Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.13.1.; 2.1.7.4.4.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.2.;2.1.15.3.1.;2.1.15.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.;

S.

gynėjai adv. D. B.

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. T., a.k. 3790411231, g. (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „M." - statybos vadovu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 176str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T., UAB „M." direktorės 2010-01-29 įsakymu Nr. 10-SV būdamas paskirtas statybos objekto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., statybos darbų vadovu ir atsakingu asmeniu už darbuotojų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą, pavedus jam supažindinti statybos objekte dirbančius darbuotojus su būtinomis saugos sveikatos priemonėmis, su galimomis rizikomis, jei reikia instruktuoti darbuotojus tiksliniu instruktažu, jei reikia pildyti paskyras - leidimus, bei pagal 2009-12-01 UAB „M." direktorės patvirtintą „UAB „M." saugos ir sveikatos darbe priemonių planą DNSB Vilniaus g. 19, Kuršėnuose renovacijos darbams", būdamas atsakingas už aprūpinimą tvarkingomis darbo priemonėmis bei darbuotojų instruktavimą darbo vietoje saugos darbe klausimais, o taip pat už saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje vykdymo kontrolę, 2010-11-26 apie 8 val. (duomenys neskelbtini), statybos objekte, atliekant gyvenamojo namo renovavimo darbus, netinkamai organizavo darbus, pažeisdamas „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų", patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu 1999-12-22 Nr. 102 2 priedo 4.2.2 punkto reikalavimus, nes nešiojamųjų kopėčių atramos nebuvo apsaugotos nuo slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant slydimą pašalinančius būdus, o taip pat pažeidė „LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo" 19 str. 2 d. 1 p. ir 25 str. reikalavimus, neįvertindamas profesinės rizikos konkrečioje darbo vietoje, neinstruktavo darbuotojų konkrečioje darbo vietoje, bei nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, dėl ko UAB „M." apdailininkas V. J., ketindamas vykdyti gyvenamojo namo laiptinės stogelio matavimo darbus, pasistatęs ant apledėjusios betoninių plytelių dangos kopėčias, kurių atramos nebuvo apsaugotos nuo slydimo, neprilaikant kito darbininko, kopėčioms paslydus, nukrito nuo jų, dėl ko nukentėjusiajam V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaltinamuoju, Ž. T. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog jis nuo 2008-01-17 dirba dirbo darbų vykdytoju UAB „M.“. 2010-11-26 buvo vykdoma namo renovacija (duomenys neskelbtini). 2010-11-26 prie namo buvo atvežti V. J. ir M. M., kurie turėjo sutvarkyti laiptinės stogelį. Jie buvo įspėti, jog prieš statydami kopėčias, pasibarstytų smėlio ir dirbtų dviese. Matė, jog smėlį darbininkai pasibarstė. Po to išvažiavęs atvežti trūkstamų medžiagų, o 9 val. 30 min. telefonu gavęs žinutę, jog V. J. nukritęs nuo kopėčių. Su kopėčių pastatymo schema abu darbininkai buvo supažindinti prieš dvi dienas, pasirašė, jog susipažinę kaip reikia jomis naudotis. Kopėčios buvo gamyklinės, be guminių atgalių. Nukentėjęs V. J. turėjo pažymėjimą dirbti aukštuminius darbus, jis buvo supažindintas su instrukcijomis dėl darbo saugos. Savo kaltės nepripažįsta todėl, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo kaltas pats neatsargiai elgęsis ir nesilaikęs darbo saugos reikalavimų V. J..

Nors kaltinamasis Ž. T. savo kaltės nepripažįsta, teismas mano jog ji įrodyta nukentėjusiojo V. J., liudytojų parodymais, byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjęs V. J. parodė, jog dirbo apdailininku UAB “M.“ nuo 2008m. Iš darbų vykdytojo Ž. T. sužinojęs, jog teks vykti į Kuršėnus, atlikti daugiabučio namo stogelio apskardinimą. 2010-11-25 jie su M. M. buvo atvažiavę į objektą, atliko kai kuriuos pasiruošimo darbus, o sekančią dieną iš ryto atvažiavo prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat kartu atsivežė ir kopėčias. Ž. T. tą dieną objekte nebuvo. Jis pasistatęs kopėčias, užlipęs, išsimatavęs, kiek reikia skardos. Kopėčių niekas nelaikė, smėlio nebarstė, nes tam nebuvo jokio reikalo, nes nebuvo slidu. M. M. užsiėmė kitais darbais, o jis rūsyje susipjaustęs skardą, grįžęs, pasistatęs kopėčias prie antros laiptinės ir užlipęs ant jų. Kaip ir nuo kokio aukščio nukritęs jis neprisimena, tik pasijuto gulįs ant žemės su stipriais nugaros skausmais. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir jis nuvežtas į ligoninę. Nustatytas stuburo slankstelio lūžimas, dėl ko buvo operuotas, o po to ilgai gydėsi, buvo reabilitacijoje, tačiau sveikatos būklė ir dabar labai bloga, kenčia didelius skausmus, jam nustatytas neįgalumas, o šiuo metu yra jau atleistas iš darbo dėl sveikatos. Nelaimingo atsitikimo dieną dėl būtinų atlikti darbų su Ž. T. kalbėjo tik telefonu, o atvežtosios kopėčios buvo naujos, su kuriomis jam nebuvo tekę dirbti, su kopėčių pastatymo schema jis nebuvo supažindintas. Kadangi jis buvo sužalotas darbe, tiesiogiai atlikdamas savo darbines funkcijas, prašo priteisti iš civilinio atsakovo UAB „M.“ 14 000Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį mažina, nes Draudimas jam sumokėjo 1000Lt.

Liudytojas S. J. parodė, jog jis yra bendrijos, kuriai priklauso namas (duomenys neskelbtini), pirmininkas. 2010m. lapkričio mėnesį buvo remontuojami laiptinių stogeliai, ir jam telefonu pranešė, kad nukrito nuo kopėčių darbininkas. Atvykęs prie minėto namo, pamatė ant sniego, aikštelėje priešais laiptinę gulintį vyriškį. Smėlio pabarstyta nebuvo, nors buvo pašalę ir pasnigę.

Liudytojas J. R. parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2010-11-26 išgirdęs žmogaus šauksmą ir išbėgęs į lauką. Prie laiptinės pamatęs gulintį vyriškį, šalia stovėjo jo bendradarbis ir buvo nukritusios kopėčios. Jis pastebėjo, jog buvo šviežiai pabarstyta smėlio.

Liudytoja J. T. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini)ir matė, kaip prie namo laiptinės buvo remontuojamas stogelis. Atėjusi kaimynė pasakė, jog nuo kopėčių nukrito žmogus, iškvietė greitąją pagalbą. Namo remontas vyko visą vasarą. Matė, kad atvažiuodavo darbų vykdytojas, pažiūrėti kaip vyksta darbai.

Liudytojas V. U. parodė, jog išgirdęs kieme triukšmą ir šauksmus, išėjęs į kiemą ir pamatęs gulintį nukentėjusįjį, o šalia nukritusias kopėčias. Ar buvo pabarstyta smėlio, jis nematęs, neprisimena, todėl negali pasakyti.

Liudytojas M. M. parodė, jog dirba UAB „M.“ apdailininku. 2010-11-25 jis kartu su V. J. atvyko į Kuršėnus, apskardinti (duomenys neskelbtini) laiptinės stogelio. Kartu atsivežė ir aliuminio kopėčias. Iš vakaro jie taip pat buvo atvykę, atlikę kai kuriuos paruošiamuosius darbus. Įvykio dieną buvo pasnigę, slidu, todėl pasibarstė smėlio. Darbų vadovas Ž. T. į objektą atvyko po 10 minučių po jų atvažiavimo. Jis tą rytą dėl darbo saugos neinstruktavo, tik pasakė, ką reiks daryti ir nurodė, jog reikia pasibarstyti smėlio. Jie su V. J. persirengę pagalbinėse patalpose, jis likęs ruošti gaminių, o nukentėjęs išėjęs matuoti stogelio. Netrukus išgirdęs šauksmą, išbėgęs laukan ir pamatęs ant žemės gulintį ir šaukiantį V. J., o šalia jo nukritusias kopėčias. Jis iškvietęs greitąją pagalbą bei parašęs SMS žinutę darbų vykdytojui Ž. T..

Liudytoja J. Š. parodė, jog ji dirba UAB „M.“ ir yra atsakinga už darbų saugą. 2010-11-26 jai buvo pranešta, jog susižalojo bendrovės darbuotojas. Apie įvykį buvo informuota Darbo inspekcija. Į įvykio vietą buvo nuvažiavusi D. P., buvo atkurta situacija ir padaryta išvada, jog darbuotojas dėl savo kaltės nuslydo nuo kopėčių. Ž. T. pareiga prižiūrėti, kontroliuoti darbų saugą. Kasdien turi būti vykdomas instruktavimas dėl darbo saugos, darbuotojai turi pasirašyti žurnale. V. J. turi aukštalipio pažymėjimą, todėl jis galėjo atlikti darbus didesniame nei 1 m 30 cm aukštyje. Kiek jai žinoma, darbininkai tą dieną, kai įvyko nelaimingas atsitikimas pasibarstė vietą smėliu, kur turėjo statyti kopėčias.

Liudytojas M. M. parodė, jog įvykio metu jis buvo laikinasis UAB „M.“ vadovas. Jo nuomone kopėčios galėjo nuslysti jei užlipęs ant kopėčių darbuotojas siekė kažką ranka į šoną. Grindinys buvo švarus, pabarstytas smėliu.

Liudytoja D. P. parodė, jog ji dirba UAB „S. d. g.“ ir yra darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistė. 2010-11-26 apie 10 val. jai paskambino J. Š. ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą. Tuomet ji susisiekė su darbų vadovu Ž. T. ir paprašė išsaugoti nelaimingo atsitikimo vietą tokią kokia ji buvo. Apie 13val.30 min. ji atvyko į vietą, matė pabarstytą smėlį, nuvirtusias kopėčias. Visa tai ji fotografavo mobiliuoju telefonu. Pagal instrukciją prie kopėčių turėjo dirbti du žmonės, ir darbuotojai apie tai buvo instruktuoti. Darbų vadovas juos buvo įspėjęs. Paties darbuotojo pareiga užtikrinti, kad pastatytos kopėčios stovėtų stabiliai. Nukentėjęs V. J. jai sakęs, jog jis nukrito nuo kopėčių praradęs lygsvarą, siekdamas išmatuoti stogelį. Ji paruošė visus reikalingus dokumentus dėl nelaimingo atsitikimo, o Darbo inspekcija davė savo išvadą.

Liudytoja V. P. parodė, jog ji dirba vyriausiąja specialiste Valstybinėje Darbo inspekcijoje. 2010-11-26 telefonu buvo pranešta apie nelaimingą įvykį darbe, t.y., jog nukrito nuo kopėčių ir susižalojo žmogus. 2010-11-19 Darbo inspekcija gavo oficialų UAB „M.“ pranešimą apie nelaimingą įvykį, tuomet ji taip pat nuvykusi ir apžiūrėjusi įvykio vietą, matė smėlio likučius, plytelės buvo apledijusios. Kopėčios, nuo kurių nukrito nukentėjęs turėjo turėti guminius antgalius, o ne plastmasinius, nes plastmasiniai antgaliai slysta ant pabarstyto smėlio, todėl jos neatitiko reikalavimų, be to nebuvo ir kablių, kuriais jos turi būti tvirtinamos. Darbų vadovas privalėjo prieš prasidednt darbams supažindinti darbuotojus su kopėčių statymo schema, tačiau tas nebuvo padaryta. Be to darbdavys visada turi įvertinti riziką, ir darbų vadovas Ž. T. turėjo būti objekte. Kadangi nukentėjęs asmuo savo paaiškinime nurodė, jog smėlio nebuvo pabarstyta, DI padarė išvadą, jog smėlio iš tikro pabarstyta nebuvo.

Iš 2010-12-06 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., prie gyvenamojo namo Nr. 19 II-os laiptinės, kur įėjimas į laiptinę grįstas betoninėmis plytelėmis. Virš laiptinės durų 3,5 metrų aukštyje yra stogelis, kuris yra remontuojamas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota ir sudarytas planas - schema. ( 1 t., b. 1. 4-7 ).

Iš 2010-12-01 pranešimo matyti, kad UAB „SDG" įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistė pranešė, jog 2010-11-26 UAB „M." darbuotojas V. J. darbe patyrė sunkią traumą. (1t., b. 1. 12 ).

2010-11-30 pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, kad nukentėjusysis V. J. 2010-11-26 10 vai. 12 min. atgabentas į VšĮ „Šiaulių ligoninės" neurochirurgijos skyrių dėl stuburo juosmeninės dalies lūžimo, o ši trauma priskiriama prie sunkių. (1t., b. 1. 13).

Iš 2008-08-14 darbo sutarties matyti, kad UAB „M." atstovas ir V. J. sudarė neterminuotą darbo sutartį ir priėmė jį dirbti apdailininko pareigose. (1 t., b. 1. 42 ).

Apdailininko pareiginių nuostatų priede nurodyta, kad 2008-08-14 V. J. pasirašytinai susipažino su pareigine instrukcija Nr. 40. (1t., b. 1. 43-46 ).

Iš 2009-02-02 darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, kad 2010-07-28 Vladą J. Ž. T. pasirašytinai instruktavo pagal instrukcijas Nr. PS 5, 2, 3, 4, 14, 16, 19, 20, 21, 25, 33, 39, 42, 59 (keturiolika instrukcijų). (1t., b. 1. 47-48 ).

2010-12-27 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuojama, kad nelaimingo atsitikimo darbe 2010-11-26 (duomenys neskelbtini) kuomet nuo kopėčių nukrito UAB „M." apdailininkas V. J., priežastis yra netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad laiptinės stogelio išmatavimui buvo naudotos pastatomos kopėčios, kurios nebuvo įtvirtintos ir apsaugotos nuo pasislinkimo ar griuvimo, t.y. nebuvo pašalinta kritimo iš aukščio rizika. Buvo pažeisti „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 4.2.2 punkto reikalavimai, t. y. tai, kad nešiojamų kopėčių atramos turi būti apsaugotos slydimo, pritvirtinant prie jų viršutinių ar apatinių galų bet kokį kopėčioms nuslysti neleidžiantį įtaisą ar panaudojant kitus slydimą pašalinančius būdus; mobilios kopėčios turi būti pastatytos stabiliai ir lipant jos neturi judėti. Tokiais veiksmais neįvykdyta darbdavio pareiga numatyta „LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo" 19 str. 2 d. ir 25 str. dėl rizikos vertinimo. Be to, V. J. taip pat pažeidė „Darbuotojo, dirbančio ant kopėčių, saugos ir sveikatos instrukcijos" 20 punkto reikalavimus, nes, prieš pradėdamas dirbti ant kopėčių, neįsitikino, ar jos nepaslys, ar atsitiktinai nepajudės iš vietos. Su kopėčių pastatymo schema darbuotojai supažindinti 2010-11-24, o ne 2010-11-26 konkrečiame objekte, įvertinus konkrečią riziką, konkrečias meteorologines sąlygas. 2009-12-01 buvo patvirtintas „UAB „M." saugos ir sveikatos darbe priemonių planas DNSB (duomenys neskelbtini) renovacijos darbams". Siame plane numatyta papildomai instruktuoti darbuotojus darbo vietoje, apsaugai nuo kritimo iš aukščio naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones, tačiau, vykdant darbus minėtame objekte, plane nurodytos priemonės nebuvo įgyvendinamos. Buvo išduota vienintelė paskyra - leidimas visam statybos objektui, o ne atskiriems darbams. Faktinės įvykio aplinkybės rodo, kad bendrovėje neužtikrinamas profesinės rizikos vertinimas konkrečioje darbo vietoje. ( 1 t, b 1.51-53).

Iš 2010-11-26 įvykio vietos apžiūros akto matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), buvo rastos prie namo pirmos laiptinės, priešais laukines duris, nukritusios aliuminės kopėčios, kurių ilgis 3,38 m, o galai plastmasiniai. Betono plytelių danga pabarstyta smėliu, matosi pašalusių ledo gabaliukų. Laiptinės stogelio plotis 2,61 m., o ilgis 1,06 m. (1t, b. 1. 59).

2010-12-06 pažymoje apie nelaimingo atsitikimo vietos išsaugojimą nurodyta, kad 2010-11-26 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe vieta nebuvo išsaugota, bet užfiksuota fotonuotraukose. (1 t., b. 1. 60-64 ).

Iš 2010-01-29 įsakymo matyti, kad Ž. T. paskirtas atsakingu statybos objekte daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) už darbuotojų darbų saugą ir sveikatą, priešgaisrinę saugą ir jam pavesta supažindinti statybos objekte dirbančius darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis, su galimomis rizikomis, jei reikia, instruktuoti darbuotojus tiksliniu instruktažu, jei reikia pildyti paskyras - leidimus. ( 1 t., b. 1. 76).

2009-12-01 paskyroje - leidime užfiksuota, kad darbų atlikimui DNSB (duomenys neskelbtini) namo modernizavimui numatyta, kad prieš darbų pradžią ir darbų atlikimui Ž. T. privalo įvykdyti „UAB „Mega" saugos ir sveikatos darbe priemonių plano" 1 ir 2 p. Paskyra - leidimas pratęstas iki 2011-06-30. Darbuotojai su darbo sąlygomis, tame tarpe ir V. J., supažindinti pasirašytinai. ( 1 t., b. 1. 80 ).

2005-12-22 darbuotojo, dirbančio ant kopėčių saugos ir sveikatos instrukcijos 22 p.

nurodyta, kad kopėčių susidėvėjusius guminius antgalius būtina pakeisti naujais, o atšipusiais smeiges išgaląsti, o 28 p. numatyta, kad jeigu kopėčios statomos ant grindų, asfalto, turi turėti guminius antgalius. 33 p. numatyta, kad žiemos metu darbo vietoje perėjimuose būtina nuvalyti sniegą, ledą, pabarstyti smėliu, o 36 p. reikalauja, kad jei negalima patikimai pritvirtinti kopėčių viršaus, taip pat dirbant toje vietoje, kur dažnai vaikšto žmonės, reikia, kad kopėčias prilaikytų kitas darbuotojas. (11., b. 1. 85-88 ).

2008-09-26 pažymėjime nurodyta, kad V. J. mokėsi pagal darbininko, dirbančio aukštalipio darbus, programą ir jam suteikta teisė dirbti aukštalipio darbus, bei jis gali montuoti pastolius. ( 1 t., b. 1. 89 ).

2009-12-01 UAB „M." saugos ir sveikatos darbe priemonių plane DNSB (duomenys neskelbtini) renovacijos darbams numatyta, kad Ž. T. yra atsakingas už statybvietės pavojingų zonų nustatymą, jų aptvėrimą ir pažymėjimą, už aprūpinimą tvarkingais darbo įrankiais ir priemonėmis, už darbuotojų instruktavimą darbo vietoje saugos darbe klausimais, už saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje vykdymo kontrolę ( 1 t., b. 1. 90-91).

2010-09-14 profesinės rizikos valdymo kortelėje numatyta, kad statybos objekte DNSB (duomenys neskelbtini), Ž. T. yra atsakingas už rizikos valdymą krintant iš aukščio, t. y. privalo naudoti tik techniškai tvarkingas ir tinkamai įrengtas paaukštinimo priemones (pastolius, kopėčias ir kt), privalo aptverti zonas, vykdyti periodines pastolių ir kopėčių apžiūras (1 t., b. 1. 92-96 ).

2010-11-24 kopėčių pastatymo schemoje nurodyta, kad vykdant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, nubraižyta kopėčių pastatymo schema, bei numatyta, kad kopėčios turi būti statomos tik ant tvirto, lygaus, horizontalaus pagrindo. Lipti ant kopėčių galima tik kai kopėčios įtvirtintos standžiai, t. y. įsitikinus, kad kopėčios apsaugotos nuo paslydimo. Jeigu negalima patikimai pritvirtinti kopėčių viršaus, bei dirbant toje vietoje, kur dažnai vaikšto žmonės, reikia, kad kopėčias prilaikytų kitas darbuotojas. Su šia schema supažindinti M. M. ir V. J. pasirašytinai. (1 t., b. 1. 97 ).

Įvadiniame saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2008-08-14 pasirašytinai buvo instruktuotas V. J. darbuotojų saugos ir sveikatos specialistės J. Š.. (1t., b. 1. 98 ).

Iš 2010-12-03 specialisto išvados matyti, kad 2010-11-26 10 val. 15 min. V. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1t., b. 1. 104).

Statybos vadovo pareiginių nuostatų 3.12 ir 3.13 p. įtvirtinta pareiga pravesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietose, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas, bei kontroliuoti, kad objekte būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, prireikus šalinti pažeidimus, o 5.1.4 p. numatyta atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymo kontrolę. (1t., b. 1. 125-129).

Darbuotojų supažindinimo su pareiginėmis instrukcijomis registravimo žurnale užfiksuota, kad 2010-01-29 Ž. T. pasirašytinai buvo supažindintas su „Statybos vadovo pareiginiais nuostatais". (1t., b. 1. 131 ).

Iš 2011-01-14 specialisto išvados Nr. G 55/11(04) matyti, jog V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl stuburo juosmeninės dalies pirmo slankstelio kompresinio neurologiškai nekomplikuoto lūžio, juosmeninio pirmo slankstelio lūžimo ir dešinės šoninės ataugos lūžimo, kas galėjo būti padaryta kritiminės traumos metu nukritus nuo kopėčių ir atsitrenkus į buką kietą pagrindą. (1t, b. 1. 146-147 ).

Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pažymos matyti, jog V. J. ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriuje, Neurochirurgijos skyriuje ir Vidaus ligų skyriuje gydėsi nuo 2010 -11-26 iki 2010-12-30d. (2t, b.l. 37)

Iš 2011-06-13 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų bei Nedarbingumo lygio pažymos matyti, jog V. J. darbingumo lygis yra 30 proc. (2t, b.l. 39,41)I

2011-10-04 Ekspertizės akto Nr. EG 1333/11(04) išvadoje nurodyta, jog V. J. darbingumo lygio sumažėjimas yra susijęs su2010-11-26 įvykusiu nelaimingu atsitikimu. V. J. iki 2010-11-26 įvykusios stuburo traumos sirgo stuburo juosmeninės dalies ligomis ( stuburo juosmeninės dalies tarpstuburkauline osteochondroze, stuburo juosmeninės- kryžmeninės dalies lėtinio radikulito paūmėjimais) ankstesni jo susirgimai neturi priežastinio ryšio su nelaimingu atsitikimu ( 2t, b.l.47-49).

Kaltinamojo Ž. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 175str.1d., kadangi byloje įrodyta jog įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo netinkamas darbų organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad atliekant stogelio matavimo darbus, buvo naudojamos pastatomos kopėčios, kurios nebuvo apsaugotos nuo pasislinkimo ar griuvimo, tuo buvo pažeisti „Darbo įrenginių bendrieji nuostatai ir darbdavys neįvertino tinkamai rizikos, ko reikalauja „LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas“. Darbuotojai su kopėčių pastatymo schema buvo supažindinti ne konkrečioje darbo vietoje, esant konkrečioms meteorologinėms sąlygoms, o dvi dienas prieš darbų pradžią šiame objekte, t.y. UAB „M.“ nebuvo užtikrintas profesinės rizikos vertinimas konkrečioje darbo vietoje. Ž. T. UAB „M.“ direktorės įsakymu buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų darbų saugą ir sveikatą ir jam pavesta supažindinti statybos objekte dirbančius darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis bei galimomis rizikomis, o jei reikia, instruktuoti darbuotojus tiksliniu instruktažu bei pildyti paskyras- leidimus. Darbuotojo, dirbančio ant kopėčių, saugos ir sveikatos instrukcijoje numatyta, jog jei kopėčios statomos ant grindų ar asfalto, jos turi turėti guminius antgalius, o jei jų negalima patikimai pritvirtinti, jas privalo prilaikyti kitas darbuotojas, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, nors pagal UAB „M.“ saugos ir sveikatos priemonių planą Ž. T. buvo atsakingas už aprūpinimą tvarkingais darbo įrankiais ir priemonėmis bei už darbuotojų instruktavimą darbo vietoje saugos darbe klausimais, o taip pat už saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėje vykdymo kontrolę. Statybos vadovo pareiginiuose nuostatuose įtvirtinta pareiga pravesti saugos ir sveikatos instruktažus darbo vietoje, instruktuoti apie pasikeitusias darbo sąlygas, bei kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, o prireikus pašalinti pažeidimus bei numatyta atsakomybė už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolę. Su šiais nuostatais Ž. T. buvo supažindintas pasirašytinai ir jis jų nesilaikė. Dėl netinkamo darbų organizavimo, t.y. darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo įvyko nelaimingas įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo Ž. T. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 176str.1d. sudėtis.

Kaltinamojo Ž. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant kaltinamajam Ž. T. bausmę, teismas atsižvelgia į tai jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, t.y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kaltinamajam nenumatant, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, į kaltinamojo asmenybę- neteistas, administracine tvarka nebaustas, jauno amžiaus, turį šeimą, gerai charakterizuojamas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas mano, jog kaltinamajam Ž. T. skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, t.y. skirtina bauda.

Dėl nukentėjusiojo V. J. pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjęs V. J. pareiškė 14 000Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, kurį prašo priteisti iš UAB „M.“.

LR CK 6.264str.1d. nurodyta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines ( tarnybines) pareigas, kaltės. Šiuo atveju darbdavys UAB „M.“, kurioje dirbo tiek kaltinamasis Ž. T., tiek nukentėjęs V. J.. byloje pripažinta civiline atsakove.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik santykinai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 3K-103/2009).

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam V. J. teismas atsižvelgia į tai, jog jam padarytas nesunkų sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, didelius nepatogumus, buvo atlikta stuburo operacija, po sužalojimo atsirado liekamieji reiškiniai, komplikacijos, reikalinga kito žmogaus pagalba maudantis, rengiantis, judėti gali tik pasiramsčiuodamas lazda, sveikata nebeatsistatys iki tos būsenos, kokia ji buvo iki įvykio. Tačiau teismas, taip pat atsižvelgdamas ir į tai, jog pats nukentėjęs taip pat nepasirūpino savo saugumu ( dirbo vienas, užsilipęs ant kopėčių), bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais mano, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažintinas ir jam priteistina iš civilinio atsakovo UAB „M.“ 12 000Lt ( dvylika tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kaltinamąjį Ž. T. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176str. 1d. ir nubausti jį 20MGL(2600Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Priteisti iš Ž. T. 1029,50Lt ( vieną tūkstantį dvidešimt devynis Lt 50ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam V. J..

Priteisti iš UAB „M.“12 000Lt ( dvylika tūkstančių litų) neturtinės žalos nukentėjusiajam V. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.