- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- AN2-326-851/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00996-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aiva Survilienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutarimo, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 4000 EUR dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
R. S. administracine tvarka nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „RS Logistic“, įmonės kodas 302800531, įregistruotos juridinių asmenų registre 2012-06-13 V. M. g. 53, Vilniuje, (toliau ir – bendrovė) vadovu, nesumokėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-25 nutarimu paskirtos jam 500 eurų baudos už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, žinodamas, jog įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28 nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, ir, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pakartotinai pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Šiais veiksmais R. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai
2018-06-25 Vilniaus apygardos teisme gautas R. S. (toliau tekste ir – pareiškėjas) apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutarimą ir priimti naują nutarimą – jo veiką iš ANK 120 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 120 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis aplinkybes, numatytas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose bei 35 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam minimalią administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neišsiaiškino visų teisingam sprendimui priimti būtinų aplinkybių ir jų nevertino.
2.2. Taip pat nurodo, jog 2016-05-25 (dar iki 500 eurų baudos paskyrimo) R. S. Rygos rajono teismo sprendimu buvo paskelbta fizinio asmens nemokumo procedūra, pagal kurią buvo nustatytas 36 mėn. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planas (toliau ir – planas), pagal kurį asmuo savo skolinius įsipareigojimus turi dengti griežtai pagal šį planą. Teigia, jog 500 Eur skolinis įsipareigojimas (bauda) plane nėra numatytas, kadangi bauda buvo paskirta jau po plano sudarymo. Kadangi nuo 2016-05-25 jis dengia savo skolinius įsipareigojimus griežtai laikydamasis plano reikalavimų, kas mėnesį mokėdamas jame numatytas išmokas kreditoriams, jo finansinė padėtis tapo tokia sunki, jog jis vos gali patenkinti savo minimalius egzistavimo poreikius (apsirūpinti maistu bei apranga). Pažymi, jog ir turėdamas lėšų, tol, kol tęsis nustatytas planas, negali sumokėti baudos, kadangi bauda yra skolinis įsipareigojimas, kuris nėra numatytas plane, todėl jos sumokėjimas iš karto sąlygotų nustatyto plano pažeidimą, o tuo pačiu ir fizinio asmens nemokumo procedūros nutraukimą. Pareiškėjo manymu, 500 eurų baudos nesumokėjo dėl dviejų objektyvių priežasčių: 1) imperatyvaus plano, kurio negalima pažeisti ir 2) ypač blogos finansinės padėties (atkreipia dėmesį, kad abi priežastys atsirado iki baudos paskyrimo ir ne dėl jo kaltės), ir, kol vykdomas planas, šios baudos sumokėti negali. Įvykdžius planą, 500 eurų bauda nedelsiant bus sumokėta, todėl daro išvadą, jog šioje konkrečioje situacijoje baudos nesumokėjimas negali lemti to, kad asmens nusižengimas (dėl kurio savo kaltę jis (R. S.) pripažįsta ir gailisi) būtų traktuotinas kaip pakartotinas ir kvalifikuojamas pagal antrą dalį.
2.3. Teigia, jog apylinkės teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į tai, kad nusižengimo padarymą lėmė ypač sudėtinga ir sunki jo (R. S.) materialinė padėtis (ANK 35 str. 1 d. 3 p.). Pareiškėjo teigimu, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą sąlygojo siekis ir noras išsaugoti juridinį asmenį, kurio vienintelis akcininkas jis yra. Būtent labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (tuo pačiu ir jo (R. S.), lėmė tai, kad jis pirma tenkino tuos kreditorinius reikalavimus (mokėjimai pagal lizingo sutartis, mokėjimai tiekėjams, atlyginimai darbuotojams ir kt.), kurio patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su juridinio asmens tuo pačiu ir savininko galimybe nebankrutuoti. Baimė, jog juridinis asmuo bankrutuos ir darbuotojai neteks darbo, lėmė tai, kad jis priėmė sprendimą gelbėti juridinį asmenį, neišvengiamai pažeidžiant kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl, pareiškėjo manymu, teismas turėtų konstatuoti ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimą.
2.4. Nurodo, jog ANK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo manymu, jeigu teismas nuspręstų, kad aukščiau aptarta situacija dėl tam tikrą formalių trūkumų neatitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos lengvinančios aplinkybės, yra pagrindas aptartą situaciją pripažinti lengvinančia aplinkybe vadovaujantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, kadangi tiek jo, tiek juridinio asmens sunki materialinė padėtis ir noras šią padėtį pagerinti lėmė kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą.
2.5. Teigia, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat nepripažino egzistuojant jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis bandė teismui paaiškinti, jog prisipažįsta padaręs veiką ir gailisi, tačiau, nebūdamas atstovaujamas advokato, jaudinosi, patyrė didelį stresą ir negalėjo aiškiai reikšti savo minčių.
3. 2018-06-29 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-31 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas R. S. veiką kvalifikuodamas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, ANK nuostatų nepažeidė.
5.2. Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
5.3. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeidė kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nepateikė ar pavėluotai pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įstatymuose numatytais atvejais nesušaukė kreditorių susirinkimų).
5.4. Pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
5.5. Administracinis nusižengimas laikomas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo (ANK 40 straipsnis).
5.6. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-26 nutarimu R. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 500 eurų dydžio bauda. Duomenų, patvirtinančių apie baudos sumokėjimą, byloje nėra. Kad bauda nesumokėta, apylinkės teismo posėdyje patvirtino ir R. S., taip pat apeliaciniame skunde jis nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-26 nutarimu paskirtą jam 500 eurų baudą sumokės tik tuomet, kai įvykdys Rygos rajono teismo sprendimu nustatytą 36 mėn. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir fizinio asmens mokumo atkūrimo planą.
5.7. Apygardos teismas sprendžia, jog R. S. argumentai, kad padaryta veika turėtų būti perkvalifikuota į ANK 120 straipsnio 1 dalį, nes 500 eurų baudos jis nesumokėjo tik dėl Rygos rajono teismo sprendimu nustatyto imperatyvaus plano, kurio negalima pažeisti, ir ypač blogos finansinės padėties, nesudaro jokio pagrindo keisti pareiškėjo veikos kvalifikavimą.
5.8. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors turėjo įstatymu nustatytą pareigą atsiskaityti su VMI.
5.9. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis UAB „RS Logistic“ 2018-03-23 mokestinė nepriemoka buvo 18714,71 euro, ją sudarė 18038,28 euro PVM nepriemoka ir 652,57 euro šio mokesčio delspinigių; pelno mokesčio delspinigiai sudarė 23,86 euro. Nuo 2017-11-07 Mokestinės nepriemokos išieškojimas pagal VMI nurašymo nurodymus vykdomas iš bendrovės sąskaitų. 2017-12-20 sprendimu Nr. (23.31-08)467-303280 VMI nusprendė išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, sprendimas perduotas vykdyti antstoliui. Pagal VMI 2018-05-02 duomenis bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės (savivaldybių), fondų biudžetams sudaro 26744,90 euro. Siekdama nustatyti įsipareigojimų biudžetui vykdymą, nepriemokos susidarymo priežastis, VMI atliko UAB „RS Logistic“ operatyvų patikrinimą už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28.
5.10. Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nebuvo laikomasi atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tai yra, bendrovė, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos vykdė atsiskaitymus su kitais subjektais.
5.11. UAB „RS Logistic“ 2018-02-12 pateikė patikrinimui DEUTSCHE BANK PRIVAT-UND GESCHAEFTSKUNDEN AG sąskaitų išrašų kopijas už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28, bendrovės turto anketą. Bendrovė turi sąskaitas Paysera LT, UAB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), ir DEUTSCHE BANK PRIVAT-UND GESCHAEFTSKUNDEN AG, (Vokietija), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Bankų sąskaitų likutis 2017-10-01 buvo 12953,01 euro, gauta 357859,64 euro pajamų, išleista 369306,44 euro, iš jų: laikotarpiu nuo 2017-10-27 iki 2018-02-14 3700,15 euro pervesta VMI prie FM; laikotarpiu nuo 2017-10-16 iki 2018-02-14 8791,00 eurų pervesta VSDF. Tikrinamu laikotarpiu UAB „RS Logistic“ pervedė 284780,42 euro tiekėjams, iš jų: UAB „AS 24 Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 199024,80 euro; UAB „Luminor Lizingas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 19916,30 euro; AB „Telia Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 2434,54 euro; UAB „Krasta auto“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 4503,80 euro; UAB „Scania Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 756,23 euro; UAB „Integre“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 2869,89 euro; UAB „Skuba“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 538,88 euro; UAB „Ergo Lietuva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 6181,42 euro; UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 19966,21 euro; kiti kreditoriai – 28588,35 euro; laikotarpiu nuo 2017-10-16 iki 2018-02-16 išmokėjo 17490,57 euro darbo užmokesčio darbuotojams; laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-02-28 išmokėjo 37406,16 euro atskaitingiems asmenims; laikotarpiu nuo 2017-10-05 iki 2018-02-21 įnešė 17300,00 eurų į kasą; 252,85 euro banko mokesčių, likutis 2018-02-28 buvo – 1506,21 euro.
5.12. Iš UAB „RS Logistic“ pateiktų kasos knygos išrašų kopijų už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28 matyti, kad kasos likutis 2017-10-01 buvo 5457,11 euro, gautos pajamos 21100,00 eurų (įnešta atskaitingo asmens), išlaidos sudarė 25292,18 euro, iš jų: 1133,17 euro išmokėtas darbo užmokestis darbuotojams, laikotarpiu nuo 2017-10-02 iki 2018-02-23 išmokėti dienpinigiai vairuotojams; likutis kasoje 2018-02-28 – 1264,93 euro.
5.13. Iš pateiktų apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28 nustatyta, kad UAB „RS Logistic“ atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdė per R. S. ir kitus atskaitingus asmenis. Nuo 2017-10-01 iki 2018-02-28 atskaitingi asmenys atsiskaitinėjo: už kurą su UAB ‚Baltic Petroleum‘, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Circle K Lietuva‘, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Viada“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini); už transporto priemonių remontą, draudimą, apžiūrą – su UAB „Tuvlita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB Ergo Lietuva, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bei apmokėjo kitas išlaidas.
5.14. Pagal pateiktus duomenis apie kreditorius, bendrovės įsiskolinimas 2018-02-28 kreditoriams buvo 128324,08 euro, iš jų didžiausi kreditoriai: UAB „Luminor Lizingas“ – 45712,42 euro; UAB „AS 24 Lietuva“, – 45554,38 euro; UAB „Scania Lietuva“, – 6219,82 euro; UAB „Mevex“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 4650,00 eurų. Debitorių įsiskolinimas bendrovei 2018-02-28 – 91703,75 euro, iš jų didžiausi skolininkai: UAB „Finėjas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 21764,17 euro, Ost-West Cargo Europe GmbH (Vokietija) – 20597,87 euro; LKW „Walter Internationale Trasportorganisation“ (Austrija) – 18833,43 euro; UAB „Tranita“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), – 13725,93 euro.
5.15. Pagal 2017-12-31 VĮ Registrų centras pateiktą balansą už 2017 metus UAB „RS Logistic“ turtas 430020,00 eurų, iš jų: ilgalaikis turtas 284105,00 eurai, trumpalaikis turtas 145090,00 eurų, nuosavas kapitalas – (- 30567) eurai, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 451116,00 eurų, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 271995,00 eurai. Pagal pateiktą 2017-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą UAB „RS Logistic“ pardavimo pajamos sudarė 708347,00 eurus, pardavimo savikaina (-750354,00 eurai). Bendrovė per laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31 patyrė 107503,00 eurų nuostolį. VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra 2018-03-23 duomenimis bendrovė privalomai registruotino turto neturi.
15.16. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi, jog UAB „RS Logistic“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu, todėl R. S. argumentai, kur jis savo asmenines prievoles ir finansinius sunkumus tiesiogiai tapatina su juridinio asmens finansine būkle, atmestini kaip nepagrįsti. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Ir tik tuomet, kai juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK2.50 straipsnis).
5.17. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, verslas yra veikimas savo rizika, todėl verslininkas turi elgtis protingai ir apdairiai, prisiimdamas ilgalaikes prievoles, taip pat privalo įvertinti ir prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką. R. S., būdamas UAB „RS Logistic“ vadovas, tai yra profesionalus verslininkas, kuriam galioja didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, gebantis pamatuoti prisiimtą riziką, kuri yra neatskiriama verslo dalis, turi būti ne tik pakankamai atidus bei rūpestingas, bet taip pat puikiai žinoti su verslu susijusias įstatymo nustatytas prievoles bei jų vykdymo tvarką. Taigi, R. S., akivaizdžiai žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, būdamas už tai jau baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste ir – ATPK) 56⁶ straipsnio 1 dalį), sąmoningai nevykdė imperatyvių CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nulemtos paties pareiškėjo prisiimtos rizikos ir netinkamų sprendimų, kuriuos jis, kaip ilgametis, daug patirties turintis verslininkas, galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti.
5.18. Apygardos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, jog pažeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką lėmė jo (pareiškėjo) baimė, kad juridinis asmuo bankrutuos ir darbuotojai neteks darbo, todėl šią aplinkybę, pareiškėjo manymu, teismas turėtų pripažinti jo (pareiškėjo) atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
5.19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Būtent, bankroto proceso paskirtis bei tikslas ir yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai.
6. Dėl R. S. apeliacinio skundo argumentų, kad apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis (R. S.) prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, teismas pažymi, jog teismų praktikoje asmens prisipažinimas padarius uždraustą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant institucijoms ir teismams teisingus parodymus savo noru. Norint konstatuoti minėtą asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs neteisėtą veiką, būtina nustatyti dar ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos neteisėtos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs šią veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti šia veika padarytas pasekmes. Tačiau negalima laikyti, kad asmuo prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką tais atvejais, kada jis, aiškindamas apie įvykį, neigia esmines įvykio aplinkybes arba duoda tokius parodymus ir pripažįsta įvykio aplinkybes, siekdamas padėti išvengti atsakomybės kitam asmeniui ir kartu sušvelninti savo atsakomybę, verčiamas byloje jau surinktų įrodymų, kada padaryta veika jau būna išaiškinta teisėsaugos institucijų.
6.1. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. iki skundžiamo nutarimo priėmimo pilnai pripažintų savo kaltę ir dėl to gailėtųsi. Priešingai, iš pirmosios instancijos teismo posėdžio 2018-05-29 protokolo matyti, kad R. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodė, kad, jeigu nebūtų sumokėjęs pagal lizingo sutartį, taip pat vairuotojui, tuomet vairuotojas išeitų iš darbo, automatiškai sustotų transportas ir jis (pareiškėjas) neturėtų lėšų mokesčiams sumokėti. Be to, R. S., viena vertus, atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų bandė perkelti ir VMI, kita vertus, pripažino, jog dėl susidariusios nepriemokos atidėjimo ar išdėstymo raštu į VMI nesikreipė.
6.2. Apygardos teismo vertinimu, tokio pobūdžio R. S. prisipažinimą nebuvo ir nėra teisinio pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes R. S. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino verčiamas neginčijamų įrodymų, jau po skundžiamo nutarimo priėmimo, apeliaciniu skundu siekdamas paskirtos jam administracinės nuobaudos sušvelninimo.
7. Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (beveik 60 metų amžiaus, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų), į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad, pasak R. S., šiuo metu UAB „RS Logistic“ bankrutuoja, pagrįstai paskyrė jam administracinę nuobaudą – baudą, – savo dydžiu mažesnę už ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Paskirta R. S. administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta, atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
8. Apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, apeliantas, gi, vadovaudamasis tik subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo vertinimu bei deklaratyviais teiginiais, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutarimą.
9. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjas nepateikė aukštesnės instancijos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti šį nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.