- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-29
- Bylos Nr.
- 1-38-906/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16915-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nevedęs, bedarbis, teistas: 1) 2007-05-16 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimu, 2) 2011-01-20 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 2 metams laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 3) 2013-05-27 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., 4 mėn. viešaisiais darbais, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 val. visuomenės labui, 2013-11-04 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. 2016 m. balandžio 4 d., 16 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu, tyčia, pagriebęs už plaukų A. K. ištempė ją iš gyvenamojo namo kambario į lauką bei apie 4 metrus tempė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. J. nepripažino kaltės, parodė, kokia buvo įvykio diena nepamena, tai buvo darbo diena, po pietų, prieš vakarą, jam būnant tėvo bute, adresu S. D. (duomenys neskelbtini) , A. K. atvežė jam drabužius. Ją pažysta kaip to paties kaimo gyventoją ir socialinę darbuotoją. Faktiškai jis gyvena pas R. R. S. D. g. (duomenys neskelbtini) . Nežino kodėl A. K. iš ten surinko jo drabužius ir atvežė jam. Kartu buvo ir jo sugyventinė R. R.. Kambario durys buvo užremtos, nes spyna sugedusi. A. K. ilgai beldė į duris, jam neišlaikė nervai, pradaręs duris, suėmė jai už palaidinės ties krūtine ir išstūmė lauk. Teigia iš vakaro buvo gėręs. Tėvas tuo metu buvo išėjęs į malkinę. Butas yra pirmame aukšte. A. K. nulipusi laiptais lauke dar šaukė ant jo, tada jis supykęs išėjo į lauką, buvo užsimojęs jai trenkti, bet netrenkė ir grįžo į kambarį. Teigia nesikalbėjęs ir nesiginčijęs nei su A. K., nei su R. R.. Įvykio anot jo niekas nematė, tik sugyventinė R. R.. Po įvykio grįžo atgal į kambarį. Nežino, ar jai skaudėjo, nes nieko nesakė. Už plaukų jai neėmė. Nežino, kodėl A. K. prisigalvoja, nėra nesutarimų su ja. Tačiau pripažįsta nemėgstantis jos, nes ji pastovai lankosi pas juos namuose, 2-3 kartus per savaitę, ir priekaištauja. Šeima yra socialinės rizikos įskaitoje.
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja Lenkimų seniūnijoje darbui su rizikos šeimomis. Kaltinamojo šeima nuo 2013 m. įrašyta į rizikos įskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Abu sugyventiniai buvo girtaujantys. Ji turi padėti išbristi iš to liūno. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pradėjo dirbti nuo 2015-02-02 ir nuo tada ji lanko tą šeimą. Kaltinamojo ir jo sugyventinės bendram vaikui yra 5 mėn. R. R. turi dar ir kitų vyresnių vaikų. Teigia, kad M. J. smurtauja prieš sugyventinę. R. R. skambina prašo pagalbos. Tą dieną R. R. surinko jo drabužius ir prašė padėti iškraustyti. Jos išvažiavo ieškoti M. J.. Rado jį pas tėvą. Įėjo į kambarį, virtuvė ir svetainė buvo tušti, o sekantis kambarys buvo uždarytas, matėsi, kad užremtos durys. Prašė atidaryti duris pasikalbėti, o jis išėjo ir išstūmė jas. Jai sugriebęs už plaukų, turėklais nutempė į lauką. Vienu momentu net žemės kojomis teigia nesiekusi. Rūbų nekliudė. Tada prieš R. R. pakėlė kumštį, bet netrenkė. Paskui pasakė, kad ne visus daiktus jos atnešė, kad dar ateis elektros laidus išsiplėšti. Sėdo į mašiną ir nuvažiavo į seniūniją, ten klausė ką daryti tokiu atveju. Seniūnijoje ją ramino, seniūnas iškvietė policiją. Su smurtu nebuvo anksčiau susidūrusi. Dėl susijaudinimo ir streso nebegalėjo mąstyti. Įjos pareigas iškraustymas neįeina, R. R. kraustė, o ji tik tarpininkavo. Sužalojimų jai nebuvo, tik skausmas, pakaušis skaudėjo, jos plaukai buvo surišti gumele. Truputį plaukų jai išrovė. Tempimo atstumas buvo apie 4 metrus. Iš lauko yra laipteliai, gal 5 pakopų, tada lauko durys, koridoriukas ir ilgas koridorius, kuriame ir prasidėjo įvykis. Įvykį matė I. R.. Ji jos nematė, bet kitą dieną I. R. atėjo į seniūniją paklausti, kaip jaučiuosi, tada sužinojo, kad ji viską matė. Civilinio ieškinio nereiškia, nes nėra prasmės ką nors išieškoti.
Liudytoja A. G. parodė, kad ji yra Lenkimų seniūnijos socialinio darbo organizatorė. Ji įvykio metu nedalyvavo, bet A. K. iš karto po įvykio grįžo į darbą ir viską papasakojo. 2016-04-04 prieš darbo pabaigą, tikslaus laiko nepamena, grįžo į seniūniją A. K. susiėmusi už galvos ir sakė, kad M. J. ją tampė už plaukų. Ji pasakė, kad reikia kviesti policiją, A. K. palingavo galvą. Policiją iškvietė seniūnas. Viskas vyko pas M. J. tėvą namuose, taip jai sakė A. K..
Liudytojas R. M. parodė, kad yra Lenkimų seniūnijos seniūnas, M. J. yra šios seniūnijos gyventojas. Tą dieną ryte jis buvo sutikęs M. J., jis atrodė susinervinęs, todėl nurodė soc. darbuotojai nuvykti aplankyti jo šeimą. Apie įvykį jam žinoma iš darbuotojos A. K. pasakojimų. A. K. dirba su rizikos šeimomis. Tą dieną A. K. lankė kaltinamojo šeimą. Apie 17 val. A. K. grįžo į seniūniją pasimetusi, išsigandusi ir prašė skambinti į policiją, nes M. J. jai grasinęs ir tampęs už plaukų, ištempė už plaukų į lauką. Jis iškvietė policiją.
Liudytoja I. R. parodė, kad matė įvykį, 2016-04-04, 16.30 val., kai M. J. tempė A. K. už plaukų ir vadino necenzūriniais žodžiais ją ir savo sugyventinę R. R.. Tas įvykis buvo Lenkimų mstl., S. D. g. 40 kieme, kur gyvena M. J. tėvas. Tą dieną ji ėjo pro šalį į savo namus. Einant keliu matosi namas, išgirdo triukšmą ir matė socialinės darbuotojos automobilį. Matė, kaip M. J. tempia A. K. už plaukų, o ji įsikibusi į laiptų turėklus. Ji pažįsta A. K.. M. J. buvo suėmęs jai už ilgų plaukų, ties surišta vieta. M. J. buvo prilenkęs A. K., ėjo šalia, o ji spėjo į turėklus įsikibti, todėl nenuvirto. M. J. ją tempė su viena ranka. Ten buvo triukšmas, girdėjosi A. K. balsas. M. J. taip pat šaukė, bet negalėjo suprasti ką. Buvo ir jo sugyventinė R. R., bet jos netempė ir smurtavo. A. K. pati išsivadavo ir nuėjo prie savo mašinos. Matėsi sutaršyti jos plaukai. Ji pasiklausė ir nuėjau, nes pati bijojo kištis. Ji buvo pačioj gatvės pusėj, kur ir namas Nr. 40, už kelių metrų, išsigandusi perėjo į kitą kelio pusę ir žiūrėjo. A. K. skaudėjo, kai taip darė, ji šaukė „paleisk“. Kitą dieną nuėjo į seniūniją paklausti A. K., ar jai viskas gerai. A. K. nebuvo seniūnijoje, ji papasakojo apie tai ką matės seniūnijos darbuotojams, o vakare dar nuėjo pas A. K. į namus pasikalbėti.
Liudytoja R. R. parodė, kad ji yra M. J. sugyventinė. Sutiko duoti parodymus. Teigia , kad tą dieną ji nekvietė A. K., ji pati atėjo, klausinėjo ar M. J. vis dar geria, kur jis yra. Jos tarėsi ką daryti su M. J.. Tada pasakė, kad imsimės kitokių priemonių, liepė jai sukrauti M. J. daiktus. Ji teigia nors ir nenorėjo iškraustyti M. J. tačiau neprieštaravo, sukrovė keletą jo rūbų ir išvažiavo kartu jo ieškoti. Rado pas jo tėvą namuose S. D. g., Lenkimų mstl. M. J. buvo užsidaręs kambaryje jos prašė išeiti pasikalbėti. A. K. bedė į duris. M. J. liepė joms eiti nuo durų nes išmes lauk. Po to atidarė duris suėmė A. K. už rūbų tiek kritine ir išstūmė ja lauk ant laiptų aikštelės, kelis laiptus pavedė žemyn. Neigia, kad M. J. tempė ją už plaukų. Negali pasakyti ar A. K. skaudėjo, tačiau pripažįsta, kad ji buvo išsigandusi, sutrikusi, verkė automobilyje ir sakė, kad to taip nepaliks ir skųsis. Ji paliko M. J. jo rūbus. Po to jos važiavo į seniūniją. Ji laukė automobilyje, vėliau A. K. ją parvežė namo. Pripažįsta esanti suinteresuota, kad M. J. nebūtų nuteistas nes jie susitaikė ir toliau gyvena kartu.
Nors kaltinamasis M. J. ir nepripažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau vadovaujantis baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei įvertintais įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. J. 2016-04-04, apie 16.30 val., S. D. g. 40-1 Lenkimų mstl., Skuodo r., naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. K., kuri tuo metu vykdė socialinio darbuotojo funkcijas ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šią išvadą teismas grindžia tokiais įrodymais:
Pirmiausia tai įrodo A. K. pareiškimas rašytas 2016-04-04, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 1). Įvykis nepaisant sukeltų pasekmių turi visuomeninę reikšmę, nes veika padaryta prieš darbuotoją atliekanti jam pavestas funkcijas, todėl ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas prokuroro reikalavimu (b.l. 8-9, 12-16).
Medicininės apžiūros metu A. K. nustatyti paviršinis galvos sužalojimas (b.l. 20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-04-28 specialisto išvadoje nurodyta, kadangi gydytojas objektyvios apžiūros metu A. K. kūne išorinių traumos požymių nekonstatavo, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuota, kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal BK 140 str. jeigu bylos medžiagoje yra duomenų patvirtinančių buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą (b.l. 26).
Nukentėjusiosios A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jos parodymus duotus teisme, yra nuoseklūs (b.l. 28-30, 32-33). Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusios parodymais.
Liudytojos I. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu atitinka jos parodymus duotus teisme (b.l. 51). Liudytoja tiesiogiai matė įvykį. Parodymai yra nuoseklūs, logiški, visiškai atitinka kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes. Liudytoja laikytina nešališka, nesuinteresuota, nes nenustatyta jokių aplinkybių kurios leistų abejoti jos duotais parodymais.
Liudytojų R. M. ir A. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės atitinka jų parodymus duotus teisme (b.l. 39,46). Šie liudytojai nors ir nematė tiesiogiai paties įvykio aplinkybių, tačiau kalbėjo su A. K. iš karto po įvykio, matė ją labai susijaudinusią, pasimetusią, girdėjo nukentėjusiosios pasakojant apie tai, kad M. J. prieš ją naudojo smurtą.
Liudytojos R. R. teisme duoti parodymai vertintini kritiškai, nes kaltinamasis yra jai artimas žmogus, sugyventinis, bei jos mažamečio vaiko tėvas. Liudytoja pripažino norinti, kad M. J. būtų išteisintas, byla nutraukta. Teismo vertinimu liudytojos parodymai laikytini šališkais. Šališkumą puikiai iliustruoja liudytojos nurodyta aplinkybė, kad M. J. nusprendė iškraustyti soc. darbuotoja A. K., tačiau pati liudytoja surinko M. J. daiktus, pati juos nešė, važiavo kartu su A. K., pati ten paliko M. J. daiktus. Teismo vertinimu tokie liudytojos konkliudentiniais veiksmai parodo, kad ne socialinė darbuotoja siekė iškraustyti M. J., o pati liudytoja. Tačiau praėjus kiek laiko, jai susitaikius ir toliau gyvenant kartu su M. J., ji linkusi pateisinti M. J., verčia kaltę nukentėjusiajai dėl to, kad sugalvojo iškraustyti M. J.. Dėl smurto naudojimo liudytoja patvirtino patį paktą, kad M. J. naudojo smurtą prieš A. K.. Skiriasi tik faktinės aplinkybės. Liudytojos teigimu M. J. netempė A. K. už plaukų, o buvo suėmęs už rūbų krūtinės srityje ir stūmė ją lauk pro duris iki laiptų vidurio. Be to liudytoja patvirtino, kad iš karto po įvykio A. K. automobilyje verkė, buvo išsigandusi, sutrikusi, važiavo skųstis į seniūniją, kas patvirtina jai padarytą skriaudą, sukeltą skausmą.
Vertinant kaltinamojo parodymus, nors jis ir nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš parodymų turimo matyti, kad jis pripažįsta naudojęs fizinį smurtą prieš A. K., pripažįsta ją išstūmęs pro duris naudojant smurtą, suėmus už rūbų. Tai, kad nepripažįsta tempęs už plaukų tai laikytina jo gynybine pozicija, siekiant sušvelninti savo padėti, ar išvengti atsakomybės. Teismo vertinimu veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi ar skausmas sukeltas suėmus už plaukų ar už krūtinės.
Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad M. J. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors baigiamųjų kalbų metu M. J. ir teigė, kad gailisi dėl įvykio, tačiau įstatymas numato lengvinančią aplinkybę tik kai kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju kaltinamasis nepripažino padaręs nusikalstamą veiką.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas nevaldant pykčio, emocijų. Nusikaltimas yra baigtas. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – asmuo teistas tris kartus, iš jų du kartus už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bausmės atliktos, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau veikos padarymo metu galiojančių nuobaudų netūrėjo, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neregistruotas, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam įstatyme numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra sveikas, darbingas šiuo metu neturi darbo, todėl tikslinga, taip pat jam taikyti įpareigojimą dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nustatant išdirbtinų valandų skaičių artimą įstatyme numatytam vidurkiui. (BK 48 str. 6 d., 5 p.)
Atsižvelgiant į tai, kad padarytas smurtinis nusikaltimas, esant duomenų, kad kaltinamasis ir anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio veikas, todėl kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 7 d., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą aštuonių mėnesių terminui.
per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Įpareigojimui atlikti nustatyti 5 (penkių) mėnesių terminą.
Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.