tik 2014-12-22 tam, kad jau 2015 metais jis negalėtų nieko patikslinti už 2009 metus.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM su L. J. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, atsiliepime į skundą paaiškino, kad Klaipėdos AVMI (toliau ir Inspekcija) 2014-10-29 atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, jog pareiškėjo 2009 m. patirtos išlaidos viršijo jo gautas pajamas ir jis patirtoms išlaidoms (paskolų teikimui, pragyvenimo išlaidoms) panaudojo kitas iš nenustatytų pajamų šaltinių gautas pajamas, kurios nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. mokesčių mokėtojas nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius. Nustačiusi šias aplinkybes, Inspekcija pareiškėjo ir jo sutuoktinės patikrinimą atliko taikydama MAĮ 70 str. nuostatas. Inspekcija, pagal įvertinimą apskaičiuodama pareiškėjo GPM bazę, naudojosi VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie pareiškėjo valdomos UAB „Baltas sodas“ pateiktas deklaracijas, pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas), UAB „Baltasis sodas“ operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija, Lietuvos statistikos departamento informacija apie vidutines vartojimo išlaidas bei kita patikrinimo metu surinkta informacija ir apskaičiavo pareiškėjo 2009–2012 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Inspekcija, apskaičiuodama mokesčio bazę, taikė išlaidų metodą, t. y. lyginant pareiškėjo ir jo sutuoktinės patirtas asmenines išlaidas su faktiškai turėtomis (gautomis) pajamomis.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius savo kontrolės veiksmų atlikimo metu turi teisę naudotis ir vertinti atitinkamą įrodomąją medžiagą, susijusią su ankstesniais mokestiniais laikotarpiais, kiek tai susiję su tikrinamojo laikotarpio mokestinių prievolių teisingu apskaičiavimu. Atsižvelgiant į tai, paaiškino, kad pareiškėjo operatyvaus patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-10-31. Pareiškėjui buvo duotas nurodymas pateikti paaiškinimus apie šiuo laikotarpiu įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti. Pareiškėjas 2014-11-18 pateiktame paaiškinime nurodė, kad tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo dvi transporto priemones už 7000 Lt, dviejų įmonių akcijas už 42 500 Lt, t. y. 2009 m. įsigijo UAB „Baltas sodas“ 50 proc. akcijų už 7500,00 Lt ir 2010 m. įsigijo UAB „Baltic krantas“ 50 proc. akcijų už 35000 Lt. Pareiškėjas išlaidoms pagrįsti pateikė transporto priemonių įsigijimo dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijas) bei nurodė, kad 2009-01-01 ne banke turėjo 40 000 Lt pinigių lėšų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2009-2013 m. gavo 80 095 Lt darbo užmokesčio, pardavė dviejų įmonių akcijas už 42 500 Lt, t. y. UAB „Baltas sodas“ 50 proc. akcijų už 7 500 Lt ir UAB „Baltic krantas“ 50 proc. akcijų už 35 000 Lt, iš JAV gyvenančio asmens A. P. pagal Tikslinės paskolos sutartis gavo 1 300 000 Lt paskolą, t. y. 2009-01-01 – 900 000 Lt ir 2010-01-02 – 400 000 Lt. Gautoms pajamoms pagrįsti pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie jam 2009-2013 m. išmokėtus atlyginimus ir tikslinių paskolos sutarčių, vekselių, skolų suderinimo aktų, avansinių apyskaitų kopijas. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas į UAB „Baltas sodas“ kasą 2009 - 2010 metais apyvartinių lėšų papildymui įnešė grynais pinigais 3 340 200 Lt, jam buvo grąžinta – 3 328 700 Lt, negrąžintas likutis 2010-12-31 sudarė 11 500 Lt. UAB „Baltas sodas“ mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Baltas sodas“ paskolų sutarčių su pareiškėju nesudarė bei patikrinimui nepateikė, neapskaičiavo, nedeklaravo bei nemokėjo pareiškėjui palūkanų už minėtas lėšas. Pareiškėjas Inspekcijai 2014-11-18 pateiktame paaiškinime nurodė, kad būdamas UAB „Baltas sodas“ akcininku įmonės apyvartinių lėšų didinimui (automobilių pirkimui) skolinosi papildomų piniginių lėšų iš verslo partnerio – Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio ir verslą vystančio JAV, A. P. Pareiškėjas teigė, kad iš A. P. pasiskolino iš viso 1 300 000 Lt. 2009-01-01 ir 2010-01-02 buvo sudarytos Tikslinės paskolos sutartys. Paskolos sutartys nebuvo notariškai patvirtintos. Taip pat pareiškėjas pateikė paprastuosius vekselius: 2009-01-01 – 600 000 Lt sumai, pagal kurį pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 600 000 Lt A. P. iki 2010-12-31; 2009-08-01 – 300 000 Lt sumai, pagal kurį pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 300 000 Lt A. P. iki 2010-12-31; 2010-01-01 – 200 000 Lt sumai, pagal kurį pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 200 000 Lt A. P. iki 2010-12-31; 2010-03-31 – 200000 Lt sumai, pagal kurį pareiškėjas įsipareigoja sumokėti 200 000 Lt A. P. iki 2010-12-31. Vekseliai pasirašyti vekselių davėjo – pareiškėjo. Papildomai pareiškėjas pateikė 2009-12-31 Skolos suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 pareiškėjas yra pasiskolinęs iš A. P. – 900 000 Lt, 2009-12-31 paskolos davėjui nėra grąžinta pasiskolinta suma ar jos dalis. Pareiškėjas taip pat pateikė 2010-10-31 Skolos suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-09-31 pareiškėjas iš A. P. yra pasiskolinę 400 000 Lt, per laikotarpį nuo 2010 m. balandžio iki 2010 m. rugsėjo mėn. dalimis pareiškėjas grąžino 500 000 Lt, likusią paskolos dalį – 788 500 Lt pareiškėjas grąžino iki 2010-10-31, negrąžinta paskolos suma yra 11 500 Lt. Skolos suderinimo aktai pasirašyti paskolos davėjo ir paskolos gavėjo. Siekdama nustatyti paskolų suteikimo aplinkybes, Inspekcija apklausė JAV gyvenantį A. P., iš kurio paaiškinimų nustatyta, kad pinigus pareiškėjui perduodavo ne jis, o neįvardinti ir nežinomi jo verslo klientai ar partneriai. Konkrečių pinigų perdavimo sumų ir datų A. P. nenurodė, nes neprisimena. Kokia valiuta pareiškėjui buvo perduodami pinigai minėtas asmuo nurodė nežinantis, nes pinigų perdavimas vyko Lietuvoje. A. P. nurodė vekselių nebeturintis. A. P. nurodė, kad lėšos buvo skolinamos iš jo vadovaujamos įmonės lėšų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pasiskolintas pinigines lėšas grynais pinigais jam perdavė bei jis grąžino A. P. per kitus 32 asmenis. Minėti asmenys yra A. P. artimieji, pažįstami, giminaičiai ar verslo partneriai, atvykę iš ES ir trečiųjų šalių, tačiau pareiškėjas nepateikė minėtų asmenų tapatybės ar kitų duomenų (asmens kodo, kt. identikikacinio kodo, gyvenamosios vietos adreso, kontaktinių telef. Nr., asmens tapatybės dokumentų kopijų ar kt.), dėl ko Inspekcija neturėjo galimybės indentifikuoti minėtus asmenis ir apklausti juos. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kada, kokiu adresu, kokiomis sumomis ir kokia valiuta perduoti pinigai. Papildomai nustatyta, kad paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, nors skolinama suma buvo labai didelė lyginant su pareiškėjo oficialiai gaunamomis pajamomis, taip pat pareiškėjas neturėjo registruotino nekilnojamojo turto, kurį būtų galėjęs panaudoti kreditorinių įsipareigojimų dengimui.

Atsakovas akcentavo ir tai, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais, mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Šiuo atveju pareiškėjui nepateikus piniginių lėšų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų, mano, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog jis pagal tikslines paskolos sutartis ir paprastuosius vekselius nepasiskolino (negavo) iš A. P. 1 300 000 Lt. Sudarytos tikslinės paskolų sutartys ir paprastieji vekseliai yra formalūs sandoriai, kurie realiai nebuvo vykdomi, t. y. piniginės lėšos realiai pareiškėjui nebuvo perduotos, minėti dokumentai buvo surašyti tikslu pateisinti pareiškėjo išlaidas, t. y. kaip atskaitingo asmens piniginių įnašų į UAB „Baltas sodas“ šaltinius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atsakovas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai nepripažino 1 300 000 Lt lėšų pareiškėjo pajamomis.

Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2009-01-01 jo santaupos ne banke sudarė apie 40 000 Lt, paaiškino, kad pareiškėjas nėra pateikęs VMI Metinių pajamų deklaracijų už 2003-2010 m. laikotarpius, Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (forma FR0593) bei nėra teikęs Šeimos (gyventojo) turto deklaracijų (FR0001). Inspekcija pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie draudžiamąsias pajamas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1995-08-01 iki 2008-12-31 gavo 15 715 Lt darbo užmokesčio pajamų (atskaičius mokesčius). Kitų pajamų gavimo šaltinių nenustatyta. Patikrinimo metu pareiškėjui nenurodžius jo faktinių pragyvenimo išlaidų ir patikrinimo metu negavus patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, buvo nustatytos pareiškėjo 1994-2008 m. laikotarpio statistinės vartojimo išlaidos, kurios sudarė 88 327 Lt. Įvertinus pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad pareiškėjo vartojimo išlaidos viršijo pajamas 72 612 Lt (15 715 Lt – 88 327 Lt). Inspekcijai nustačius, kad pareiškėjo 2008-12-31 patirtos išlaidos viršijo pajamas, mano, kad pagrįstai konstatuota, jog jis tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2009-01-01) neturėjo 40 000 Lt piniginių lėšų ne banke.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 gavo 3 354 405,48 Lt pajamų, iš jų: 2009 m. – 556 413,02 Lt (551700 Lt UAB „Baltas sodas“ grąžinti įnašai atskaitingam asmeniui; 4 713,02 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos ir išmokos (atskaičius mokesčius)), 2010 m. – 2 797 992,46 Lt (2 777 000 Lt UAB „Baltas sodas“ grąžinti įnašai atskaitingam asmeniui; 13 492,46 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos ir išmokos (atskaičius mokesčius); už 7 500 Lt parduotos UAB „Baltas sodas“ akcijos). Pareiškėjui nepateikus UAB „Baltas sodas“ ir UAB „Baltic krantas“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentų, Inspekcija pagal turimus duomenis nustatė tik UAB „Baltas sodas“ akcininkų pasikeitimus, dėl to pareiškėjo pajamomis pripažinti tik 7 500 Lt, gauti už parduotas UAB „Baltas sodas“ akcijas. Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2009-2010 m. patyrė iš viso 3 402 825,35 Lt išlaidų, iš jų: 2009 m. – 109 3619,15 Lt (1 077 200 Lt atskaitingo asmens įnašų į UAB „Baltas sodas“; už 7 500 Lt įsigytos UAB „Baltas sodas“ akcijos; 8 919,15 Lt 3 asmenų vartojimo išlaidos), 2010 m. – 2 309 206,20 Lt (2 263 000 Lt atskaitingo asmens įnašų į UAB „Baltas sodas“; už 35 000 Lt įsigijo UAB „Baltic krantas“ akcijų; 1 1206,20 Lt 3 asmenų vartojimo išlaidos). Taigi, atlikus pareiškėjo 2009-2010 m. laikotarpio gautų piniginių lėšų ir patirtų išlaidų analizę, nustatyta, kad 2009 m. pareiškėjo išlaidos viršijo jo oficialiai gautas pajamas 537 206 Lt suma. Pareiškėjo 2009 m. laikotarpio patirtos išlaidos buvo dengiamos iš įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų.

Atsiliepimas

Atsakovas laiko nepagrįstais ir neįrodytais pareiškėjo skundo teiginius, kad 2009 m. UAB „Baltas sodas“ perduotos piniginės lėšos paties pareiškėjo buvo gautos iš automobilių pirkėjų sumokėtų (pareiškėjui perduotų) avansinių įmokų, kurios buvo panaudotos automobilių pirkimui iš JAV įmonės „Baltic auto shipping“, ir apskaitytos UAB „Baltas sodas“ buhalterinėje apskaitoje kaip gauti avansai iki pardavimo PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo. Priešingai, Inspekcija, 2011 m. atlikusi UAB „Baltas sodas“ operatyvų patikrinimą, nenustatė, kad ši įmonė iš pareiškėjo gautus įnašus būtų apskaičiusi kaip kitų fizinių asmenų avansus automobiliams įsigyti. Be to, tokių paaiškinimų viso mokestinio ginčo metu neteikė ir pareiškėjas, kuris patikrinimo metu ir visame iki šiol vykusiame mokestinio ginčo etape 537 206 Lt (2009 m. lėšos, kurių pareiškėjas negalėjo pagrįsti) kilmę grindė gautomis paskolomis iš A. P.

Mano, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčio bazę, pagrįstai vadovavosi MAĮ 70 str. nuostatomis ir mokestines prievoles apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, nes pareiškėjo išlaidos 2009 m. yra 537 206 Lt suma didesnės už jo iš apmokestintų šaltinių gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms pareiškėjas naudojo pajamas iš nenustatytų šaltinių, kurios, vadovaujantis GPMĮ ir SDĮ nuostatomis, turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM ir PSD įmokos. Pareiškėjui nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, mokesčių administratorius pagrįstai negalėjo nustatyti pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio įprasta, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skundo argumentais. Papildomai akcentavo, kad mokesčio mokėtojo gynyba šiuo atveju buvo apsunkinta, kadangi mokestinis patikrinimas inicijuotas baigiantis 5 metų laikotarpiui, per kurį galima tikslinti GPM deklaracijas. Pažymėjo, kad UAB „Baltas sodas“ vykdyto verslo schema mokesčių administratoriui buvo žinoma jau 2011 metais, atliekant šios bendrovės patikrinimą, tačiau pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas tik 2014 m. pabaigoje, kai surinkti papildomus įrodymus sunku arba apskritai neįmanoma. Mano, kad mokesčių administratorius piktnaudžiauja savo teisėmis. Taip pat nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, jog A. P. pareiškėjui paskolintų sumų neperdavė. Paaiškino, kad grynuosius pinigus pareiškėjui duodavo klientai automobiliams JAV įsigyti. Šiuos pinigus jis įnešdavo į UAB „Baltas sodas“ banko sąskaitą, tokiu būdu juos išviešindamas. Tai rodo, kad nebuvo siekiama kažką nuslėpti. Paskolos sutartys su A. P. buvo sudaromos kaip garantas, kad klientų pareiškėjui perduotos grynųjų pinigų sumos (avansinės įmokos) automobiliams įsigyti bus pervestos JAV kompanijai. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius pripažįstą, jog pinigai buvo sumokėti L. J. ir jog juos L. J. įnešė į banko sąskaitą, tačiau nepripažįsta tik vieno, kad A. P. perdavė grynuosius pinigus L. J. L. J., imdamas avansą iš klientų, veikė kaip UAB „Baltas sodas“ atsakingas asmuo, bendrovės atstovas. Avansas buvo įforminamas per L. J. Kokiu būdu avansiniai mokėjimai buvo apskaityti UAB „Baltas sodas“ buhalterinėje apskaitoje, pareiškėjo atstovas nurodyti negali. L. J. neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų gavimą. Pabrėžė, kad visos mokestiniam ginčui reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos, jeigu pareiškėjo mokestinis patikrinimas būtų pradėtas anksčiau. Dėl to, kad šiame mokestiniame ginče nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, pareiškėjo atstovas teismo prašo grąžinti moketinio ginčo medžiagą centriniam mokesčių administratoriui pakartotiniam patikrinimui atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius pareiškėjo mokesčių bazę tikrinamuoju 2009-2010 metų laikotarpiu nustatė ir mokėtiną GPM bei PSD įmokas apskaičiavo, vadovaudamasis MAĮ 70 str. nuostatomis, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, konstatavęs, kad pareiškėjo išlaidos 2009 metais viršijo juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais patvirtintas pajamas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo 2009-2010 m. laikotarpio GPM ir PSD įmokų apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2016-04-21 patikrinimo aktu Nr. (8.6)-FR0680-296 nustatė, jog 2009-2010 m. pareiškėjo patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas. Konstatavusi, jog pareiškėjas išlaidoms, t. y. paskolų suteikimui bei vartojimo išlaidoms padengti panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, Klaipėdos AVMI, vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2, 3, 6, 22, 27 str., pareiškėjui apskaičiavo 23 534,23 Eur GPM. Taip pat Klaipėdos AVMI, nustačiusi, kad pareiškėjas 2009 m. gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų, gautų iš nenustatytų šaltinių, pagal Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 str. 8 d. pareiškėjui nuo šių pajamų apskaičiavo 6 proc. dydžio PSD įmokas, t. y. 9335,03 Eur PSD įmokas. Vadovaudamasi GPMĮ 36 str., SDĮ 19 str., MAĮ 96 str. 1 dalies ir 139 str. nuostatomis, už nesavalaikį GPM ir PSD įmokų mokėjimą, Inspekcija pareiškėjui apskaičiavo 15 754,50 Eur GPM ir 6 245,09 Eur PSD įmokų delspinigius ir, nustačiusi baudą didinančias ir mažinančias aplinkybes, skyrė 30 proc. dydžio 7060 Eur GPM baudą ir 2800 Eur PSD įmokų baudą (MGK byla, b. l. 21-26, 45-56).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI 2016-07-15 sprendimu Nr. (6.5)-FR0682-452 apskaičiuota mokestine prievole, 2016-08-10 kreipėsi su skundu į VMI prie FM (MGK byla. b. l. 15-20). VMI prie FM 2016-10-17 sprendimu Nr. 68-303 patvirtino Klaipėdos AVMI 2016-07-15 sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-452 (MGK byla, b. l. 9-13).

Nesutikdamas su VMI prie FM 2016-10-17 sprendimu Nr. 68-303, pareiškėjas 2016-11-14 skundu kreipėsi į MGK (MGK byla, b. l. 1-5), kuri 2017-01-16 sprendimu Nr. S-13(7-262/2016) patvirtino VMI prie FM 2016-10-17 sprendimą Nr. 68-303 (MGK byla. b. l. 225-241).

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais motyvuoja tuo, kad mokesčių administratorius mokestinio tyrimo metu rėmėsi išskirtinai tik UAB „Baltas sodas“ 2011 metais atlikto patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir rezultatais, tačiau neatsižvelgė į UAB „Baltas sodas“ ir JAV įmonės „Baltic auto shipping“ verslo santykių specifiką, 2009-2010 metų lėšų judėjimą tarp UAB „Baltas sodas“ ir jo, ūkinių operacijų, kurių pagrindu surašytos avansinės apyskaitos, detales. Be to, teigia, kad mokesčių administratorius piktnaudžiauja savo padėtimi, mokestinį patikrinimą jo atžvilgiu pradėjęs 2014 metų pabaigoje, t. y. likus 9 dienoms iki 5 metų laikotarpio, per kurį mokesčių mokėtojas gali tikslinti mokesčio deklaraciją, pabaigos, tuo apsunkindamas jo galimybes surinkti įrodymus, paneigiančius mokestinės prievolės jam atsiradimą.

Nustatyta, kad ginčijamus mokesčius (GPM ir PSD įmokas) mokesčių administratorius pareiškėjui apskaičiavo remdamasis MAĮ 70 straipsniu, kuriame įtvirtintas mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. MAĮ 70 straipsni 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Vadovaujantis šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalimi, detalią minėto straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintose Mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse (toliau – Taisyklės), kurių 4 ir 4.1 punktai numato, jog įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius: nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-554/2014, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1302-602/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1542/2010, 2011 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-146/2011, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1984/2012, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-27/2013, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-502/2015, 2016 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-442/2016).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Šiuo atveju taikytas Taisyklių 6.3.3 p. nurodytas išlaidų metodas. Šis metodas gali būti taikomas tais atvejais, kai turima informacija apie mokesčių mokėtojo ir/ar jo šeimos narių išlaidas, lyginant mokečių mokėtojo ir/ar jo šeimos narių asmenines išlaidas su per atitinkamą laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Taikant išlaidų metodą, mokesčių administratoriui svarbu nustatyti išlaidas patyrusį asmenį. MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintas principas įpareigoja mokesčių administratorių mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybę teikti šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, t. y., ginčo atveju, įtvirtina būtinybę nustatyti tikrąjį išlaidas patyrusį asmenį, neatsižvelgiant į formalius sandorius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokesčių administratorius MAĮ 70 str. nuostatas taikė nustatęs, jog pareiškėjo veiksmai atitiko Taisyklių 4.1 p. įtvirtintą sąlygą, nes jo išlaidos 2009 m. 537 206 Lt suma didesnės už jo iš apmokestinamų šaltinių gautas pajamas ir patirtoms išlaidoms jis naudojo pajamas iš nenustatytų šaltinių, kurios vadovaujantis GPMĮ ir SDĮ nuostatomis, turėjo būti deklaruotos bei nuo jų turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas į biudžetą GPM ir PSD įmokos. Pareiškėjui nepateikus tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų mokesčių administratorius negalėjo nustatyti pareiškėjo mokestinės prievolės dydžio įprasta, t. y. atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės patikrinimą atliko ir mokesčio bazę nustatė pagrįstai taikydamas MAĮ 70 str. nuostatas.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mokestinis patikrinimas 2014-12-22 pareiškėjo atžvilgiu pradėtas atsižvelgiant į pareiškėjo operatyvaus patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes (MGK byla, b. l. 174-179). Operatvyvaus patikrinimo metu buvo tikrinti pareiškėjo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-10-31. Operatyvaus patikrinimo metu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimus apie tiriamuoju laikotarpiu įsigytą turtą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. L. J. 2014-11-18 pateikė paaiškinimą (MGK byla, b. l. 59-65), kad tikrinamuoju laikotarpiu įsigijo dvi transporto priemones už 7 000 Lt (2011-06-10 – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) už 4500 Lt ir 2014-03-14 - motociklą (duomenys neskelbtini) už 2500 Lt), dviejų įmonių akcijų už 42 500 Lt (2009 m. – UAB „Baltas sodas“ 50 proc. akcijų už 7500,00 Lt ir 2010 m .– UAB „Baltic krantas“ 50 proc. akcijų už 35000 Lt). Pareiškėjas išlaidoms pagrįsti pateikė transporto priemonių įsigijimo dokumentus (PVM sąskaitos faktūros, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijas) bei nurodė, kad 2009-01-01 ne banke turėjo 40 000 Lt, 2009-2013 m. gavo 80 095 Lt darbo užmokesčio, pardavė dviejų įmonių akcijas už 42 500 Lt (UAB „Baltas sodas“ 50 proc. akcijų už 7500 Lt ir UAB „Baltic krantas“ 50 proc. akcijų už 35000 Lt), iš JAV gyvenančio A. P. (gim. (duomenys neskelbtini, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini) pagal tikslines paskolos sutartis gavo 1 300 000 Lt paskolą (2009-01-01 – 900000 Lt ir 2010-01-02 – 400000 Lt). Gautoms pajamoms pagrįsti pareiškėjas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie jam 2009-2013 m. išmokėtus atlyginimus ir tikslinių paskolos sutarčių, paprastųjų vekselių, skolų suderinimo aktų, avansinių apyskaitų kopijas.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš A. P. gautas paskolas kaip atskaitingas asmuo įnešė į UAB „Baltas sodas“ kasą ir įsipareigojo naudoti kaip apyvartines lėšas UAB „Baltas sodas“ transporto priemonių įsigijimui JAV. Pagal pareiškėjo pateiktas UAB „Baltas sodas“ 2009-2010 m. atskaitingo asmens avanso apyskaitas nustatyta, kad pareiškėjas į UAB „Baltas sodas“ kasą laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2009-12-17 įnešė 1 077 200 Lt, per 2009 metus jam grąžinta 551 700 Lt, laikotarpiu nuo 2010-01-04 iki 2010-09-28 į UAB „Baltas sodas“ pareiškėjas įnešė 2 263 000 Lt, per 2010 m. jam grąžinta 2 777 000 Lt. Apskaityta UAB „Baltas sodas“ skola pareiškėjui 2010-09-30 siekė 11 500 Lt (MGK byla, b. l. 174-179).

Operatyvaus patikrinimo metu, įvertinus pareiškėjo 2009-01-01 turėtas 40 000 Lt santaupas, 2009 m. gautas 1 457 410,02 Lt pajamas (5710,02 Lt darbo užmokestis, 900000 Lt gauta paskola pagal vekselius, 551 700 Lt UAB „Baltas sodas“ grąžinta paskolos dalis), patirtas 1 102395,20 Lt išlaidas (1077200 Lt paskolinta UAB „Baltas sodas“, už 7500 Lt įsigytos įmonių akcijos, 17695,20 Lt statistinės vartojimo išlaidos), nustatyta, kad 2009 m. pabaigoje pareiškėjui galėjo likti 395 014,82 Lt laisvų lėšų (40000 Lt + 1 457410,02 Lt – 1 102 395,20 Lt). Įvertinus lėšų likutį 2009-12-31, 2010 m. gautas 3 198 478,95 Lt pajamas ir 3 603 321,60 Lt išlaidas, nustatyta, kad 2010 m. pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas 9 827,83 Lt. Operatyvaus patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo oficialių pajamų 2009-2010 m. skolinti UAB „Baltas sodas“, piniginės lėšos buvo paskolintos iš užsienyje gyvenančio asmens. Iš operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių, kad pasiskolintos piniginės lėšos iš užsienyje gyvenančio asmens realiai buvo gautos, t. y. realiai buvo perduotos pareiškėjui, nuspręsta inicijuoti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Pagal šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė.

Taikant MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad fiziniams asmenims (išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai šie asmenys vykdo ūkinę veiklą) įstatymai nenustato jokių reikalavimų tvarkyti buhalterinę apskaitą. Reikalavimas, kad įrodinėjimo našta apie gautų pajamų realumą priklausytų pajamas deklaruojančiam mokesčių mokėtojui, reikštų probatio diabolica, t. y. neįmanomas įrodyti aplinkybes, kadangi neprivalėdamas vesti buhalterinės apskaitos, kaupti dokumentus, fiksuoti piniginių srautų judėjimo, mokesčių mokėtojas turėtų itin ribotas galimybes įrodyti šias aplinkybes. Tačiau pateikti įrodymus apie realų pajamų gavimą turėtų tiek šias aplinkybes siekiantis įrodyti mokesčių mokėtojas, tiek jas siekiantis paneigti mokesčių administratorius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007).

Nagrinėjamu atveju, remdamasi VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (apie pareiškėjo valdomos UAB „Baltas sodas“ pateiktas deklaracijas, pareiškėjo gautas su darbo santykiais susijusias pajamas), UAB „Baltasis sodas“ operatyvaus patikrinimo metu surinkta informacija, Lietuvos statistikos departamento informacija apie vidutines vartojimo išlaidas bei kita patikrinimo metu surinkta informacija Inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31 gavo 3 354 405,48 Lt pajamų (Patikrinimo akto lentelė Nr. 2), iš jų: 2009 m. – 556 413,02 Lt (551 700 Lt UAB „Baltas sodas“ grąžinti įnašai atskaitingam asmeniui; 4 713,02 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos ir išmokos (atskaičius mokesčius)), 2010 m. – 2 797 992,46 Lt (277 7000 Lt UAB „Baltas sodas“ grąžinti įnašai atskaitingam asmeniui; 13 492,46 Lt su darbo santykiais susijusios pajamos ir išmokos (atskaičius mokesčius); už 7 500 Lt parduotos UAB „Baltas sodas“ akcijos). Pareiškėjui nepateikus UAB „Baltas sodas“ ir UAB „Baltic krantas“ akcijų pirkimo-pardavimo dokumentų, Inspekcija pagal turimus duomenis nustatė tik UAB „Baltas sodas“ akcininkų pasikeitimus, dėl to Pareiškėjo pajamomis pagrįstai pripažinti tik 7 500 Lt gauti už parduotas UAB „Baltas sodas“ akcijas.

Inspekcija taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2009-2010 m. patyrė iš viso 3 402 825,35 Lt išlaidų (patikrinimo akto lentelė Nr. 4), iš jų: 2009 m. – 1 093 619,15 Lt (1 077 200 Lt atskaitingo asmens įnašų į UAB „Baltas sodas“; už 7 500 Lt įsigytos UAB „Baltas sodas“ akcijos; 8 919,15 Lt 3 asmenų vartojimo išlaidos), 2010 m. – 2 309 206,20 Lt (2 263 000 Lt atskaitingo asmens įnašų į UAB „Baltas sodas“; už 35 000 Lt įsigijo UAB „Baltic krantas“ akcijų; 11 206,20 Lt 3 asmenų vartojimo išlaidos). Atlikus piniginių lėšų ir patirtų išlaidų analizę konstauota, kad L. J. patirtos išlaidos už 2009-2010 m. laikotarpį viršijo patikrinimo metu žinomas jo ir jo sutuoktinės oficialiai gautas pinigines lėšas (Patikrinimo akto lentelė Nr. 5) 2009 m. 537 206 Lt. Taip pat nustatyta, kad šios išlaidos buvo dengiamos iš įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neginčija to, kad 2009 m. neturėjo nuosavų lėšų įnašams į UAB „Baltas sodas“ kasą atlikti. Pareiškėjas mokesčių administratoriui paaiškino, kad pinigų UAB „Baltas sodas“ apyvartinėms lėšoms padidinti jam ameniškai (nes UAB „Baltas sodas“ nemokumo atveju išieškojimas būtų nukreiptas jam) paskolino JAV gyvenantis A. P. ir šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjas pateikė tikslines paskolos sutartis, paprastuosius vekselius ir skolos suderinimo aktus. Tiek patikrinimo metu pareiškėjas nurodė, kad grynuosius pinigus įnašams į UAB „Baltas sodas“ kasą jam perduodavo A. P., būdamas Lietuvoje, arba kiti 32 su A. P. susiję asmenys. Šiuos pinigus, kaip akcininko paskolą jis įnešdavo į UAB „Baltas sodas“ sąskaitą. Perduodant pinigus, jokių dokumentų su juos perdavusiais asmenimis pareiškėjas nepasirašinėjo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tikslinės paskolos sutartys buvo sudarytos tikslu garantuoti, jog jam perduotos piniginės lėšos bus pervedamos JAV kompanijai „Baltic auto shipping“, kuri už juos JAV aukcionuose pirkdavo klientams automobilius. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad išlaidų minusinis likutis 2009 m. pabaigoje susidarė dėl to, kad pardavimo PVM sąskaitos-faktūros klientams buvo išrašomos po 1-2 mėnesių. Pareiškėjas mokesčių administratoriui negalėjo nurodyti asmenų, kurie jam perduodavo grynuosius pinigus, asmens duomenų, paaiškinti aplinkybių, kuriomis jie buvo perduodami (sumos, valiuta, datos), motyvuodamas tuo, kad yra praėjęs ilgas laikotarpis nuo prašomų paaiškinti aplinkybių. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo paminėti 32 asmenys yra susiję (artimi) su paskolą neva suteikusiu A. P., nepateikė įrodymų apie tų asmenų verslo ryšius su A. P. Papildomai nustatyta, kad paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis garantijomis, nors skolinama suma buvo labai didelė lyginant su pareiškėjo oficialiai gaunamomis pajamomis, taip pat pareiškėjas neturėjo registruotino nekilnojamojo turto, kurį būtų galėjęs panaudoti kreditorinių įsipareigojimų dengimui.

Bylos duomenys rodo, kad aukščiau nurodytoms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti buvo apklausta kita tikslinių paskolų sutarčių šalis – A. P.. Šis asmuo mokesčių administratoriui patvirtino, kad su L. J. buvo sudaręs tikslines paskolos sutartis. 2009-01-01 pasirašant tikslinės paskolos sutartį dalis lėšų jau buvo paskolinta L. J. A. P. L. J. pinigus perduodavo jo klientai grynais. Apie tai su klientais ir L. J. buvo aptarta iš anksto. Kur L. J. buvo perduodami pinigai ir kokia valiuta, A. P. nėra žinoma, nes tai vyko Lietuvos Respublikoje. Skolinamų pinigų sumos buvo įvairios, maždaug nuo 10 000 iki 20 000 dolerių. Taip pat paaiškino, kad šis skolinimas vyko periodiškai, dalimis ir beveik 5-6 metus, todėl konkrečiai datų ir sumų neprisimena. Anot A. P., L. J. paskolos grąžinimą garantavo pasirašydamas paskolos sutartis bei, kiek pamena, buvo pasirašęs vekselį ar vekselius. Po paskolos grąžinimo vekseliai prarado galią, todėl jų nebeturi. Paskolintos sumos buvo grąžinamos grynais, įvairiomis sumomis, per tam tikrą laikotarpį. Tiksliai datų ir sumų nepamena, nes praėjo daug laiko. A. P. paaiškime nurodė, kad L. J. pinigus perduodavo kitiems verslo partneriams, su kuriais suderinęs, atlikdavo užskaitas arba pinigus perduodavo per kitus kolegas arba grąžindavo jam. Metų pabaigoje susiskaičiuodavo gautų ir grąžintų pinigų sumas ir pasirašydavo skolos suderinimo aktus. A. P. asmenų (verslo klientų), kurie perduodavo pinigus L. J., duomenų, kontaktų taip pat nenurodė.

Mokesčių administratorius, aiškindamasis pareiškėjo pajamų kilmę, taip pat rėmėsi UAB „Baltas sodas“, kurios akcininku pareiškėjas buvo tikrinamuoju laikotarpiu, mokestinio patikrinimo duomenimis. Mokesčių administratorius nustatė, kad 2009 m. ši įmonė dirbo nuostolingai, pelningumo rodiklis buvo neigiamas, o tai reiškia, kad UAB „Baltas sodas“ 2009 m. neuždirbo pelno savininkų investuotam kapitalui į įmonę. Pagal UAB „Baltas sodas“ 2010 m. Pelno mokesčio deklaracijos duomenis įmonės mokestinio laikotarpio veiklos pelnas prieš apmokestinimą sudarė 26 776 Lt, bet buvo perkeltas nuostolis iš ankstesnių mokestinių metų ir pelno mokesčio įmonė už 2010 m. nemokėjo, todėl UAB „Baltas sodas“ neturėjo finansinių galimybių pareiškėjui kaip akcininkui oficialiai apskaičiuoti ir išmokėti dividendų. Taigi, padaryta pagrįsta išbvada, kad prisidengdamas paskolomis iš fizinio asmens, kuris susijęs su tiekiamų įmonei naudotų automobilių pardavimu iš JAV registruotos įmonės „Baltic Auto Schipping Inc“, kurios savininkas yra būtent A. P., pareiškėjas siekia nuslėpti neapskaitytų pajamų gavimo faktą. Papildomų duomenų iš UAB „Baltas sodas“ Inspekcija neturėjo galimybės gauti, nes ši įmonė nuo 2012 m. neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų ir faktiškai nevykdo veiklos. Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad nuo 2011-11-21 UAB „Baltas sodas“ vadovas ir vienintelis akcininkas N. R. nuo 2005-03-29 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą. Inspekcijai ankstesnių patikrinimų metu apsilankius nurodytais UAB „Baltas sodas“ registracijos bei veiklos vykdymo adresais, veiklos požymių nenustatyta, įmonės atstovų nerasta bei nenustatyta įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų buvimo vieta.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pajamų (piniginių lėšų), iš kurių buvo daromi akcininko įnašai į UAB „Baltas sodas“ kasą apyvartinėms lėšoms papildyti, šaltiniu įvardijo būtent tarp jo ir A. P. sudarytas tikslines paskolos sutartis. Įvertinus aukščiau aptartas mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo duotus paaiškinimus, surinktus įrodymus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai tikslines paskolos sutartis, paprastuosius vekselius, skolų suderinimo aktus laikė nepagrindžiančiais realaus jose nurodytų piniginių lėšų perdavimo pareiškėjui fakto. Tikslinės paskolos sutartys, parastieji vekseliai, skolų suderinimo aktai sudaryti formaliai, siekiant pateisinti pareiškėjo išlaidas, t. y. kaip atskaitingo UAB „Baltas sodas“ asmens piniginių įnašų šaltinius. Kaip matyti, pareiškėjas skunde teismui deklaruoja, kad tikslinės paskolos sutartys buvo sudarytos kaip garantas, kad jis iš klientų gautus grynuosius pinigus už automobilių įsigijimą JAV, perves JAV kompanijai, kurios savininkas yra A. P. Tiek pats pareiškėjas, tiek A. P. duodami paaiškinimus mokesčių administratoriui neneigė, kad grynieji pinigai buvo perduodami ne tik paties A. P., bet ir kitų fizinių asmenų, kurie siekė įsigyti automobilius iš JAV. Šių asmenų duomenų nėra galimybės nustatyti. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad šie asmenys veikė (perdavė pinigus) tik kaip A. P. atstovai, vykdantys tikslinės paskolos sąlygas, o ne savarankiškai. Pareiškėjas skunde nurodė, kad būtent automobilių pirkėjai jam perduodavo grynuosius pinigus. Taigi, nesant lėšų perdavimą pagal pateiktas tikslines pasklos sutartis patvirtinančių dokumentų, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nepripažino 1 300 000 Lt lėšų pareiškėjo pajamomis.

Mokesčių administratorius išlaidoms pagrįsti nepripažino pareiškėjo 2014-11-18 paaiškinime nurodytų 2009-01-01 datai turėtų 40 000 Lt santaupų ne banke.

Pažymėtina, kad nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog atliekant mokestinį patikrinimą buvo vertinami pareiškėjo GPM apskaičiavimui svarbūs duomenys apie pareiškėjo 1994-2008 metų turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius, siekiant nustatyti 40 000 Lt santaupų 2009-01-01 kilmę. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis apie draudžiamąsias pajamas nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1995-08-01 iki 2008-12-31 gavo 15 715 Lt darbo užmokesčio pajamų (atskaičius mokesčius). Kitų pajamų gavimo šaltinių nebuvo nustatyta.

Patikrinimo metu pareiškėjui nenurodžius jo faktinių pragyvenimo išlaidų ir patikrinimo metu negavus patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų, buvo nustatytos pareiškėjo 1994-2008 m. laikotarpio statistinės vartojimo išlaidos, kurios sudarė 88 327 Lt. Įvertinus pareiškėjo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, nustatyta, kad pareiškėjo vartojimo išlaidos viršijo pajamas 72 612 Lt (15715 Lt – 88327 Lt). Pareiškėjas jokių prieštaravimų ar šiuos skaičiavimus paneigiančių įrodymų nei mokesčių administratoriui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis neprivalėjo deklaruoti pajamų gavimo atitinkamais laikotarpiais, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga.

Taigi, Inspekcijai nustačius, kad pareiškėjo 2008-12-31 patirtos išlaidos viršijo pajamas, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2009-01-01) neturėjo 40 000 Lt piniginių lėšų ne banke.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį ginčo reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kuriais pagrindė sprendimą paskaičiuoti pareiškėjui papildomą gyventojų pajamų mokestį ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas pajamų gavimą iš esmės grindžia tik sandoriais, jo argumentai dėl realaus pajamų gavimo pagal byloje pateiktus sandorius nėra pagrįsti kokiais nors faktiniais duomenimis, o tik prielaidomis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad mokestinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, jo rezultatai pagrįsti šališka mokesčių administratorius specialistės nuomone. Iš patikrinimo akto matyti, kad jame atskleistos visos mokesčio bazės nustatymui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodyti naudotos informacijos šaltiniai, pateikta detali tikrinamojo laikotarpio išlaidų ir pajamų analizė, metodo, taikyto mokesčio bazei nustatyti ir pačių mokesčių apskaičiavimo, teisinis pagrindimas. Duomenų, kad mokesčių administratoriaus pareigūnė, atlikusi patikrinimą, būtų šališka pareiškėjo atžvilgiu, nėra.

Pareiškėjo skundo teiginiai dėl mokesčių administratoriaus piktnaudžiavimo savo padėtimi inicijavus patikrinimą baigiantis 5 metų terminui, per kurį mokesčių mokėtojas turi teisę tikslinti pajamų mokesčio deklaraciją, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, vertintina kaip pasirinkta jo gynybinė pozicija. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Kaip matyti, pareiškėjo nurodytas 5 metų terminas yra sietinas ir su paties mokesčio mokėtojo pareigomis laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (MAĮ 40 str.). Šiuo atveju svarbu, ar mokesčių administratorius ėmėsi veiksmų užtikrindamas teisingą mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokius konkrečius procedūrinius pažeidimus Inspekcija padarė. Mokesčių administratoriaus kontrolės veiksmai atlikti laiku, jokių mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) teisių suvaržymo nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad operatyvus patikrinimas, kurio pagrindu pradėtas mokestinis patikrinimas, pareiškėjo atžvilgiu pradėtas 2014-11-04. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokių konkrečių įrodymų negalėjo surinkti, paneigdamas mokesčių administratoriaus išvadas.

Taigi, pareiškėjui nepateikus jokių faktinių duomenų ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kaip to reikalauja MAĮ 67 straipsnio 2 dalis, teismas daro išvadą, kad ginčijamais sprendimais pagrįstai buvo patvirtinti nurodymai jam sumokėti mokesčių administratoriaus apskaičiuotas mokesčių sumas. Pareiškėjas dėl mokesčių sumų aritmetinio paskaičiavimo ginčo nekelia.

MGK ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, teisingai taikė ginčą reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė teisėtą sprendimą.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimų remiantis skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Ina Kirkutienė