Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-11-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1608-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-03
Bylos Nr.
2S-1608-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Neringa Švedienė, Marijonas Greičius
Skolininkas
Z. A., J. A.
Kreditorius
AB DnB Nord banko
Suinteresuotas asmuo
Z. A., J. A.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1608-345/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų Z. A. ir J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB Nord banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims Z. A. ir J. A..

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080013677, 2008 m. gegužės 21 d. įregistruotą Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, Z. A. ir J. A., užtikrindami iki 2033 m. balandžio 30 d. suteikto kredito grąžinimą, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2010 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. I-910/2010 minėtas įkeistas nekilnojamas daiktas buvo areštuotas, kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje.

Šalies argumentai

Skolininkai atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti.

Nurodo, kad pagal pasirašytą kreditavimo sutartį bankas turi teisę vėluojant mokėjimams, vienašališkai nurašyti pinigų sumas nuo kredito gavėjų sąskaitų, kuriose visada buvo pakankamai lėšų mokėtinoms pinigų sumoms nurašyti. Taip pat, pažymi, kad 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais bankui buvo pervesta atitinkamai 4100 Lt ir 3000 Lt.. 2010 m. gegužės mėnesį bankas siūlė pakeisti sutarties sąlygas, tačiau skolininkai nesutiko ir toliau mokėjo įmokas. Bankas vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį.

Be to, skolininkai nurodo, kad butas yra įkeistas bankui, todėl jie negali buto perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, todėl nėra tikslinga jį areštuoti.

Atsiliepimas

Kreditorius atsiliepime nurodo, jog skolininkų argumentais, nurodytais atskirajame skunde, nesutinka ir prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Hipoteka yra viena iš užtikrinimų bankų kreditavimo veikloje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas areštuoti įkeistą daiktą (CPK 558 str.), teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai, užtikrindami iki 2033 m. balandžio 30 d. suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė AB DnB NORD bankui skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą. Skolininkai nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – negrąžino paskolos nustatytomis dalimis ir laiku. Kreditorius 2010 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. liepos 7 d. priėmė nutartį areštuoti skolininkų įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkams bei įspėti skolininkus, kad per vieną mėnesį negražinus skolos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui.

LR CPK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Tačiau, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad skolininkai nevykdė savo įsipareigojimo grąžinti paskolos nustatytomis dalimis ir laiku, todėl, vadovaujantis skolininkų ir kreditoriaus pasirašytos kreditavimo sutarties 44 p., kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes bei tai, kad skolininkai tinkamam prievolės užtikrinimui Hipotekos lakštu įkeitė nekilnojamąjį daiktą - butą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį skolininkams, daro išvadą, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. liepos 7 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį areštuoti skolininkų įkeistą nekilnojamąjį daiktą.

Skolininkų argumentas, jog kreditorius pats turėjo nurašyti pinigų sumas nuo kredito gavėjų sąskaitų, atmestinas kai nepagrįstas, kadangi skolininkai, pasirašydami kreditavimo sutartį ir jos specialiąją dalį įsipareigojo bankui kas mėnesį pervesti į banke atidarytą sąskaitą mokėtinas sumas. Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės daryti išvados, kad nuo kredito mokėjimo laikotarpio iki kreditavimo sutarties nutraukimo dienos skolininkų sąskaitose buvo pakankamai lėšų, kad bankas galėtų mokėtinas sumas nusirašyti nuo sąskaitos.

Atmestinas skolininkų argumentas, kad jie 2009 metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais bankui pervedė atitinkamas pinigų sumas ir toliau mokėjo, kadangi iš byloje esančių mokėjimo pavedimų matyti, kad jie buvo daromi ne nustatytu laiku, ne numatytomis sumomis bei bendra sumokėta suma neatitinka sumos, kuri turėjo būti sumokėta bankui pagal grafiką.

Skolininkai nurodo, kad butas yra įkeistas bankui, todėl nėra tikslinga jį areštuoti, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma (LR CK 4.192 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai jas įvertino, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai su prašymu panaikinti skundžiamą teismo nutartį atmestini.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš skolininkų valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –8,40 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Z. A. a/k (duomenys neskelbtini) 4,20 Lt ir iš J. A. a/k (duomenys neskelbtini) 4,20 Lt dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Neringa ŠvedienėMarijonas Greičius