Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-814-913/2015 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. D. ir V. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 8‘000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu atsakovai buvo pripažinti kaltais pagal BK 155 straipsnio 2 dalį. Atsakovai, veikdami bendrai, laikotarpyje nuo 2013-01-06 iki 2013-4-02 į ieškovės mobilaus ryšio abonentą Nr. 8 682 57635 iš įvairių mobilaus ryšio abonentų siuntė įžeidžiančio ir žeminančio bei nepadoraus turinio SMS žinutes. Atsakovų nusikalstami veiksmai ieškovei sukėlė itin neigiamų padarinių – negatyvių emocijų, išgyvenimų, besitęsiančių ilgą laiką. Dėl nemigos, dvasinių išgyvenimų, ieškovei pablogėjo sveikata, ji buvo priversta kreiptis į gydytojus ir vartoti nervus raminančius vaistus, atsirado trumpalaikiai depresijos sutrikimai, ieškovė iki šiol jaučiasi nesaugi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei po 7,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovų po 10 Eur žyminio mokesčio, o iš ieškovės 10,41 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovų nusikalstami veiksmai – įžeidžiančio, žeminančio bei nepadoraus turinio SMS žinučių siuntinėjimas, ieškovės apipylimas srutomis, sukėlė itin neigiamų padarinių, t. y. negatyvių emocijų, išgyvenimų, besitęsiančių ilgą laiką. Be to, dėl nemigos, dvasinių išgyvenimų, ieškovei pablogėjo sveikata, ji buvo priversta kreiptis į gydytojus ir vartoti nervus raminančius vaistus, atsirado trumpalaikiai depresijos sutrikimai, ieškovė iki šiol jaučiasi nesaugi. Teismas pažymėjo, kad vien nusikalstamų veiksmų padarymas, kuomet tai konstatuota atitinkamu BPK numatytu procesiniu sprendimu, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto.

Ieškovė kreipėsi į medikus laikotarpiu nuo 2012-12-20 iki 2013-04-05, t. y. tuo metu, kai atsakovai siuntinėjo ieškovei įžeidžiančio, žeminančio bei nepadoraus turinio SMS žinutes, ir ieškovei buvo pritaikytas medikamentinis gydymas raminančiais vaistais. Atsakovų veiksmai ieškovei sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, ji galimai jautėsi pažeminta, nes įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Pažymėjo, kad minėti ieškovės išgyvenimai buvo trumpalaikio, neurologinio, dvasinio pobūdžio sukrėtimai, kurie praėjo patys savaime, nes ieškovė įrodymų, jog dėl atsakovų veiksmų būtų sumažėjęs jos darbingumas ar bendravimo galimybės, jog liko liekamųjų reiškinių, jog jai vis dar yra taikomas medikamentinis gydymas, teismui nepateikė. Priešingai, ieškovė 2015-10-13 vykusio teismo posėdžio metu patvirtino, jog tuo metu, kai atsakovai vykdė nusikalstamas veikas, ji ėjo į darbą ir darbingumas nebuvo sumažėjęs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje duomenų, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jos gyvenimui, nenustatyta, darė išvadą, kad šioje byloje pakankama ir adekvati ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė yra 400 Eur neturtinės žalos kompensacija. Nustačius, kad dėl bendrų, nusikalstamų atsakovų veiksmų ieškovei buvo pritaikytas medikamentinis gydymas raminančiais vaistais, kad atsakovų veiksmai ieškovei sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, teismas darė išvadą, kad už ieškovei padarytą neturtinę žalą atsakovai atsako bendrai. Dėl to iš jų solidariai yra priteisė 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei proporcingai bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilna apimtimi. Nurodė, jog atsakovų nusikalstami veiksmai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o tęsėsi ilgą laiko tarpą. Apeliantei neturtinė žala pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu ir dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė baimę, pablogėjo sveikata, buvo priversta kreiptis pas gydytojus. Nenorėdama prarasti darbo, vyko į darbą vedama baimės jausmo dėl neprognozuojamų atsakovės elgesio ir veiksmų, pastoviai buvo įtampoje ir strese. Atsakovai neatsiprašė apeliantės dėl savo veiksmų. Mano, kad teismas netinkamai vertino atsakovų veiksmus, kurie pasireiškė ilgą laiko tarpą ir pagal protingumo kriterijus. Teismas neatsižvelgė į apeliantės dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, emocinė depresiją, kurie trūko ilgą laikotarpį, o ne vienkartinio pobūdžio, todėl nustatė netinkamą neturtinės žalos dydį. Apeliantei buvo nustatytas lengvas depresijos epizodas, jai buvo sutrikdyta sveikata pasekoje atsakovų veiksmų, ji dėl ligos neteko empatijos jausmo, sutriko atidumas, pasitikėjimas savimi. Teismas netinkamai įvertino visas šias aplinkybes. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes neatsižvelgė į atsakovų procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu, į tai, jog atsakovas neteikė jokių procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdyje, o atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad procesas vyktų koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, užtikrinant atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-11-02 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė neteisingai nurodė atsakovų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpį, kuris prasidėjo nuo 2013-01-06, o ne nuo 2012 m. rugsėjo mėn. Neturtinė žala priteisiama tik dėl atsakovų nusikalstamų veiksmų, kurie pripažinti nuosprendyje, o ne dėl tariamai buvusių atsakovų veiksmų, kuriuos nurodo apeliantė, dėl kurių nebuvo pareikšti kaltinimai. Apeliantės pateiktas pažymėjimas iš Anykščių rajono PSC įrodantis, kad ji gydėsi neatitinka tikrovės, nes apeliantė teigė, kad ji lankėsi tik pas šeimos gydytoją. Mano, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl jos reputacijos pablogėjimo, dvasinio sukrėtimo. Teismas teisingai konstatavo, jog apeliantės išgyvenimai buvo trumpalaikio, neurologinio, dvasinio pobūdžio sukrėtimai, kurie praėjo patys savaime. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teismų praktika. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų veiksmų. Be to, įstatymas nenumato, kad atsakovė turi užtikrinti kito atsakovo dalyvavimo teismo procese. Be to, atsakovė su atsakovu nepalaiko jokių ryšių, todėl neturėjo jokių galimybių užtikrinti jo dalyvavimą teismo procese. Mano, jog teismas neturėjo jokio pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu atsakovai Z. D. ir V. V. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį (įžeidimas), kiekvienam paskirta 5 MGL (188,3 Eur) dydžio bauda. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad Z. D. ir V. V. kaltė, jog jie veikdami kartu, laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 6 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. parašė ir išsiuntė į D. R. mobiliojo ryšio telefoną devynias įžeidžiančio turinio žinutes, visiškai įrodyta (b. l. 5-7).

Ieškovė D. R. reikalauja, kad atsakovai atlygintų jai 8‘000 Eur neturtinę žalą, padarytą nusikaltimu. Anykščių rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovų 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau ieškovės (apeliantės) D. R. nuomone, teismas netinkamai įvertino atsakovų veiksmus, kurie reiškėsi ilgą laiko tarpą bei apeliantės patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, todėl be pagrindo sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos sumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis, jų nekartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams.

Įstatymas reglamentuoja, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Ši teisės norma nepateikia išsamaus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvieji kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Anykščių rajono apylinkės teismai, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, priteisė ieškovei 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismas netinkamai vertino atsakovų veiksmus, tinkamai neįvertino apeliantės patirtų dvasinių išgyvenimų, kurie tęsėsi ilgą laiką.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nustatė faktines bylos aplinkybes, kurios patvirtintos Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir nebuvo ginčijamos. Ieškovei į jos mobiliojo ryšio telefoną per laikotarpį nuo 2013-01-06 iki 2013-04-02, t. y. per 3 mėnesius, buvo atsiųstos devynias įžeidžiančio turinio žinutės. Šis terminas, kolegijos vertinimu, nėra ilgas laiko tarpas. Apeliantė patvirtino, kad darbingumo neprarado, sveikata sutrikdyta ilgam laikui nebuvo, į šeimos gydytoją kreipėsi dėl raminamųjų vaistų paskyrimo, nes atsakovų veiksmai sukėlė nemigą ir nerimą. Akivaizdu, kad dėl atsakovų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą, minėtas įvykis sukėlė jai neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus. Nežiūrint į tai, pasekmės, sukeltos minėtu įvykiu, nebuvo sunkios ir ilgalaikės. Apeliantė pripažino, kad liekamųjų reiškinių dėl patirtų išgyvenimų nėra, jokių vaistų nevartoja, psichologo pagalbos ir pan. neprireikė. Duomenų, kad apeliantė patyrė reputacijos pablogėjimą, turi bendravimo ir kitų problemų, byloje nėra, todėl įvertinus aptartus kriterijus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytas ir priteistas ieškovei atlygintinas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas.

Apeliantė teisingai nurodo, kad kaltininko turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovų turtinės padėties nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas įstatymo suteikta galimybę naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.), nustatė atsakovų turtinę padėtį. Atsakovas V. V. registruoto turto neturi, duomenų apie darbą ir gaunamas pajamas nėra, atsakovės Z. D. vardu registruotas nekilnojamas turtas, gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro 253,61 Eur senatvės pensija (b. l. 14, 30, 79-88). Kolegija, įvertinusi atsakovų turtinę padėtį, daro išvadą, kad atsakovų turtinė padėtis taip pat nesudaro pagrindo padidinti priteistą neturtinės žalos sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl ši sprendimo dalis keistina.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už asmens patirtus neturtinius praradimus, atsižvelgiant į nustatytų kriterijų visumą, yra teismo funkcija (CK 6. 250 str.).

Anykščių rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino iš dalies. Ieškovės prašoma priteisti neturtinės žalos suma nevaržo teismo diskrecijos, todėl laikytina, kad ieškovė bylą laimėjo ir atsakovai turi jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti pilnai.

Ieškovė už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 300 Eur, ši suma atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (b. l. 49-51). Iš atsakovų priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai (CPK 79, 92, 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno, advokato pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir po 7 Eur (septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kitą Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.