Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D.K., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2005-09-06 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 6 MGL (75 Lt) bauda;

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2012-08-21 apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), L. P. sudavė kumščiais, rovė už plaukų ir įspyrė ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinio raktikaulio lūžį, dešinio momens srities plaukų išretėjimo židinį, tuo sukeldama nukentėjusiajai L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji D. K. 2012-08-21 apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. P. panaudodama psichinę prievartą, t.y. necenzūriniais bei įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip: „atėjau tavęs užmušti ir užmušiu tave“, „Kaune aš turiu daug draugų, kurie supjaustys į gabalus visą tavo šeimą, pradedant nuo vaikų“ bei kitokiais panašiais grasinimais, baugino nukentėjusiąją L. P., grasino ją nužudyti;

tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2012-08-24 apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), beldė į duris ir šaukė: „atidaryk duris, tavo mirtis jau tikrai atėjo“, „su kreizu nupjausiu tavo vaikams galvas“, tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Be to, kaltinamoji D. K. 2012-08-22 apie 5.50 val. (duomenys neskelbtini), įsiveržė pas nukentėjusįjį L. P. ir, panaudodama psichinę prievartą, t.y. necenzūriniais bei įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip: „tau dabar viskas, užmušiu tave, gaila, kad vakar nenužudžiau tavo žmonos. Dabar ir jai ir tavo vaikam bus viskas“ bei kitokiais panašiais grasinimais, baugino nukentėjusįjį L. P., grasino jį nužudyti;

tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2012-08-23 apie 3.00 val. Kaune E. (duomenys neskelbtini) g. 23-1A, vėl įsiveržė pas nukentėjusįjį L. P. ir grasino jam sakydama: „papjausiu bledę“, „nupjausiu su kreizu tavo vaikams ir žmonai galvas“, tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamoji D. K. kalta neprisipažino ir parodė, kad L. P. ir L. P. pažįsta apie 5 metus. L. P. ir L. P. yra architektai. L. P. užsiima neteisėtų statybų legalizavimu. L. P. braižo brėžinius. Kiek žino, L. P. su L. P. negyvena kartu apie 9 metus, tačiau oficialiai nėra išsiskyrę. L. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ten dirba ir gyvena, o L. P. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Prieš 5 metus, t.y. 2007-07-07 D. K. susipažino su L. P.. Tuo metu ji dirbo netoli nuo L. P. dirbtuvių esančioje parduotuvėje. Ji su L. P. buvo pora. Žinojo, kad L. P. vedęs. Jis aiškino, kad su L. P. juos sieja darbiniai santykiai. Kai susipažino su L. P., jis su žmona jau 4 metus kartu negyveno. Pas L. P. žmoną L. P. abu kartu eidavo į svečius, kai L. P. reikėdavo kažką darbui nubraižyti, nes L. P. yra braižytoja. L. P. dažnai gerdavo, buvo ne kartą užpulta, nes vaikščiodavo prisigėrusi gatvėmis. 2012-06-06 D. K. su L. P. išsiskyrė, nes jis ją mušė. Daug kartų jam atleido. 2009 m. ji kreipėsi į policiją dėl sužalojimų, tačiau policija liepė kreiptis privataus kaltinimo tvarka. L. P. jos nemėgo, nes ji sakydavo L. P. neduoti L. P. pinigų, nes toji viską pragers. Po išsiskyrimo su L. bendravo dar apie mėnesį laiko. 2012-08-14 – 18 dienomis ji buvo pas L. P., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių dienų atėjo L. P., kuri taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Ji atėjo jau būdama išgėrusi. L. P., pamačiusi ją, buvo labai nepatenkinta, pradėjo kalbėti įžeidžiamai apie jos išvaizdą, vadinti senelius vagimis. Tada D. K., girdint L. P. pasakė, kad L. P. padirbinėja jo parašus. Tai išgirdęs jis supyko, griebė L. P. už plaukų, spardė, sudavė į veidą ir išvarė. Likusi viena su L. P. nuėjo miegoti. Jis norėjo lytinių santykių, tačiau ji atsisakė tai daryti, todėl L. P. jai liepė išeiti, puolė smaugti. Ji išbėgo į (duomenys neskelbtini) gatvę basa, be rankinuko. Ilgokai laukė, bijojo grįžti namo. Pasibeldė pas L. P., prašė, kad L. P. grąžintų jai paliktus daiktus. Jis jos daiktus demonstratyviai išmetė ant gatvės. Ji jam pasakė, kad už tai, kad jis smaugė, jam neatleis. O šis jai pradėjo sakyti, kad saugotųsi, nes „gaus ylą į šoną“. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Kiek žino, jis ir savo žmoną mušdavo, ir vaikus. Ką ji veikė 2012-08-21, nepamena, tačiau pas L. P. tą dieną nebuvo, nes jai nėra tikslo ten eiti. 2012-08-22 pas L. P. irgi nebuvo, po smaugimo su juo nebendravo. Buvo jį mačiusi po šio įvykio Laisvės alėjoje, kai šis prašė pas žmones cigarečių.

Žino, kad 2012-06-28 L. P. dukra L. P. atvyko atsisveikinti su savo tėvu, nes po to išskrido į Maltą, o 2012-06-30 L. P. sūnus L. P. taip pat atvyko atsisveikinti, nes išvyko į Angliją. 2012-08-14 – 2012-08-18 besisvečiuojant pas L. P. šis sakė, kad vaikams sekasi gerai. Kad būtų grasinusi nužudyti L. P. ir L. P. vaikus, nėra logikos, kadangi jų vaikai yra išvykę. Nukentėjusiųjų parodymai yra melas. Neigia, kad sumušė L. P. ir L. P..

Nukentėjusysis L. P. parodė, kad susipažino su kaltinamąja D. K. netoli jo namų esančioje parduotuvėje. Juos anksčiau siejo epizodiniai intymūs santykiai. Ji piktnaudžiaudavo alkoholiu.

2012-08-22 apie 5.50 val. į jo kūrybines dirbtuves, esančias adresu E.(duomenys neskelbtini) g. 23-1A, Kaune, kuriose šiuo metu gyvena ir dirba, įsiveržė neblaivi jo pažįstama D. K.. Kaip ji įsiveržė, nematė, nes pats tuo metu miegojo, jį pažadino spyrio į duris garsas. Tada pamatė tarp durų stovint D. K.. Durys buvo išspirtos ir vėliau pastebėjo, kad sulaužyta durų stakta ties varčios kaiščio vieta. D. K. laikė pusiau nugertą butelį kažkokio alkoholio. Jis jai liepė išeiti iš patalpų. Tada D. K. užsimojo ir bandė jam smogti su buteliu per galvą, bet nepataikė, o jis ją išstūmė iš savo dirbtuvių. Tuo metu D. K. jam rėkė: „tau dabar viskas, užmušiu tave, gaila, kad vakar nenužudžiau tavo žmonos. Dabar ir jai ir tavo vaikam bus viskas“. Išstūmus ją į laiptinę, ši vėl įsiveržė į dirbtuves ir vėl bandė jam smogti su buteliu per galvą, tačiau nepataikė. Jis vėl ją išstūmė į laiptinę. Tada ji metė minėtą butelį į jį, bet nepataikė, butelis pralėkė pro jį ir atsitrenkęs į sieną ar grindis, sudužo. Tada jis D. K. išstūmė iš laiptinės į gatvę bei uždarė laiptinės duris ir užrėmė jas koja. D. K. atsisėdo ant šaligatvio borto ir keikė jį necenzūriniais žodžiais, vadino „pyderu“, „gaidžiu“, rėkė, kad nužudys jį ir jo žmoną.

Tuomet L. P. greitai apsirengė ir išėjo į gatvę. D. K. gatvėje nebuvo. Jis iš karto nuėjo į policijos komisariatą, nes jo telefonas buvo atjungtas. Prašė, kad pareigūnai važiuotų. Paminėjus D. K. pavardę, pareigūnai pasakė, kad žino ją, tačiau atsisakė operatyviai vykti, pasakė, kad jis paskambintų į pagalbos telefoną. Jis surašė pareiškimą ir padavė budėtojui.

Sekančią naktį, t.y. 2012-08-23 apie 3.00 val. D. K. vėl, būdama akivaizdžiai neblaivi, įsiveržė į jo dirbtuves ir sakė, kad „papjausiu bledę“, „nupjausiu su kreizu tavo vaikams ir žmonai galvas“. Jis šviesos neuždegė, tačiau matė, kad D. K. buvo atsivedusi kažkokį asmenį, kuriam rodė ir sakė: „žiūrėk, čia jisai“. Mano, kad grasinimas buvo realus. Nors jo vaikai gyvena užsienyje, tačiau bet kada gali grįžti į Lietuvą.

Jis su L. P. jau 10 metų gyvena atskirai. Bendrauja dėl vaikų, dėl darbo. L. P. su D. K. bendravo nuo pradžių intensyviai ir šiltai. Mano, kad D. K. grasinimai buvo realūs, nes matė, kaip atrodė po jos sumušimo L. P.. Be to, prieš kurį laiką D. K. jį buvo sužalojusi. Parodė, kad D. K. yra nestabilios psichikos. Neigia kaltinamosios parodymus, kad prieš įvykį trise gėrė alkoholį. Iki įvykio su D. K. jau negyveno apie tris mėnesius.

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad 2012-08-21 apie 3.00 val. miegojo savo lovoje vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pajuto smūgį į veidą bei pajuto dar kelis smūgius. Pamatė, kad koja smūgiuoja jo vyro pažįstama D. K.. Tada D. K. griebė ją už plaukų, kartas nuo karto bandė jai suduoti į veidą, tačiau su koja pataikydavo į viršugalvį. Kiek smūgių sudavė D. K., tiksliai pasakyti negali. Kaltinamoji jai spardė galvą, retkarčiais patemdavo už plaukų, kumščiais smūgių nebuvo. Kai buvo mušama, ji klūpojo. Ji rankos nelaužė, o paėmusi už jos bandė atsukti į save. Mušdama ją D. K. jai sakė: „Tu manai, aš neypatinga. Aš parodysiu, kokia aš ypatinga“, taip pat sakė „atėjau tavęs užmušti ir užmušiu tave“. Taip pat D. K. tuo metu sakė, jog užmuš jos vaikus ir pradės nuo dukters. D. K. paėmus už jos rankos ir bandant atsukti į save, ji pajuto stiprų skausmą ir pradėjo garsiai rėkti, sakydama D. K.: „nemušk manęs, aš padarysiu viską, ko tu nori“. Tada D. K. nustojo ją mušti ir pasakė: „gerai, aš nustosiu, bet apačioje manęs laukia vyrai. Nori, aš juos pakviesiu, kad tave su pjūklu supjaustytų. Kaune aš turiu daug draugų, kurie supjaustys į gabalus visą tavo šeimą, pradedant nuo vaikų“. Tai pasakiusi, D. K. iš buto išėjo. Į butą D. K. pateko pro neužrakintas duris, kadangi durų ji nebuvo užrakinusi. Iki to laiko su D. K. jokių konfliktų kilę nebuvo. Į policiją iš karto po įvykio nėjo, nes bijojo tamsoje kur nors eiti. Kai prašvito, nuėjo į policiją, pasakė, kad ją sumušė. Kadangi kaltinamoji buvo pasakojusi, kad jos motina užmušė žmogų dėl pinigų, o kitą moterį sumušė dėl kavalieriaus, ji išsigando, kad ši tikrai gali žmogų užmušti. Kai atėjo tyrėjas, jis pasiūlė eiti pasišnekėti. Kai ji paminėjo K. pavardę, tyrėjas pasakė, kad ši daug kartų teista. Kitą dieną pas ją atėjo L. P.. Jis buvo aptekėjęs krauju. Sakė, kad D. jį supjaustė. 2012-08-24 paryčiais ji išgirdo beldimą į savo duris ir D. K. reikalavimą atidaryti duris, nes jos buvo užrakintos. D. K. pasakė: „Atidaryk duris, tavo mirtis jau tikrai atėjo, aš ne viena, aš kantri, tu vis tiek turėsi kažkur išeiti“. D. K. dar pasakė, kad su „kreizu“ nupjaus jos vaikams galvas. Tai pasakiusi, D. K. nuo durų nuėjo.

Liudytojas M. G. parodė, kad pažįsta L. P., su ja visada pasisveikina. Jau metai laiko yra jos kaimynas. Praeitų metų vasarą, apie 24 val. girdėjo, kad trečiame aukšte buvo barnis, rėkavo žmonės. Barėsi dvi moterys. Po to pamatė laiptinėje sunerimusią kaimynę L. P.. Jis paklausė, iš kur pas ją mėlynė. Ši atsakė, kad jai trenkė. Kai jis atidarė duris, pamatė, kaip iš L. P. buto išeidinėjo D. K., kuri nubėgo žemyn laiptais.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinti liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis parodė, kad 2012m. vasaros gale pas jį buvo atėjusi kaimynė, kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad ją naktį sumušė jos pažįstama. Jis prieš tai vakare matė, kad pas kaimynę buvo atėjusi moteris apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų, apie 40 metų amžiaus. Girdėjo, kad pas kaimynę vyksta kažkoks triukšmas, bet jis jau miegojo ir nesikėlė žiūrėti, kas vyksta. Buvo 23 ar 24 val. Moterį, atėjusią pas D. K., atpažinti galėtų (t. 1, b.l. 54).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas M. G. patvirtino juos, parodė, kad kai tik jis atidarė duris, iš kaimynės K. P. buto išėjo kaltinamoji D. K., o kaimynė L. P. priėjo prie jo. Tą naktį jis prabudo, nes išgirdo triukšmą. Vėliau policija prašė atpažinti kaltinamąją. Su nukentėjusiąja nekalbėjo, kad reikės paliudyti. Nukentėjusiojo L. P. nepažįsta.

Liudytoja V. V. parodė, kad nukentėjusieji P. yra jos kurso draugai, kaltinamąją matė vieną kartą. 2012-09-19 užėjo pas nukentėjusiuosius į virtuvę pakalbėti. Buvo vidurdienis. Atsidarė durys. Įėjo neblaivi kaltinamoji. Buvo daug keiksmažodžių. Ji spyrė koja į duris ir pasakė: „išžudysiu visus, žydų pakalikai“. Tai truko 15-20 min. Nežino, į ką buvo nukreipti keiksmažodžiai. Tuo metu jai buvo šokas. Ji paklausė nukentėjusiųjų kas čia buvo. L. P. jai atsakė, kad ta moteris ją persekioja. Neturėjo laiko aiškintis toliau ir išėjo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami liudytojos V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2012 m. rudenį, tikslaus laiko nepamena, užėjo į svečius pas savo buvusius kursiokus L. P. ir L. P. pas L. į dirbtuves, kurios yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kiek žino, L. P. su L. P. norėjo skirtis, tačiau kiek jai dabar žinoma, jie susitaikė. Apie jų santykius daugiau nieko nežino. Bebūnant dirbtuvėse, netikėtai atidarė dirbtuvių duris jai nepažįstama moteris, kuri pradėjo garsiai šūkaloti, vartodama necenzūrinius žodžius, vadinti žydų pakalikais, buvo labai agresyvi, atrodė apsvaigusi, tik nežino ar nuo alkoholio, ar nuo narkotinių medžiagų, tačiau į vidų nėjo. Moteris buvo neaukšto ūgio, liekno kūno sudėjimo, apie 35-40 metų amžiaus, labai tamsių iki pečių iškarpytų plaukų. Moteris, pašūkaliojusi apie 5 min., uždarė duris ir pasišalino. L. P. nieko apie tą moterį nesakė, o L. P. pasakė, kad ši moteris ją nuolat terorizuoja. Gal ir sakė L., koks moters vardas, tačiau ji neįsidėmėjo (t. 1, b.l. 52)

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja V. V. parodė, kad apklausus ją ikiteisminio tyrimo metu, tikslaus įvykio laiko neprisiminė. Šiuo metu tą datą pamena, nes ėjo sudaryti telefonų paslaugų sutartį. Prisimena, kad ta moteris pasakė: „Išžudysiu visus, žydų pakalikai“. Matėsi, kad kaltinamoji buvo nebalivi, nes ji svirduliavo.

Liudytoja S. B. parodė, kad 2012-09-12 į gydymo įstaigą ir 2012-09-30 į med.apžiūrą kreipėsi L. P.. Įtarė, kad jai gali būti raktikaulio lūžis. Raktikaulis dažniausiai lūžta griuvimo ant peties metu. Gali lūžti ir tiesioginio smūgio metu ar užlaužus ranką per peties sąnarį. Mano, kad šiuo atveju turėjo būti tiesioginis smūgis, nes yra dar daugiau išorinių požymių. Tai labai skausminga. Pagal poodinių kraujosruvų spalvą (gelsvos spalvos) buvo galima numanyti, kad įvykis buvo prieš savaitę laiko. Vertino tai, kas rentgenogramose – tai buvo ne šviežas lūžis. Kraujosruvų spalva pasidaro gelsva po 7 dienų. Ji išlieka tokia 2 savaites.

Liudytoja R. S. parodė, kad L. P. pažįsta apie 5 metus, D. K. pažįsta nuo vaikystės. Ji nežino, kokie iš pradžių santykiai buvo tarp kaltinamosios ir L. P.. Po to apie 3 metus jie gyveno kartu pas kaltinamąją ar pas L. P.. L. P. yra mačiusi tik vieną kartą. D. K. kartą rodė Laisvės al. Kiek žino, P. tai susitikdavo, tai išsiskirdavo, bet kartu negyveno. 2009 m. L. P. buvo sumušęs D. K.. Ji matė D. K. po to įvykio – jos veidas, nosis buvo sudaužyti. Ji atrodė baisiai. Ji dar nupirko jai tepaliuko. Kartą, kai ėjo su D. pro L. namus, ji pasiūlė pas jį užsukti. Jos užsuko, jie kalbėjo, o ji stovėjo pas L. namuose. Tuo metu jie pradėjo ginčytis. T. L. priėjo prie D., suėmė ją už palto, pradėjo trankyti į sieną, parvertė ant žemės ir pradėjo spardyti. Liudytoja tuo metu išbėgo į lauką kviesti pagalbos. Iš D. pasakojimų buvo girdėjusi, kad L. P. vartodavo smurtą ir prieš žmoną.

Iš akistatos protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusioji L. P. patvirtino akistatos su įtariamąja D. K. metu (t. 1, b.l. 29-31).

Iš akistatos protokolo matyti, kad savo parodymus nukentėjusysis L. P. patvirtino akistatos su įtariamąja D. K. metu (t. 1, b.l. 50, 51).

Iš specialisto išvados Nr. G 2252/12(02) matyti, kad L. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinio raktikaulio lūžis, dešinio momens srities plaukų išretėjimo židinys. Dešinio momens plaukų srities plaukų išretėjimo židinys galėjo susidaryti raunant plaukus. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-08-21. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio L. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje (t. 1. b.l. 33, 34).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. G. atpažino D. K., kuri buvo atėjusi pas jo kaimynę L. P. (t. 1, b.l. 54, 55).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamosios D. K. veikose, visiškai įrodytos, jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., nes kaltinamoji nukentėjusiajai L. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir grasino nužudyti ją ir jos vaikus bei nukentėjusiajam L. P. grasino nužudyti jį ir jo vaikus, žmoną.

Nors kaltinamoji neigia dalyvavusi jai inkriminuotų nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. l d. ir 145 str. 1 d., padaryme, tačiau tokie jos argumentai vertintini tik kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamosios kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Nesunkiu sveikatos sutrikdymu pripažįstami smulkiųjų kaulų lūžiai ar skilimai, smulkiųjų sąnarių išnirimai, vienos pusės kelių šonkaulių lūžiai, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimai, gilios žaizdos, dėl ko nukentėjęs asmuo serga ilgiau nei 10 dienų. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo objektu gali būti pakaltinamas 16 metų amžiaus sulaukęs asmuo.

Kaltinamoji D. K. kaltinama, kad 2012-08-21 apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), L. P. sudavė kumščiais, rovė už plaukų ir įspyrė ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydama poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinio raktikaulio lūžį, dešinio momens srities plaukų išretėjimo židinį, tuo sukeldama nukentėjusiajai L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad L. P. sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodytose kūno vietose ir kaltinamosios veiksmais patvirtina Specialisto išvada Nr. G 2252/12(02), kad jai D. K. sudavė smūgius į galvą, ja nustatyta, kad L. P. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kairės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos dešinėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, dešinio raktikaulio lūžis, dešinio momens srities plaukų išretėjimo židinys. Dešinio momens plaukų srities plaukų išretėjimo židinys galėjo susidaryti raunant plaukus. Kiti išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-08-21. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio lūžio L. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau vienuolikos trauminių poveikių pasėkoje (t. 1. b.l. 33, 34). Vien ta aplinkybė, kad minėtoje išvadoje yra nurodomi keli alternatyvūs galimi sužalojimo atsiradimo būdai bei nėra tiksliai nurodoma sužalojimo atsiradimo data, negali sudaryti pagrindo abejoti šios išvados įrodomąja galia. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tai yra įprasta praktika, teikiant tokio pobūdžio specialisto išvadas. Įvertinęs jam pateiktą medžiagą, specialistas gali tik nurodyti ar asmuo galėjo būti sužalotas nurodytu laiku ir kokiomis aplinkybėmis galėjo būti padarytas tam tikras sužalojimas. Faktinės aplinkybės nustatomos vertinant ir kitus duomenis. Šiuo atveju nukentėjusioji nurodė kaip ji buvo mušama.

Ta aplinkybė, jog nukentėjusioji L. P. po įvykio tuoj pat į medikus nesikreipė, nes buvo nedrausta ir manė, kad gydymas yra mokamas, D. K. kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo savaime nepaneigia. L. P. nurodė, jog į traumatologą kreipėsi 2012-08-30. Traumatologas jai nustatė sužalojimą. Su pareiškimu į policiją ji kreipėsi 2013-08-22 (t. 1, b.l. 2).

Teismas pažymi, kad vien nukentėjusiosios papasakotos aplinkybės, jog būtent tą dieną padarytas sužalojimas, specialistos išvados nelemia. Kaltinamosios D. K. pasakymas, kad nukentėjusioji buvo sužalota L. P. veiksmų pasėkoje atmestinas kaip nepagrįstas, nemotyvuotas, nes nustatyta, jog trauma padaryta nusikalstamais D. K. veiksmais. Be to, apklausta bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji L. P. nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 16-19 d. nešventė kartu su L. P. ir D. K., kad L. P. jos nesumušė.

Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie viską susieja į vieną bendrą grandinę, iš kurios susidaro išsamus nusikalstamos veikos vaizdas, t. y. kad kaltinamoji sumušė nukentėjusiąją L. P.. Teismas laiko, jog nukentėjusioji L. P. nuosekliai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios parodė, jog kaltinamoji D. K. ją sumušė. Tai, kad nukentėjusioji teisminio bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad kaltinamoji kumščiais nesmūgiavo ir rankos nelaužė, o spardė galvą, retkarčiais patemdavo už plaukų negali būti pagrindu laikyti jos parodymus nenuosekliais, nes vertinant parodymų patikimumą ir nuoseklumą vertinamos ne atskiros vienos ar kitos apklausos nurodytos aplinkybės, tačiau jų visuma, atsižvelgiant ir į parodymų davimo laiką bei kitas aplinkybes. Savo parodymus nukentėjusieji patvirtino ir akistatų metu (t1, b.l. 29-30, 50-51). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Kaltinamoji teigia, kad nukentėjusieji meluoja, apkalba ją. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nukentėjusieji norėtų pakenkti kaltinamajai.

Nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apklausus L. P. teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji nurodė skirtingą suduotų smūgių mechanizmą, tačiau tai nesudaro pagrindo abejonėms dėl D. K. kaltės padarius L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. rovus plaukus ir įspyrus ne mažiau 11 smūgių į įvairias kūno vietas. Tai, kad be kitų smūgių kaltinamoji sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, vertintina kaip ypatingos aplinkybės, nes smūgiuodama nukentėjusiajai koja į galvą suvokė, kad taip kelia pavojų jos sveikatai, numatė galinti tokiais veiksmais padaryti jai sveikatos sutrikdymą, pavojingą žmogaus gyvybei.

Liudytojas M. G. patvirtino, kad iš karto po įvykio matė nukentėjusiąją su mėlyne po akimi. Ji nurodė, kad ją naktį sumušė pažįstama. Jis prieš tai vakare matė, kad pas kaimynę L. P. buvo atėjusi 170 c, ūgio moteris, vidutinio sudėjimo, trumpų, tamsių plaukų, apie 40 metų amžiaus, buvo triukšmas. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas M. G. atpažino kaltinamąją D. K. kaip asmenį, kurį matė išeinantį iš nukentėjusiosios L. P. kambario (t. 1, b.l. 54-55).

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas laiko, kad D. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Ji yra kalta, todėl baustina.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma, kad nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo, jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Teismų praktikoje laikoma, jog grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas ar sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, jis turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus esant pakankamo pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Tai gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp nukentėjusiojo ir grasintojo, aplinkybės kurioms esant buvo grasinama. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip tai suprato nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.

Kaltinamoji D. K. kaltinama, kad 2012-08-21 apie 3.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai L. P. panaudodama psichinę prievartą, t.y. necenzūriniais, bei įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „atėjau tavęs užmušti ir užmušiu tave“, „Kaune aš turiu daug draugų, kurie supjaustys į gabalus visą tavo šeimą, pradedant nuo vaikų“ bei kitokiais panašiais grasinimais, baugino nukentėjusiąją L. P., grasino ją nužudyti, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2012-08-24 apie 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) beldė į duris ir šaukė „atidaryk duris, tavo mirtis jau tikrai atėjo“, „su kreizu nupjausiu tavo vaikams galvas“, tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Be to, kaltinamoji D. K. kaltinama, kad 2012-08-22 apie 5.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), įsiveržė pas nukentėjusįjį L. P. ir panaudodama psichinę prievartą, t.y. necenzūriniais, bei įvairiais grasinančiais žodžiais, tokiais kaip „tau dabar viskas, užmušiu tave, gaila, kad vakar nenužudžiau tavo žmonos. Dabar ir jai ir tavo vaikam bus viskas“ bei kitokiais panašiais grasinimais, baugino nukentėjusįjį L. P., grasino jį nužudyti, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus 2012-08-23 apie 3.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), vėl įsiveržė pas nukentėjusįjį L. P. ir grasino jam sakydama: „papjausiu bledę“, „nupjausiu su kreizu tavo vaikams ir žmonai galvas“ tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusieji smulkiai, tapačiai ir nuosekliai pasakojo bylos aplinkybes, kaip, kur ir kokiais veiksmais D. K. grasino nužudyti juos. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir liudytojos V. V. parodymai, kad ji girdėjo kaip kaltinamoji D. K. grasino „išžudysiu visus, žydų pakalikai“, liudytojo M. G. parodymai, kad po triukšmo ir riksmų pas kaimynę L. P., matė, kaip iš jos kambario išėjo kaltinamoji D. K..

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai „atėjau tavęs užmušti ir užmušiu tave“, „Kaune aš turiu daug draugų, kurie supjaustys į gabalus visą tavo šeimą, pradedant nuo vaikų“, „atidaryk duris, tavo mirtis jau tikrai atėjo“, „su kreizu nupjausiu tavo vaikams galvas“, „tau dabar viskas, užmušiu tave, gaila, kad vakar nenužudžiau tavo žmonos. Dabar ir jai ir tavo vaikam bus viskas“, „papjausiu bledę“, „nupjausiu su kreizu tavo vaikams ir žmonai galvas“, laiko juos kaip realų grasinimą nužudyti. Pabrėžtina, kad kaltinamoji po padaryto kūno sužalojimo nukentėjusiajai L. P. ir netikėto L. P. užpuolimo jo namuose išsakė grasinimus nužudyti, t.y. siekė, kad nukentėjusieji jaustų baimę, ir suprato, jog nukentėjusieji turėjo pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Be to, kaltinamoji pas nukentėjusįjį L. P. buvo atsivedusi nepažįstamą asmenį, kuriam sakė: „žiūrėk, čia jisai“, kas suponuoja išvadą apie realios grėsmės kilimą. Taip pat kaltinamoji nuolat pabrėždavo, kad „pažįsta daug vyrų, kurie supjaustys tave lengvai“.

Kaltinamajai D. K. buvo atlikta ambulatorinė pirminė psichiatrinė ekspertizė. Ekspertizės aktas patvirtina, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 1, b.l. 104-105).

Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuolat kalbėjo apie nukentėjusiųjų parodymų melagingumą, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad tiek nukentėjusieji, tiek liudytoja V. V. apibūdino D. K. kaip agresyvų, konfliktuoti linkusį asmenį, su kuriuo susidūrė jau ne pirmą kartą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji elgdamasi agresyviai, vartodama necenzūrinius žodžius, grasino nukentėjusiesiems. Kaltinamosios D. K. išsakytuose žodžiuose nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus. Teismas, įvertinęs byloje esančių faktinių duomenų visetą, konstatuoja, kad kaltinamoji savo išsakytais žodžiais ir veiksmais (L. P. sumušimu ir įsibrovimu į L. P. butą) įbaugino nukentėjusiuosius, kuriems susidarė įspūdis, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiųjų psichinę būseną. Nukentėjusieji grasinimą suvokė kaip realų pavojų, juo labiau kad kaltinamoji, būdama neblaivi, dažnai būna agresyvi, konfliktiška. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir 2005-09-06 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 290 str. (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), 2008-09-29 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo ji nuteista pagal LR BK 284 str. 1d. (viešosios tvarkos pažeidimas) (t. 1, b.l. 109-110). Be to, D. K. bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str. (2 t., b.l. 87-91). Nukentėjusiuosius toks D. K. elgesys labai išgąsdino, jie iš tiesų turėjo realų pagrindą galvoti, kad kaltinamoji gali įgyvendinti savo grasinimus. Nukentėjusieji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, baimę, o tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindama kaltinamoji suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiesiems sukelti baimės jausmą. Taigi, teismas daro išvadą, kad D. K. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymiu ir atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1 d. sudėtį.

Kaltinamoji D. K. kalta ir baustina.

Kaltinamosios D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59, 60 str.).

Kaltinamajai D. K. skirtinos bausmės-laisvės apribojimas LR BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų veikos motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), anksčiau teista (t. 1, b.l. 109-110), administracine tvarka bausta (t. 1, b.l. 111-113), nedirbanti (t. 1, b.l. 114, 115), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre nesilanko, nuo 2012-08-24 iki 2012-08-31 gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninėje (Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį) (t. 1, b.l. 78), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nuo 2012-10-18 įrašyta dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį priklausomybės sindromo (t. 1, b.l. 86), nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (t. 1, b.l. 104-105).

Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamoji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkusi keistis, yra linkusi pažeidinėti įstatymus bei daryti nusikalstamas veikas, nėra linkusi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šis nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys. Nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų taikyti LR BK 62 str. nuostatas ir jai skirti švelnesnę negu baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, nenustatyta ir išimtinių aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajai sankcijoje numatytą alternatyvią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Siekiant veiksmingai kontroliuoti kaltinamosios elgesį bausmės atlikimo metu, jai skirtina laisvės apribojimo bausmė, nustatant draudimą bendrauti su nukentėjusiaisiais bei lankytis jų gyvenamosiose vietose bei įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b.l. 64); 2) 2012-04-06 išrašas iš medicininių dokumentų (t. 1, b.l. 63); 3) specialisto išvada Nr. G2975/09(02) (t. 1, b.l. 66); 4) 2012-10-05 otorinolaringilogo konsultacinė kopija (t. 1, b.l. 67); 5) kvitas (t. 1, b.l. 68); 6) garantinis talonas (t. 1, b.l. 69); 7) PVM sąskaitos – faktūros (t. 1, b.l. 70-76) – paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veiklos tyrimo medžiaga (BPK 84 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti ją:

pagal LR BK 138 str. 1 d. (nukentėjusiosios L. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nukentėjusiajai L. P.) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nukentėjusiajai L. P.) – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Bausmes pagal LR BK 138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. (nukentėjusiosios L. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas ir grasinimas jai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę pagal LR BK 145 str. 1 d. (grasinimas nukentėjusiajam L. P.) subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK138 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. (nesunkus nukentėjusiosios L. P. sveikatos sutrikdymas ir grasinimas jai), vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais L. P. ir L. P. bei uždraudžiant lankytis jų gyvenamosiose vietose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) pinigų priėmimo kvitą; 2) 2012-04-06 išrašą iš medicininių dokumentų ; 3) specialisto išvadą Nr. G2975/09(02); 4) 2012-10-05 otorinolaringilogo konsultacinę kopiją; 5) kvitą; 6) garantinį taloną; 7) PVM sąskaitas – faktūras – palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veiklos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.